Šiame darbe išsamiai išanalizuotas terminės difuzijos procesas. Aptarti atvejai, kai atermine difuzija vyksta esant tam tikrai priemaišų koncentracijai, aplinkos temperatūrai ir kitiems faktoriams. Darbe grafiskai pavaizduotas difuzijos proceso vyksmas, keičiantis visiem šiem aplinkos faktoriam. Antroje šio darbo dalyje aptartas paviršinių akustinių bangų filtro projektavimas. šiame darbe pateiktas visų parametrų teorinis paskaičiavimas, taip pat paskaičiuota ir grafiškai pateiktas juostinio filtro dažninės amplitudės charakteristikos grafikas. (APIMTIS 10 PSL)

Fizika  Referatai   (142,43 kB)

Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būseną: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais (APIMTIS 0.5)

Fizika  Konspektai   (3,28 kB)

Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius. (APIMTIS 5PSL)

Fizika  Referatai   (12,62 kB)

skirtas susipažinti su skysčio paviršiaus įtempimo susidarymo mechanizmu, kapiliariniais reiškiniais, išmokti matuoti įtempimo koeficientą kapiliaru ir ištirti šio koeficiento priklausomybę nuo priemaišų koncentracijos.molekuliniu požiūriu skysčių struktūra yra tarpinė tarp dujinių ir kristalinių kūnų. Skysčių dalelių išsidėstyme pastebima taip vadinama artimoji tvarka (labai mažuose tūriuose gretimos dalelės yra išsidėsčiusios tvarkingai). Tam tikrą trumpą laiką (apie 10-11s) dalelės svyruoja apie pusiausvyros padėtį, po to vėl peršoka į naują padėtį (apie 10-8 cm atstumu). Kiekvieną skysčio paviršiaus sluoksnį veikia molekulinio slėgio ir paviršiaus įtempimo jėgos.

Fizika  Kita   (333,6 kB)

Aprasytas visas Saturnas su skaidremis. Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai sukasi apie ašį. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (~74%), helio (~24%), amoniako, metano, etano, acetileno ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~500 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių.

Fizika  Referatai   (239,52 kB)

DARBO TIKSLAS: nustatyti radioaktyviojo  spinduliavimo šaltinio aktyvumą. PRIEMONĖS: prietaisas IMFĮ-15V0, sukuriantis silpną savajį spinduliavimo foną, impulsų skaičiavimo įrenginys PP-16,  spindulių šaltinis, sekundometras. MFĮ-15V0M ir PP-16 skirtas  šaltinio radioaktyvumui matuoti. Savasis prietaiso fonas – ne didesnis kaip 0.117 impulsų/s, nesant pašalinio  spinduliavimo. (APIMTIS 3PSL)

Fizika  Kita   (49,08 kB)

Darbo tikslas. Tyrinėti ir pagrįsti puslaidininkinių diodų, diodinio optrono veikimo principus bei savybes, VACH ir parametrus, diodų teorinių modelių ir realių diodų atitikimo laipsnį, diodų darbą paprasčiausiose elektroninėse grandinėse. Išmokti praktiškai apriboti diodų darbą leidžiamųjų būvių ar režimų ribose.

Fizika  Kita   (104,23 kB)

Susisiekimo priemoniu raida nuo seniausiu laiku iki telefono isradimo..(raitieji pasiuntiniai, pasto karietos, telegrafas, telefonas). Prezentacija buvo skirta 9klases fizikos temos pristatymui... prezentacijoje pamineti telefono, telegrafo isradimo faktai, istorijos

Fizika  Pateiktys   (247,12 kB)

Tinka VGTU studentams TIKSLAS: stovinčios bangos metodu išmatuoti garso bangos garso bangos greitį ore, apskaičiuoti oro molekulių laisvės laipsnių skaičių.Šiame darbe garso bangų sudėtis, kitaip sakant, interferencija, vyksta1 pav.,a pavaizduotame įrenginyje. Dažnio n garso banga sklinda iš telefono 2, maitinamo garso dažnių generatoriaus 1. Taške 3 bangos frontas skyla į du: viena banga sklinda į kairę, kita į dešinę. Praėjusios skirtingą kelią bangos susitinka ir interferuoja. Interferencijos rezultatą nustatome taške 4 įtaisytu klausymosi vamzdeliu. Vienos bangos sklidimo kelią keičiame slankiojančiąja vamzdžio dalimi. Vamzdžio poslinkį matuojame matuokliu 5. Užfiksavę vieną interferencijos minimumą (stovinčios bangos mazgą) taške 4 ir pažymėję skalės padalą n1, ištraukiame vamzdį tiek, kad taške 4 susidarytų naujas interferencijos minimumas (1 pav., b). Užsirašome matuoklio skalės padalą n2. iš1 pav., b plaukia, kad n2- n1=l/2, o

