Garsiausiame romane „Ragana ir lietus“ mitologinės, istorinės ir dabarties laiko paralelės išryškina svarbiausių egzistencinių situacijų pastovumą: moteris per meilę ieško savo vietos Dieve, jos teisės į Dievo malonę yra ne mažesnės nei kunigo ar vienuolio, kurie taip pat yra nuodėmingi. Romanas prisodrintas ir posovietinių realijų, ir kūniškumo (net ir homoseksualių santykių). Pateikiamos istorinės variacijos ta pačia meilės tema: dabartyje jauna moteris (Viktorija, toliau Vika), kankinama aistros kunigui Pauliui, kuris ruošiasi duoti vienuolio įžadus, ieško psichoterapeutės Normos pagalbos.

Literatūra  Analizės   (3 psl., 17,76 kB)

Bronius Radzevičius gyveno pokario laikotarpiu. Jis anksti neteko tėvų. Jo novelėms būdinga paslėpta mintis, kurioje atsispindi jo gyvenimo įvykiai ir laikotarpio įvykiai, kada buvo rašomas kūrinys. Mintys kūriniuose būna paslėptos. Daugiausiai dėmesio skiriama vidiniam pasauliui, o ne išorei. Taip pat ir šioje ištraukoje, tik keletą kartų įdėmiai perskaičius pradeda suprasti, ką autorius nori pasakyti.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 7,78 kB)

Specialiojo pedagogo praktikos ataskaita.

Pedagogika  Ataskaitos   (41 psl., 62 kB)

Kiekvieno žmogaus tikslas – realizuoti save, nuolat tobulėti. Tobulindamas savo asmeninius ir darbinius žmogiškuosius santykius žmogus gali sėkmingai susidoroti su naujais iššūkiais, kurių greitai besikeičiančiame informacijos ir technologijų sraute iškyla nuolat. Sunku įsivaizduoti asmenį, kuris sugebėtu konkuruoti darbo rinkoje nuolat neatnaujindamas savo kompetencijų. Kiekvieno asmens individualiai, o taip pat visos visuomenės prioritetas turi būti žmogiškųjų išteklių tobulinimas.

Komunikacijos  Kursiniai darbai   (21 psl., 152,38 kB)

Visi sutinka, kad skaityti knygas yra naudinga. Jos padeda sklandžiau reikšti mintis, lavina protą. Neretai žmonės knygose ieško pramogos, tačiau pasirinkę tinkamą kūrinį jie gali rasti daugiau nei ieškojo. Knygos, kurias mes skaitome, kurios mus sudomina arba ne, kažko mus moko. Literatūra puoselėja dvasines vertybes.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 6,49 kB)

Mokslo pažanga vis dažiau ima tenkinti mūsų tuštybę, bet ne realius poreikius. Šiandieniniame pasaulyje mokslas yra be galo pažengęs. Kiekvieną dieną žmogus atranda vis kažką nauja, nuolat tobulina savo išradimus ir trokšta pažinti visatą. Tačiau dažnai gali iškilti klausimas - Vardan ko visa tai daroma?

Lietuvių kalba  Referatai   (17 psl., 35,26 kB)

Rūšių išmirimas — gana natūralus pro¬cesas: iškastinės liekanos rodo, kad Žemėje yra gyvenę daug tūkstančių gyvūnų rūšių, kurių dabar nebėra. Žmogus neprisidėjo prie jų išmirimo. Tačiau per paskutinius kelis šimtmečius gyvūnų išmirimas gerokai paspartėjo: nuo 1600 metų išnyko mažiausiai 36 žinduolių rūšys, ir dar 120 rūšių šiuo metu gresia pavojus išnykti.

Biologija  Referatai   (7 psl., 264,31 kB)

Balys Sruoga platesniame kultūros kontekste įsitvirtino kaip savito kūrinio-,,Dievų miškas“- autorius. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Kaip rašytojas humanistas, psichologas šiame kūriny kelia klausimus: kaip išgyventi? Kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, iškamuoti stengiasi išlikti žmogiškais tokioje gyvuliškoje aplinkoje? Tačiau viltį, kad net tarp fašistinių ,,gyvulių“ giliai širdyje glūdi žmogiškumas, „sutraiško“ budelio Vaceko poelgis. Ši paradoksali klaida pakeičia tolimesnį žmonių likimą. Kokios aplinkybės įtakojo tolimesnį nužmogėjimą Štuthofo koncentracijos stovykloje , kalbama XVI skyriuje.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 6,83 kB)

