Papasakosiu jums atsitikimą iš tų laikų, kai dar mokiausi Kauno Politechnikos Institute.

  ... Prisipirkęs mano itin mėgiamų šokoladinių vaflių, važiavau iš paskaitų Vilijampolėn, kur tuo metu gyvenau. Autobusai tuomet visada būdavo sausakimši, bet studentai juk liaudis užsigrūdinusi! Lyg tyčia tą dieną minia pristūmė mane prie labai simpatiškos merginos. Visaip stengiausi pasidaryti tarp mūsų bent nedidelį tarpelį, bet kur tau? O kai ji pajudino savo žavią kojytę, manyje atsigavo kažkoks žvėris. Mergina, savaime aišku, negalėjo šito žvėries nepajausti, todėl pasiruošiau skambiam antausiui ir keliaaukščių frazių srautui. Mano nuostabai, ji giliai atsiduso ir tepasakė: „O dabar važiuosi su manim iki galo”...

 Labai seksualus nuotykis

 

 

  Papasakosiu jums atsitikimą iš tų laikų, kai dar mokiausi Kauno Politechnikos Institute.

  ... Prisipirkęs mano itin mėgiamų šokoladinių vaflių, važiavau iš paskaitų Vilijampolėn, kur tuo metu gyvenau. Autobusai tuomet visada būdavo sausakimši, bet studentai juk liaudis užsigrūdinusi! Lyg tyčia tą dieną minia pristūmė mane prie labai simpatiškos merginos. Visaip stengiausi pasidaryti tarp mūsų bent nedidelį tarpelį, bet kur tau? O kai ji pajudino savo žavią kojytę, manyje atsigavo kažkoks žvėris. Mergina, savaime aišku, negalėjo šito žvėries nepajausti, todėl pasiruošiau skambiam antausiui ir keliaaukščių frazių srautui. Mano nuostabai, ji giliai atsiduso ir tepasakė: „O dabar važiuosi su manim iki galo”. Na, manau sau, ten tai ji man tvos! Bet pabėgti nuo moters gėda, todėl likau stovėti kaip paklusnus avinas. Išlipom galineje stotelėje, nuo kurios iki miškelio kaip ranka pasiekti. Žmonių aplink nebuvo, visi išsilaipiojo anksčiau. Tik autobuso vairuotojas, sutaupęs kelioliką minučių, palinko prie vairo.

  Ji mane išvedė už rankos kaip kokį nepaklusnų mokinį. Nepajutau, kaip gražuolė mane pervertė ant žemės, nes man jau buvo pradėjusi svaigti galva dėl kažkokios nuojautos. Nespėjau net susigaudyti, kur staiga dingo mano kelnės kartu su glaudėmis? Pajutau tik, kad apačioj ant mano „iešmo“ pasimovė kažkoks „šašlykas“. O po kelių minučių galutinėje stotelėje merdėjęs „Ikaruso“  vairuotojas išgirdo nežmoniškai palaimingą moters klyksmą. Aš prie to paties „repertuaro“ irgi sublioviau duetu, nes pajutau, kaip iš mano vidaus atidundėjęs išsiveržia visas arklių eskadronas...

  Mergina greit atsikėlė, pabučiavo mane, dar ne viską realiai suvokiantį, sėdo į autobusą, kuris kaip tik tuo metu išvažiavo. Ir šiandien nežinau, kas ji, keikiu save, kad taip žioplai paleidau. Taip ir likau tada išsižiojęs sėdėti su didžiule vaflių krūva, o ji taip ir nesužinojo, kad man, aštuoniolikmečiui berneliui, šitaip akiplėšiškai atėmė skaistybę, tuo užbaigdama poliucinius sapnus.

Voldemaras Zacharka

Pasidalink Facebook'e