Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras atliko tyrimą nustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą tarp aukštųjų mokyklų studentų ir jo priežastis. Tyrime dalyvavo 1447 pirmo-trečio kurso studentai. Atsakymai byloja, jog 22,9 proc.jų, norėdami atsipalaiduoti, rūko. 67,7 proc. vartoja kavą, 46,9 proc. – energetinius gėrimus, 78 proc.- alkoholį, per 16 proc. yra bandę narkotikų.

Nors kava nėra žalingiausia priklausomybė, vis dėlto psichiką ir elgesį ji veikia, ypač, kai geriama, neskaičiuojant puodelių kiekio.

Daugelis studentų, ruošdamiesi egzaminams, tampa dirglūs, prastai miega (arba visai nemiega) naktį, o dieną būna mieguisti. Vietoj to, kad, kaip pataria visuomenės sveikatos specialistai, gertų padedančią atsipalaiduoti valerijono šaknų, melisos ar apynių arbatą, griebiasi kavos. Tuo tarpu medikai pataria ruošiantis egzaminams nepiktnaudžiauti kava, nes kofeino turinčios medžiagos tik sujaudina smegenų ląsteles, ir žmogus tampa dar labiau dirglus, nervingas. Nors kava stimuliuoja darbingumą, bet gali padidinti ir nerimą.

Medikų patarimų paisoma retai, nes kiekvienas turi savo kavos gėrimo įpročius. Studentai, beje, ne pačius geriausius. Tai priklauso nuo charakterio, laiko, pinigų, nes kava dabar brangi ir dvylika puodelių per dieną, kaip kažkada išgerdavo žurnalistas Jogaila Morkūnas, retas sau leidžia suvartoti. Mokslininkai, kurie Bad Durheime (Vokietija) apklausė 200 studentų, išgirdo, jog po 7 išgertų puodelių jau gali pradėti girdėtis balsai ar net prasidėti haliucinacijos.Žinoma, taip atsitinka ne vien nuo kavos, o nuo visos skanumynų „puokštės“ – šokolado, energetinių gėrimų, stiprios arbatos.

Studentai mėgsta gerti espresso kavą, nes tai neužima daug laiko. Tiesiog per kelias sekundes išgeriamas puodelis ir neriama toliau. Sakoma, kad toks žmogus jau yra nikotino ir kofeino vergas. Jei studentas ar studentė neskaičiuoja kalorijų, geria kavą su grietinėle. Labiau besirūpinančios savo sveikata studentės renkasi kavą su pienu. O tie,kurie mano, kad tai vaikiška, renkasi espresso su putomis.

Studentės sako, kad yra vaikinų, su kuriais prie kavos nėra apie ką kalbėti, nes jie pasakoja tik nuvalkiotus anekdotus. O juk kava visada buvo bendravimo priemonė.

Sparčiai augant kavos kainoms, keičiasi visų kavos mėgėjų, žinoma, ir studentų įpročiai. Kas turi namuose kavos aparatus, ypač geresnius, tokius kaip „Jura“ ar DeLongi kavos aparatą, verčiau perka pupeles ir kavą gaminasi namie, pasikviesdami į svečius grupiokus. Studentai tiesiog priversti taip daryti, nes nuo praėjusių metų kavos kainos augo kas mėnesį. Maltos kavos paklausa mažėja. Ji pabrango 80 procentų, o pardavimai krito 20, jei ne daugiau. Dabar daugiau perkama kavos pupelių.

Ir dar: studentas nebūtų studentas, jei neieškotų, kur pigiau puodelį kavos išgerti, gal ne taip smarkiai galvojant apie jos kokybę. Aukštosiose mokyklose, poliklinikose ir kitur atsirado nuomojami kavos aparatai, kur kava kainuoja kur kas mažiau. Įmetei monetą ir štai tau kava plastmasiniam indelyje – nori su cukrumi, nori – be. Kaip kavą iš tokių aparatų vertina studentai?

Tai patogu, nes nereikia ieškoti kavinukės. Tiesiog per pertrauką tarp paskaitų išgeriamas nebrangus puodelis. Kokybė vertinama įvairiai. Vieni sako, kad tokią kavą galima gerti tik iš bėdos, bet jei tai taptų įpročiu, būtų ne kas, nes kartais ji būna lyg derva. O kartais, studentų siaubui, „praryja“ tik pinigus, o kavos neduoda. Priklauso nuo firmos, kuri aparatą pripildo.

Studentas studentui nelygus. Yra tokių, kurie iš nuomojamų aparatų kavos niekada negeria, tačiau negaili septynių litų per dieną mėgiamai kavai pamėgtoje kavinukėje. Žinoma, dėl to tenka mažiau valgyti, nes daugelis studentų turi išgyventi už 6 ar 7 šimtus litų per mėnesį.
Yra ir dar viena tendencija, atsiradusi prieš keletą metų didmiesčiuose – tai kava išsinešimui. Šia paslauga mielai naudojasi studentai. Klientų šioms kavinėms tikrai netrūksta. Kai pirmoji tokia kavinė atsidarė Kaune, joje netrūko šurmulio. Tai puikus būdas atsigaivinti moksleiviams, studentams, ypač šaltą žiemos dieną. Taip gimė savotiška tradicija čia susitikti kursiokams visiems drauge nors kelis kartus per savaitę, padiskutuoti, pasikalbėti. Net jei atbėgsi vienas, vienišas neliksi, nes susirenka daug jaunimo. Kadangi Vakaruose tai populiaru, yra žmonių šią madą vadinančių vakarietiškos kultūros dalimi, bet ar maža dabar jos apraiškų Lietuvoje?
 

Pasidalink Facebook'e