Problemos aktualumas. Bet koks konfliktas grupėje, nesvarbu, kiek grupės narių tiesiogiai jis paliečia, neigiamai atsiliepia visam grupės darbui. Objektyvias konflikto priežastis (pvz., laiko spaudimo) galima spręsti geriau organizuojant grupės darbą, o konfliktus, sąlygotus grupės narių tarpusavio santykių, spręsti labai sunku, nes būtina išsiaiškinti vieną ar kitą grupės narių elgseną sąlygojančias bendradarbių nuostatas ir interesus. Išsiaiškinus nuostatų ir interesų grupėje nesutapimą, būtina numatyti šių skirtumų pašalinimo galimybę.

Vadyba  Kursiniai darbai   (25 psl., 41,98 kB)

Maironio eilėraščio ,,Mano gimtinė“ interpretacija, skirta žemesnių klasių moksleiviams.

Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,05 kB)

Vienas žymiausių vokiečių rašytojų, vokiečių literatūros klasikas. Žymus vokiečių romantizmo mąstytojas, politikas, filosofas tyrinėtojas, keliautojas.

Literatūra  Pateiktys   (13 psl., 353,08 kB)

Justinas Marcinkevičius – vienas ryškiausių XX a. lietuvių literatūros veikėjų. Jo kūryba ir veikla apima gan platų arealą. Jis yra poetas, dramaturgas, vertėjas. Pagrindinė jo kūrybos tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta, kultūra, žmogus, tėvynė. Tai žmogus, nepabūgęs rašyti savo kūrinius, remdamasis nacionalistinėmis vertybėmis, nepaisant to, kad tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis - „Brežnevinis” laikotarpis.

Literatūra  Analizės   (1 psl., 5,69 kB)

Tai efektyvi raumenų tempimo ir jėgos pratimų progama, stangrinanti ir dailinanti kūną. Šios gimnastikos pratimai skirti visoms kūno dalims: pečiams, krūtinei, rankoms, juosmeniui, pilvui, sėdmenims, nugarai, kojoms. Pratimai sudaryti taip, kad vienu metu dirbtų kuo daugiau giliųjų raumenų (kasdienybėje jų dirbti paprastai nepriverčiame!), tad jau po kelių treniruočių pradeda pastebimai dailėti figūra: riebalų masė nyksta, raumenys - tvirtėja. Atliekant bet kokį pratimą dirba visi kūno raumenys: tiek vidiniai, tiek išoriniai. Vadinasi, stangrėja visas kūnas ir riebalai proporcingai tirpsta visur.

Sportas  Referatai   (12 psl., 1,67 MB)

Arklių protėviai buvo maži - beveik tokio dydžio kaip lapė. Keista ar ne? Tik vėliau jie išsivystė iki dabartinio arklio dydžio ir formų. Arklio gimtinė laikoma Šiaurės Amerika. Archeologiniai duomenys liudija, kad arkliena buvo plačiai vartojama maistui. Beje arklieną žmogaus organizmas pasisavina daug lengviau nei kitų gyvulių mėsą. Šiandieniniai arkliai yra kilę iš kelių rūšių laukinių arklių: Prževalskio laukinio arklio ir Europos laukinio arklio Tarpano.

Žemės ūkis  Kursiniai darbai   (55 psl., 821,22 kB)

Fiodoras Michailovičius Dostojevskis –vienas iš nedaugelio rašytojų, labiausiai veikusių XX a. literatūros, filosofijos, teologijos mąstytojus, Rusijos ir viso pasaulio skaitytojus bei kritikus. Dabar jis yra laikomas literatūros klasiku.

Literatūra  Straipsniai   (3 psl., 11,15 kB)

Dabartineje visuomeneje, kai žinių reikšmė tampa vis aktualesnė, o laikas brangesnis, matoma vis didejanti tendencija skirti šeimai kuo daugiau vis mažėjančio laiko. Atsižvelgiant i užsienio patirtį, kai verslo centruose darbuotojų vaikams yra įkūriami priežiūros ir žaidimų kambariai ir panašios paslaugos, padedančios išlaikyti kuo stipresnį ryšį ir būti kuo arčiau savo vaikų, kartu taupyti laiką ir tikslingai jį panaudoti – tai mus sudomino. Kadangi mūsų grupėje yra jauna mamytė, kuriai toks vaikų priežiūros kambarys būtų galimybė suderinti studijas su motinystę, pradėjome svarstyti šią galimą verslo idėją atidžiau.