Fizika  Kita   (21,89 kB)

Medžiagų agregatinės būsenos ir jų virsmai. Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstęė tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie yra tarp kristalinių kietųjų kūnų ir skystųjų. Jų atomai ir molekulės išsidėsto beveik tvarkingai. (APIMTIS 1PSL)

Fizika  Konspektai   (4,75 kB)

Reiškinius, kuriuose, sąveikaujant šviesai ir medžiagai, reiškiasi elementariųjų sistemų kvantinės savybės, nagrinėja kvantinė optika. Fotoefektas (gr. photos – šviesa, lot. effectus – veikimas) elektronų išlaisvinimas iš kieto kūno jį apšvietus elektromagnetiniais spinduliais (pav. šviesa). Išlaisvintų elektronų kiekis priklauso nuo krintančio spindulių srauto stiprio. Elektronų greitis yra proporcingas spindulių dažniui. Fotoefektą naudoja daugelis astronominių šviesos imtuvų, elektroninės kameros ir kt.). Šį reiškinį atrado Heinrichas Hercas ir kruopščiai ištyrė rusų, vokiečių, italų fizikai. (APIMTIS 1PSL)

Fizika  Konspektai   (4,46 kB)

Gana trumpai ir aiskiai viskas apie slenkamojo kuno kinematika. Aprasoma apie greiti, pagreiti, tiesiaeigi, kreivaeigi, tolygini ir kintamaji judejima. Erdvė ir laikas – objektyvios materijos egzistavimo formos. Atskaitos sistemos. Judėjimo ir rimties reliatyvumas. Mechaninių judėjimų rūšys. Tiesiaeigis materialiojo taško judėjimas. Kreivaeigis judėjimas. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Norėdami nagrinėti kūno judėjimą, pirmiausia turime pasirinkti kūną ar kūnus, kurių atžvilgiu galėtume stebėti judančio kūno padėties kitimą, t.y. pasirinkti atskaitos kūnus. Kūno judėjimas atskaitos kūno atžvilgiu gali būti aprašomas įvairiai. Sakykime, norime aprašyti judėjimą plieninio rutuliuko, iškritusio pro tiesiai ir tolygiai judančio vagono langą. Kaip atskaitos kūną galime pasirinkti, pavyzdžiui, vagono sienas. Kadangi rutuliuko greitis kritimo momentu buvo toks pat, kaip ir vagono, tai jo kritimo trajektorija vagono sienos atžvilgiu bus vertikali tiesė. Tačiau atskaitos kūnu pasirinkę kitą kūną, surištą su Žeme, pavyzdžiui, stulpą, jo atžvilgiu turėsime kitą trajektoriją. Rutuliukas dėl vagono judėjimo juda horizontaliai stulpo atžvilgiu ir, be to, krinta vertikaliai žemyn. Taigi mus dominantis judėjimas, imant skirtingus atskaitos kūnus, aprašomas skirtingai. Neįvertinus realių judėjimo priežasčių, sunku pasakyti, kurio atskaitos kūno atžvilgiu nagrinėti judėjimą tikslingiausia.

Fizika  Pagalbinė medžiaga   (37,72 kB)

Užduotis:išmokti praktiškai taikyti energijos tvermės dėsnį slenkančiam ir besisukančiam kūnui. Išmatuoti bandymo keliu ir apskaičiuoti teoriškai rutuliuko, judančio nuožulniąja plokštuma, greičius v ir v1. Nustatyti kūnų kritimo trukmę t, greičių v ir v1 pereinamTyrimas: dežutės dugną padengiame švariu popieriumi ir ant jo viršaus uždedame anglinę kalkę. Dėžutę priglaudžiame prie nuožulniosios plokštumos pagrindo galo. Prie plokštumos viršutinio galo pakabiname svambalą, statmenai krypčiai nustatyti. Keisdami plokštumos nuolydžio kampą  ir leisdami rutuliukui savaime judėti nuo pat jos viršaus, nustatome rutuliuko nukritimo vietas dėžutėje. Išmatuojame nuožulniosios plokštumos ilgį l, aukščius h ir y horizontalę b, nuotolį x (nuo taško C iki rutuliuko nukrypimo vietos). Tyrimus atliekame esant keturiems skirtingiems aukščiams h. ybės nuo aukščio h atvaizduoti grafiškai.

