Taigi... Gražina Karlaitė. Kodėl ją įvardyčiau kaip geriausią (ar vieną geriausių) pedagogę? 

Iš tikro viskas labai paprasta. Žinoma... ji dėsto labai dėkingą dalyką - teatrą. Tai dalykas, kurio mokosi principe tik tie, kurie to nori. Nors... mažiesiems, kiek žinau, yra įvesta tokia pamoka, kaip normali pamoka. Privaloma. Bendraujant su režisiere man turbūt labiausiai įstrigo jos sąlyginis griežtumas. Prieš pradėdama pas ją vaidinti prisiklausiau be glo daug ir įvairių nuomonių. Vieni ją peikė, kiti gyrė, treti bandė gąsdinti, kad pas ją mokytis neičiau. Tačiau... aš nepabūgau. Turbūt pernelyg stipriai norėjau vaidinti. Juk buvau mačiusi jau ne vieną spekaklį, kuriame vaidino pažįstami žmonės. Tai ir nuėjau pasišnekėti. Ir viskasbuvo tiesiog SUPER. Taip, tikra tiesa, kad griežtumo moteriškei nestinga. Balsą turi gerą. Būdavo daug pykčio. Kartais net ir nemaloniai asijusti priversdavo. Bet... Visuomet yra koks nors "BET". Kai galų gale pamatai, ką moteriškė sugeba išspausti iš visiškai paprastų nedidelio miestelio paauglių... Širdis apsąla. Būtent tada pradedi vertinti. Ir aš, kaip ir dauguma, įvertinau. Žodis "teigiamai" šiuo atveju būtų pernelyg kuklus. Dabar, nors jau keli metai, kaip baigiau mokyklą, vis dar pasistengiu Gražiną retkarčiais aplankyti. Žinoma... asmeninių susitikimų neorganizuojam. Bet pasitaikius tinkamai progai, kai rodomas koks nors jos režisuotas spektaklis, pasistengiu nuvykti, pasižiūrėti, persimesti keletu žodžių su režisiere. Ir žinot... tas riksmas, pyktis, kurio buvo tikrai nemažai... Taip greit išgaravo... Tai žmogus, su kuriuo šneki ir jauti, kaip širdį užlieja šiluma, akys vėl pradeda spindėti taip, kaip per spektaklio premjerą... ech... Gal gale... viena paprasta situacija. G. Karlaitė sugebėjo asitelkusi teatrą išgydyti draugą nuo gan sunkios depresijos. Ir kaip tokiu atveju neįvertinti žmogaus kaip geriausio pasaulyje pedagogo? M?