Vadyba  Projektai   (26 psl., 113,62 kB)

Antanas Baranauskas – iškiliausias XIX a. vidurio poetas. „Anykščių šilelį“ jis parašė kūrybingiausiu jaunystės laikotarpiu, 1858 – 1859m., per dvejas vasaros atostogas. Sukurti odę miškui paskatino keletas priežasčių. Visų pirma – tai dvasinė poeto būsena. Jaunas seminaristas, ištrūkęs iš ankštų Varnių kunigų seminarijos sienų į laisvę, į jaukų gamtos prieglobstį – atvykęs vasaros atostogų į savo tėviškę – pajuto turįs kūrybinių galių. Pakerėtas tėviškės laukų platybės, gamtos žavesio, gražių vaikystės prisiminimų, kūrybinio užsidegimo vedamas, poetas savo mintis ir jausmus išliejo popieriuje.

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 8,41 kB)

Profesija-sportas-Parkour. Parkour filosofija. Treisiarių apklausa. Pirmas klubas Lietuvoje. Visuomenės reakcija. Treisiarių pasiruošimas. Parkour judėjimo stiliai. Profesija-sportas-Parkour

Sportas  Pateiktys   (9 psl., 26 kB)

Thieves – this is a very big problem in our society. Every day we can meet the performance street pickpocket. Our city is more than a professional pickpocket thief. Basing of the working people should especially keep your items and keep them to yourself.

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,37 kB)

Komunikacija, arba bendravimas, tai dviejų ar daugiau žmonių tikslingas dalijimasis informacija, naudojantis įvairiais informacijos perdavimo būdais. Bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo, ir tobulėjimo sąlyga.
 
Bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Transmitorius (siuntėjas) koduoja, o recipientas (gavėjas) dekoduoja informaciją. Siuntėjas turi kalbėti suprantamai gavėjui, dėl to turi būti mintyse pasirengęs kalbėti.

Psichologija  Pateiktys   (21 psl., 1,51 MB)

Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą.

Anglų kalba  Interpretacijos   (3 psl., 4,97 kB)

