Šalies abiturientai, kuriems nepavyko išlaikyti gimtosios lietuvių kalbos egzamino pagrindinės sesijos metu, šiandien galės jį perlaikyti. Tuo metu dalis abiturientų vakar svarstė, kad pastarasis egzaminas turėjobūti nukeltas vėlesnei datai, kadangi švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta ekspertų komisija tebesiaiškina, ar nebuvo supainioti valstybinio lietuvių kalbos egzamino dalių kodai.

Komisija lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino pirmosios ir antrosios dalies kandidatų darbų kodams patikrinti buvo sudaryta Lietuvos mokinių parlamentui išreiškus abejones, esą galėjo būti supainioti valstybinio lietuvių kalbos egzamino dalių kodai.

Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovės ryšiams su visuomene Aušrinės Lisauskienės, vakar darbą pradėjusios komisijos laukia sunkus ir preciziškas darbas, tad kol kas neaišku, kiek jis truks.

Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Elona Bagdanavičienė sakė, kad minėtos komisijos darbo pabaiga turėtų paaiškėti šiandien, tačiau tikino, kad išvados bus paskelbtos kaip galima greičiau, kad tai netrukdytų abiturientų stojimui į aukštąsias mokyklas.

Keisti numatyto pakartotinės egzaminų sesijos grafiko, pasak A. Lisauskienės, nesą jokio pagrindo.

Šiandien Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijoje įsikūrusiame egzaminų centre mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 102 kandidatai, tarp jų - ir neišlaikiusieji valstybinio ir mokyklinio egzamino. Patikrinimas prasidės 9 valandą ryto ir tęsis iki 14.15 val.

Ryžtingiausi - gimnazistai

Žinia, mokiniai prašė ministerijos ne tik sudaryti komisiją, kuri patikrintų egzaminų rezultatų patikimumą, bet ir pratęsti apeliacijoms skirtą laiką, tačiau pastarasis jų prašymas nebuvo patenkintas.

Egzaminų centro duomenimis, iki apeliacijoms skirto laiko pabaigos iš 20 525 kandidatų, laikiusių egzaminą, apeliacijas pateikė 1 303 abiturientai, suabejoję savo valstybinio lietuvių gimtosios kalbos egzamino įvertinimo teisingumu, tai - maždaug dvigubai daugiau nei pernai.

Beje, pernai buvo patenkinta tik 0,6 proc. apeliacijų, tačiau dalies darbų įvertinimas po apeliacijos buvo ne padidintas, o dar sumažintas.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Vidos Bubliauskienės, mokiniai "labai atsargiai" žiūri į apeliacijas, nes būna "stebuklų stebuklas", jei po apeliacijos įvertinimas paaukštinamas. Tačiau šiais metais ir klaipėdiečiai buvo ryžtingesni bei pateikė daugiau apeliacijų dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino įvertinimo nei ankstesniais metais - 28, daugiausia - 9 - Vytauto Didžiojo gimnazijoje, po 5 - "Ąžuolyno" bei "Žemynos" gimnazijose.

Anot V. Bubliauskienės, sunkiai komentuojamų egzamino darbų įvertinimų būna kasmet. Ji svarstė, kad visai įtikimi atvejai, kad mokiniai, kurie būna nuolat įnikę į mokslus ir į kuriuos mokytojai deda didžiulius lūkesčius, egzamino metu nebepajėgia sukaupti dėmesio, įsigilinti į užduotį.

"Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė sakė, kad valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė 4 šios įstaigos abiturientai, tačiau padavusiųjų apeliacijas sąraše jų pavardžių nėra.

Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Joana Jovaišienė sakė, kad pagrindinis teikiančiųjų apeliacijas motyvas - įsitikinti, ar jo darbas nebuvo supainiotas su kieno nors kito ir ar tikrai nevertas aukštesnio balo.

"Kalbėjausi su viena iš apeliaciją padavusių merginų. Metiniame trimestre ji turėjo aštuonis, tačiau egzamino darbas buvo įvertintas 40 balų. Mergina negali patikėti, kad jos darbas vertas tik tiek, man taip pat keista, nes žinau, kad ji rimtai ruošėsi", - pasakojo mokytoja.