Fizika  Kita   (18,97 kB)

1.Pagal savo varianto duomenis nubraižyti individualią elektrinės grandinės schemą.Pažymėti schemoje srovių kryptis. Ekvivalentinio keitimo metodu, taikydami Omo dėsnį , apskaičiuoti sroves šakose ir įtampą UAB.Apskaičiuokite imtuvo R4 galią P4. (APIMTIS 7 PSL)

Fizika  Namų darbai   (59,74 kB)

Standartinis nuokrypis yra lygus kvadratinei šakniai iš dispersijos: Visi trys minėti parametrai taip yra atsitiktiniai dydžiai, nes skaičiuojami naudojant baigtinį matavimų rezultatų skaičių. Tačiau rezultatų skaičiui augant į begalybę, vidurkis, dispersija ir standartinis nuokrypis artėja prie tam tikros, empirinės, vertės. Matematiškai yra įrodoma, kad, kai matavimų skaičius ir vieno matavimo metu užregistruotų dalelių skaičius yra pakankamai dideli, 99,7% matavimų rezultatų patenka į intervalą Šis teiginys vadinamas "trijų sigma taisykle": beveik visi matavimų rezultatai nuo vidurkio nukrypsta mažiau nei 3σ. Kai matavimo paklaida lygi sumai didelio skaičiaus vienodos eilės nepriklausomų paklaidų, atsitiktinio dydžio skirstinys vadinamas Gauso skirstiniu, ir yra tokio pavidalo:

Fizika  Kita   (86,56 kB)

Akademikas ADOLFAS JUCYS - vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus fizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas. Jo sukurti ir išplėtoti teoriniai metodai plačiai taikomi atomo fizikoje ir gretimose mokslo srityse.Pokariniu laikotarpiu užimdamas atsakingus akademiko-sekretoriaus, Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko, įvairių mokslo įstaigų vadovo postus, A. Jucys daug prisidėjo prie mokslo atkūrimo ir suklestėjimo Lietuvoje. Jam rūpėjo bendri kultūros klausimai ir mokslo vystymosi perspektyvos, fizikų kalbos grynumas ir gimtojo krašto istorija. Viskam jis surasdavo laiko ir jėgų, užkrėsdamas ir aplinkinius savo entuziazmu bei kūrybingumu

Fizika  Pateiktys   (47,92 kB)

Darbo užduotis: Išmatuoti matematinės svyruoklės svyravimo periodą ir įvertinti matavimo tikslumą.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 18,93 kB)

Darbo tikslas: išmatuoti sistemos ir pridėtų kūnų inercijos momentus.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 62,76 kB)

arbo tikslas: susipažinti su šviesos poliarizacijos reiškiniu ir patikrinti Maliu dėsnį.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 25,02 kB)

1938 m. vokiečių mokslininkai Oto Hanas ir Fricas Štrasmanas, apšaudydami neutronais urano branduolius, atrado naujo tipo branduolinę rekciją – urano branduolių dalijimąsi. Šioje reakcijoje branduolys skyla į dvi apyliges dalis, vadinamas branduolio skeveldromis. Tarp jų būna daug nestabilių – radioaktyvių – izotopų. Branduoliui dalijantis išsiskiria daug energijos ir išmetami 2 – 3 didelę kinetinę energiją turintys neutronai.

Fizika  Pateiktys   (10 psl., 747,34 kB)

Elektros srove vadinamas kryptingas (tvarkingas) elektringųjų dalelių judėjimas. Elektros srovė, atsirandanti laidininke, kai jame sukuriamas elektrinis laukas, vadinama laidumo srove. Laidumo srovę dažniausiai sudaro: metaluose - judantys laisvieji elektronai, puslaidininkiuose - judantys laidumo elektronai ir skylės, elektrolituose bei dujose - judantys jonai.

Fizika  Referatai   (12 psl., 470,54 kB)

Iliustruotas testas su atsakymais.