Internetas yra kompiuterių tinklas, sudarytas iš tūkstančių tinklų. Niekas tiksliai nežino, kiek kompiuterių yra prijungta prie interneto, tačiau yra žinoma, jog jų skaičius yra šimtai milijonų. Praktiškai niekas negali kontroliuoti interneto. Nors ir yra organizacijos, leidžiančios techninius interneto aspektus, nustatančios standartus taikomosioms programoms kurti, tačiau jokia valdžia negali jo kontroliuoti. Interneto stuburas, per kurį juda interneto srautai, yra nusavintas privačių kompanijų. Kiekvienas kompiuteris internete susisiekia su kitais per „pernašos valdymo protokolą“ arba „interneto protokolą“ (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Šis pavadinimas tiesiog trumpinamas TCP/IP trumpiniu. Kompiuteriai internete naudoja „klientas – serveris“ architektūrą. Tai reiškia, kad nuotolinis serveris perduoda informaciją į vartotojo – kliento kompiuterį. Interneto vartotojas turi galimybę pasirinkti platų paslaugų spektrą: elektroninį paštą, bylų siuntimąsi, didžiulius informacijos kiekius, narystę dominančioje grupėje, dialoginį bendravimą, informacijos priemonių peržiūrą, savęs rodymą realiu laiku, apsipirkimo galimybę, naujausias naujienas iš viso pasaulio ir dar daugiau viliojančių paslaugų. Internetas, visų pirma, susideda iš prieigos protokolų. Daugumos protokolų savybė yra ta, kad jie leidžia vartotojui ieškoti informacijos ir ją atvaizduoti patogiausiu būdu. Interneto komponentai WWW (WORLD WIDE WEB) World Wide Web (trumpinamas į Web arba WWW) yra interneto serverių sistema, palaikanti hipertekstą ir protokolus, pasiekiamus per viengubą sąsają. Beveik kiekvienas protokolas, esantis internete, yra pasiekiamas per WWW. Per WWW pasiekiami tokių paslaugų protokolai kaip el. paštas, FTP, Telnet‘as, Usenet naujienos. Taip pat World Wide Web turi dar ir savo protokolą: HyperText Transfer Protocol (hiperteksto perdavimo protokolas) arba tiesiog HTTP. Šis protokolas bus paaiškintas vėliau šiame dokumente. World Wide Web teikia viengubą sąsają šiems protokolams pasiekti. Tai sukuria vartotojui patogią ir gražią aplinką. Šis komponentas jau panaikina tokią aplinką, kurioje galima naršyti tik per komandų eilutės komandas. Šios protokolus Web komponentas apjungią į viengubą sistemą. Dėl Web savybės dirbti su daugybe terpių ir pažangiomis programavimo kalbomis, Web yra sparčiausiai besivystantis komponentas internete. Web komponento operacijos, kurios priklauso nuo hiperteksto, leidžia lengvai išrinkti informaciją. Hipertekstas yra dokumentas, sudarytas iš žodžių, kurie jungiasi su kitais dokumentais. Tokie žodžiai yra vadinami sąsajomis ir jas gali vartotojas pasirinkti pats. Grafika ir kitos terpės taip pat gali būti įterptos į HTML dokumentą. HTML yra vystoma kalba, į kurią sulig kiekvienu atnaujinimu yra pridedama naujų elementų. W3C (World Wide Web Consortium), kurį valdo Web atradėjas Timas Berneris Ly (Tim Berners-Lee), nustato HTML standartus. Dabar W3C daugiau dirba su XHTML. World Wide Web susideda iš bylų, vadinamų puslapiais ar asmeniniais puslapiais, sąsajų į dokumentus ir šaltinių, esančių internete. Web siūlo labai platų paslaugų pasirinkimą: raiškos priemonių pristatymus, bendravimą realiu laiku, dialoginius puslapius, radiją ir televiziją, galimybę siųstis bylas iš interneto ir t.t. Programavimo kalbos, tokios kaip Java, JavaScript, Visual Basic, Cold Fusion ir XML, dar labiau išplečia Web komponento galimybes. Jeigu norite daugiau informacijos apie WWW komponentą, tiesiog pamėginkite pasinaudoti šia užklausas paieškos sistemose: „Understanding The World Wide Web“. Elektroninis paštas Elektroninis paštas (e-mail) suteikia galimybę kompiuterių vartotojams arti ir pasaulio mastu keistis informacija. Kiekvienas el. Pašto vartotojas turi pašto dėžutės adresą, į kurią yra siunčiamos žinutės. Žinutės, siunčiamos el. paštu gali pasiekti adresatą per kelias sekundes. Labai puikus el. pašto aspektas yra tas, kad galima siųsti elektronines bylas asmens el. pašto adresu. Ne ASCII bylos, žinomos kaip dvejetainės bylos, gali būti prisegamos ir nusiunčiamos adresatui. Šios bylos yra apibrėžtos kaip MIME prisegimai. MIME reiškia Multimedia Internet Mail Extension. Protokolas buvo sukurtas el. pašto programoms pagelbėti susitvarkyti su bylų tipų įvairove. Pavyzdžiui, dokumentas, sukurtas su Microsoft Word programa, gali būti prisegtas prie elektroninio laiško žinutės, o po to būti išrinktas duomenimis su atitinkama el. pašto programa. Daug el. pašto programų, pavyzdžiui, Eudora, Netscape Messenger ir Microsoft Outlook, siūlo galimybę perskaityti bylas, parašytas HTML formatu, kuris, savaime suprantama, yra priskiriamas MIME tipui.

Informatika  Straipsniai   (13,21 kB)