Pasak J. Jovaišienės, kai kurie rezultatai dar labiau visus šokiravo: štai vienas gimnazijos dvyliktokas, kuris mokėsi dešimtukais, pretendavo į atestatą su pagyrimu, už visus laikytus egzaminus gavo aukštesnius nei 90 balų įvertinimus, per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą tesurinko 12 balų.

Tačiau spėjama panašių atvejų priežastis, esą NEC galėjo supainioti darbų kodus, pedagogei atrodo neįtikima.

"Priežastis greičiau galėtų būti nepakankama darbų vertintojų kompetencija. Šiais metais buvo apie 300 vertintojų, ir galbūt ne visi jie buvo tinkamai pasirengę vertinti. Retai, bet būna, kad gerai besimokantis mokinys per egzaminą suklumpa, tik nežinau, kuo dar galima būtų paaiškinti atvejus, kai ketvertais ar penketais mokęsis mokinys per lietuvių kalbos egzaminą pralenkia 90 procentų šalies mokinių", - svarstė "Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja.

Dešimtukininkui - 12 balų

Daugiausia valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė "Vėtrungės" gimnazijos dvyliktokų: nesėkmę patyrė net 21 abiturientas. Vienintelė šios įstaigos mokinė, kuri ryžosi paduoti apeliaciją, egzaminą išlaikė, tik gavo mažiau nei tikėjosi - 12 balų.

Tiesa, merginos lietuvių kalbos mokytoja Virginija Čižauskienė džiaugėsi, kad jos auklėtinė apskritai išlaikė egzaminą, ir teigė, kad šiais metais labai drąsiai valstybinį egzaminą rinkosi laikyti tie mokiniai, kurie mokėsi prastais pažymiais.

"Štai vienas mano auklėtinis beveik pusę metų nelankė pamokų, trimestre šiais ne taip ištempė penketui, o padavė prašymą laikyti valstybinį egzaminą, kurio, aišku, neįveikė. Kai jo paklausiau, kodėl renkasi valstybinį, pasakė, kad taip mama liepė. Labai dažnai egzaminus renkasi ne vaikai, o jų tėvai, nežinodami tikrosios situacijos. Galiu pasakyti, kad per pastaruosius trejus savo darbo metus manęs nė vienas tėvas neklausė, ar jų vaikas išlaikytų egzaminą", - kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja.

"Įkandamas vidutiniškai besimokantiems"

Vertindamos lietuvių kalbos egzamino sudėtingumą, lituanistės buvo gana kategoriškos - esą jis buvo įkandamas ir vidutiniokams.

"Teksto suvokimo užduotis buvo elementari, parengta su tam tikromis nuolaidomis, ir jos neįveikė tik tie, kurie nesilaikė reikalavimų. Pati dirbau vertintojų komandoje, vertinusių teksto suvokimo užduotis, todėl galiu taip teigti", - sakė V. Čižauskienė.

Anot jos, tie, kurie ruošėsi egzaminui, nesunkiai galėjo įveikti ir samprotaujamojo rašinio ar teksto interpretacijos užduotį.

"Tendencingai puolami vertintojai arba mokytojai, tačiau patys vaikai turėtų pagalvoti, ar viską padarė. Jeigu išanalizuosite vertinimo instrukciją, pamatysite, kad, pavyzdžiui, visas rašinys vertinamas nuliu balų, jei jo turinys įvertinamas neigiamai. O štai viena mergaitė, kurios rašinio tema buvo menas, savo darbe aprašė situaciją, kaip ji susipyko su savo vaikinu, kuris labai panašus į Oskarą Koršunovą. Kitaip tariant, jos rašinio turinys visiškai neatitiko temos. Ir nors ji parašė rašinį, egzamino neišlaikė", - pasakojo V. Čižauskienė.

J. Jovaišienė svarstė, kad galbūt sunkiau mokiniams buvo rašyti teksto interpretaciją, nes tai - auštosios mokyklos kursas, bet vietoje jos mokiniai galėjo rinktis samprotaujamąjį rašinį, kurio temos "Ką reiškia būti tolerantiškam?", "Ar menas daro žmogų geresnį?", mokytojos manymu, buvo tikrai lengvos.

Laima Švedaitė