2013 m. lietuvių kalbos įskaita TEMA: Kalbininkas Aleksas Girdenis teigė, kad „išnykusi tarmė yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei klaboj nebepasijartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“. Argumentuotai pritarkite arba paneikite šiai minčiai. Pradėdama norėčiau apibrėžti patį tarmės terminą. Tai kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje, bet kartu ir tame regione gyvenančių žmonių sukurtas unikalus reiškinys, jų dvasios kūrinys. Tarmės viena nuo kitos skiriasi ne tik savo žodynu, bet ir fonetika, morfolofija ar net sintakse...

Lietuvių kalba  2013 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 12,16 kB)

Tema Kalbininkas Aleksas Girdenis teigė, kad „išnykusi tarmė yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei klaboj nebepasijartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“. Argumentuotai pritarkite arba paneikite šiai minčiai.

Lietuvių kalba  2013 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 7,18 kB)

Viešojoje erdvėje diskutuojama apie menkstančią jaunimo pagarbą kalbai. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinkite, ar tokia nuomonė yra pagrįsta

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (10 psl., 26,78 kB)

Dvyliktos klasės kalba, tema: kaip vertinamas lietuvių menas pasauliniame kontekste? Pagrįskitę savo nuomonę pavyzdžiais.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (3 psl., 10,59 kB)

Maironio eilėraščio "Milžinų kapai" analizė. 15 skaidrių

Lietuvių kalba  Analizės   (15 psl., 1,6 MB)

Kalbėjimo įskaita tema apie pavardes (pradžia - iš Vikipedijos)

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (3 psl., 13,89 kB)

Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (3 psl., 11,25 kB)

Samprotavimo pastraipos pavyzdys. Apie tautą, jos kilmę. 3 skaidrės

Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 53,02 kB)

Pasirinkta tema – kalba, o potemė „Kuo ypatinga jūsų tarmė, argumentuokite savo požiūrį‘‘. Kalbėjimo įskaita

Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 8,99 kB)

10 klasės potemėe apie pasakojamąją tautosaką.

Kita  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9 kB)

Zeme ir menulis 7 klases pristatimas is fizikos. 15 skaidrių.

Fizika  Pristatymas   (15 psl., 2,34 MB)

Referatas tema "Naujųjų skolinių vartojimo problemos". Specialybės kalba.

Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 83,47 kB)

Istorijos Referatas. Tema : Baltai. Įvadas Savo darbe nagrinėsiu priešistorės laikotarpį baltų areale. Pirmiausia manau labai svarbu suvokti pačios sąvokos priešistorė reikšmę. Priešistorė– tai istorijos laikotarpis, kai dar nebuvo rašto, todėl beveik viską apie tų laikų žmonių gyvenimą sužinome iš archeologinių radinių. Priešistorė truko labai ilgai- ji apima akmens amžių, žalvario amžių ir geležies amžių. Savo darbe aš nagrinėsiu geležies amžių. Geležies amžius- žmonijos raidos tarpsnis, prasidėjęs kai darbo įrankius ir ginklus imta gaminti iš geležies ir trukęs iki susidarant pirmiesiems valstybiniams junginiams. Geležies plitimas suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojantis amatams. Tuo laikotarpiu iš apyvartos galutinai išstumti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai, paspartėjo istorijos raida. Dirbti geležiniais įrankiais buvo lengviau, sparčiau. Dėl to gausėjo gyventojų. Žemdirbystė tapo pagrindiniu gyventojų verslu. Atsiradus ariamajai žemdirbystei, giminė susiskaldė į šeimas, nes ir viena šeima jau galėjo įdirbti žemės sklypą ir išsimaitinti. Šeimos dirbama žemė tapo jos nuosavybė. Gimininė bendruomenė ėmė irti. Geležies amžiaus laikotarpio pradžią Lietuvoje nusakyti tiksliai sunku, nes geležies išgauti nemokėta. Taigi manoma, kad ir toliau gyvavo mažai pakitusios Vakarų baltų pilkapių ir Brūkšniuotosios keramikos kultūros. Savo darbe kalbėsiu apie baltų gentį geležies amžiuje. Baltai, grupė indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminiškomis kalbomis, sudarančių atskirą indoeuropiečių kalbų šeimą. Didžiausio išplitimo metu gyveno nuo Baltijos jūros pietryčių iki rytų pakrantės vakaruose, iki Okos aukštupio rytuose. Skirstomi į vakarų ir rytų baltus. Kartais atskirai išskiriami ir Dniepro baltai. Šiuo metu išlikę tik lietuviai ir latviai, kitos gentys išnyko: prūsai(XVII-XVIII a.); kuršiai (XVI a.) ; žiemgaliai (XVI a.) ; sėliai (XVI a.); jotvingiai ir skalviai (XIII-XIV a.). Baltų terminas buvo pasiūlytas vokiečių kalbininko G.Neselmano knygos ,,Senųjų prūsų kalba “ pratarmėje.

Istorija  Referatai   (17 psl., 40,28 kB)

Darbas yra geras, užima 5 min. kalbėjimo, vertas aukšto įvertinimo! Dar Vytauto laikais lietuviai buvo vadinami tik vardais . Senovėje, kada žmonės mažai tarp savęs bendravo, jie gyveno mažomis grupelėmis, būreliais, ir pavardės jiems buvo nereikalingos.: vienam kito atskirti užtekdavo ir vardo. Bet jau XIV amžiuje Lietuvoje pamažu pradeda rastis ir pavardės. Šiandien kiekvienas turime savo vardą ir pavardę. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmanoma išsiversti. Dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 5,87 kB)

Tikriausiai visi yra matę, ar bent jau girdėję apie per televiziją rodytą projektą „Lietuvos garbė“. Šiame projekte, už kilnius darbus ir drąsą pagerbiami ir apdovanojami paprasti šalies žmonės bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Man atmintyje labiausiai įstrigo vienas apdovanojimas, kurio metu buvo apdovanotos dvi moterys už tai, jog padėjo priimti gimdymą vidurį miesto ant šaligatvio.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9,94 kB)