Fizika  Pateiktys   (21 psl., 3,19 MB)

Tai tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų pritaikymą technologijose. Nanotechnologijos apima medžiagas ir objektus ne didesnius nei apytiksliai 100nm. Nanotechnologijos istorija. 1959 m. R. Feynman paskaita „Ten, apačioje, yra daug vietos“ („Plenty of Room at the Bottom“).

Fizika  Pateiktys   (15 psl., 215,27 kB)

Molekulė – mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš tokių pat ar skirtingų atomų.Atomus molekulėje į patvarią daugiaatomę sistemą sieja atomų sąveika, kuri dar vadinama cheminiu ryšiu. Atomams susijungus į molekulę, jos optinis spektras labai skiriasi nuo atominio spektro, o būdingasis Rentgeno spektras nepakinta.Vadinasi tarpatominę sąveiką molekulėse lemia atomų valentiniai elektronai. Molekulės tarpatominių ryšių tipai: joninis ir valentinis.

Fizika  Paruoštukės   (3 psl., 104,63 kB)

Žmogus kas dieną susiduria su įvairiais elektros prietaisais ir šaltiniais. Todėl labai svarbu žinoti apie žalingą elektros poveikį žmogaus organizmui ir išmanyti saugos metodus. Žmogaus kūnas – elektros laidininkas. Žmogaus kūno varža priklauso nuo organizmo savybių ir būsenos. Įvairių kūno audinių varža yra skirtinga. Didžiausia varža yra odos paviršiaus sluoksnio. Kai odos paviršius užterštas prakaitu, tepalais, metalų dulkėmis, drėgme arba kitomis laidžiomis medžiagomis, tada varža sumažėja Ržm=1k.

Fizika  Pateiktys   (19 psl., 291,68 kB)

Šiame darbe apžvelgtas elektros išradimas ir jos gaminimo būdai. Detaliau aptarta elektros atsiradimo istorija bei įvairūs elektrinių modeliai. Pateiktos pagrindinės sąvokos bei formulės, susiję su elektra bei jos matavimo vienetais. Išskirtos elektrinės pagal pirminės energijos šaltinį, t.y. šiluminė elektrinė, atominė elektrinė, geoterminė elektrinė, hidroelektrinė, hidroakumuliacinė elektrinė, potvynių arba bangų elektrinės, saulės elektrinė, vėjo elektrinė. Plačiau pateiktos kelios iš jų. Apžvelgta didžiausia Lietuvoje esanti atominė elektrinė, turinti patį didžiausią reaktorių pasaulyje, kuris yra įrašytas į pasaulio Gineso rekordų knygą. Aptariant elektrą ir jos gaminimo būdus pastebėta, kad Lietuvoje didžiausią elektros energijos dalį užima Ignalinos atominės elektrinės pagaminta elektros energija. Mūsų šalyje yra ir vėjo elektrinių ir hidroelektrinių, tačiau šie elektros gamybos būdai Lietuvoje sudaro labai mažą dalį pagamintos elektros energijos.

Fizika  Referatai   (20 psl., 104,95 kB)

Pirmasis bandymas sudaryti atomo modelį panaudojant sukauptus eksperimentinius duomenis priklauso Tomsonui. Jis manė, kad atomas - tai 10-10 m spindulio skritulio formos sistema. Atomo teigiamas krūvis tolygiai paskirstytas visame skritulio tūryje, o neigiamos dalelės - elektronai -  yra jo viduje (1 pav.). Norėdamas paaiškinti atomų išskiriamus linijinius spektrus, Tomsonas bandė nustatyti elektronų padėtį atome ir apskaičiuoti jų virpesių dažnį apie pusiausvyros padėtį.

Fizika  Pateiktys   (8 psl., 78,39 kB)

Reiškinys, kai šviesa, nepereidama iš vienos terpės į kitą, jų riboje keičia sklidimo kryptį. Atspindys yra skirstomas į: Veidrodinius. (Toks atspindys vyksta tada, kai šviesa krenta į labai lygų paviršių, ir spinduliai išlieka lygiagretūs.) Sklaidžiuosius (arba difuzinius). (Toks atspindys vyksta tada, kai paviršius, į kurį krenta šviesa, yra nelabai lygus. Tada jis atsispindėjęs išsisklaidys į visas puses.)

Fizika  Pateiktys   (14 psl., 763,24 kB)

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Fizika  Uždaviniai   (3 psl., 17,79 kB)

Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (2 psl., 26,06 kB)