Už Didžiojo miesto, mažos sodybos žolėje, nuo špinatų, kartu su mama gyveno mažas Bū. Jam labai patiko . Bū turėjo svajonę, tapti didžiojo miesto muzikantu. Mažylis griežė labai seniai ir jam tai tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Kartą buvo smarki audra, griaudėjo perkūnas, lijo . Bū su savo mama slėpėsi skardinės šone nuo lietaus, kuris jau buvo apsėmęs visą , kurioje jiedu gyveno. srovė nešė skardinę link Didžiojo miesto. - Gal. Galbūt mano svajonė pagaliau išsipildys? -tyliai savęs paklausė mažasis žiogelis. Rytą Bū iškišo savo mažą galvelę pro skylę esančią skardinėj. Jis išvydo Didįjį miestą. Žiogo ir jo mamos namai buvo tarp kitų panašių skardinių, tik viena didelė skardinė buvo didžiiulė. Tai buvo didžiojo miesto vabalų koncertų . Po kelių dienų Bū išėjo griežti smuiku prie didžiosios vabalų salės. Žiogelis griežė stebuklingą dainą. Ją išgirdo trys : - Ar tu esi Didžiosios vabalų salės muzikantas? – choru paklausė muzikanto. - Ne, bet tai yra mano Didžioji svajonė. - Atsakė Bū. Jie vėl choru atsakė: - Mes pažįstam , kuris padėtų tau surengti ten koncertą arba bent jau kelias dainas atlikti. - Tikrai taip manot? - Net neabejojam! - Atsakė vabalai. Po geros savaitės įvyko tas lemtingas . Šiandien Bū taps Didžiosios vabalų koncertų salės muzikantu. Šis pasakojimas įrodo jog lietus nėra toks blogas, jis net gali įgyvendinti svajones.

Informatika  Namų darbai   (1,59 MB)

Viruso veikimo principas Kompiuteris, užkrėstas virusu, kuris plinta elektroninių paštu kaip taisyklė būna prijungtas prie interneto. Populiariausias viruso plitimo būdas – siųsti laiškus su juose prisegtais viruso failais žmonėms, kurie yra įvesti į adresų knygelę. Virusas pakeičia siuntėjo el. pašto adresą, todėl viruso gavėjas nemato tikrojo siuntėjo ir dažnai apkaltina visai nekaltą žmogų. Neskubėkite daryti išvadų, jei iš draugo gavote virusą, tikrasis siuntėjas gali būti ir ne jis. Išsiaiškinti kas yra tikras siuntėjas nesunku, tereikia pažiūrėti laiško papildomą informaciją (header) ir ten galima rasti IP adresą, iš kurio siųstas laiškas su virusu. Pasitaiko atvejų, kai gavėjas gauną virusą pats nuo savęs, pasižiūrėjus papildomą laiško informaciją bus nesunku įsitikinti, kad laiškas siųstas ne iš jūsų kompiuterio. Jei viruso siuntėjas turi jūsų pašto adresą savo adresų knygelėje, jis apsimetė jumis. Kovoti su šiomis blogybėmis nėra labai pigu, bet namų sąlygomis galima išvengti piniginės tuštinimo pasinaudojus nemokamais antivirusais namams, pvz.: AVG (www.grisoft.com). Taip pat galima atsargiau atidarinėti prisegtus failus prie laiškų pasinaudojant šiais patarimais: • Neatidarinėkite failų su plėtiniais: exe, pif, bat, com, vbs, hta. • Neatidarinėkite failų, kurie atsiųsti iš nežinomo adresato, arba to failo jūs nelaukėte. Dažnai siuntėjas parašo ką jis siunčia, kitu atveju yra didelė tikimybė, kad tai virusas. • Jei turite antivirusinę programą, pradžioje patikrinkite failą ar jis „švarus“. • Laiškai su virusais dažniausiai būna angliški, būkite budrūs. • Jei laiškas tuščias arba jame prirašyta neaiškių frazių, prie laiško prisegtas failas, o siuntėjas nežinomas – greičiausiai tai laiškas su virusu. Kiekvienas žinome, kad norint apsisaugoti nuo virusų reikia turėti gerą antivirusinę programą, o dar svarbiau yra ją atnaujinti. Įsitikinkite, jog ji yra atnaujinta. Atnaujinimas reikalingas papildyti naujų virusų sąrašus, kad jie būtų atpažinti. Jei viruso sukūrimo data bus naujesnė nei jūsų antiviruso atnaujinimas – tikėtina, kad jo nepastebės antivirusas ir jūsų kompiuteris bus užkrėstas. Požymiai, kurie rodo, jog jūsų kompiuteris apkėstas: • Neveikia antivirusinė programa arba ji negali atsinaujinti. • Sulėtėjo kompiuterio darbas. • Neveikia kai kurios operacinės sistemos funkcijos. • Kompiuteris ilgai kraunasi arba pats išsijunginėja. • Interneto greitis žymiai sulėtėjęs. Nemokami ONLINE antivirusai Jei neturite antivirusinės programos ir nenorite jos instaliuoti, galite pasinaudoti ONLINE antivirusu. Šis antivirusas atsisiunčiamas per puslapį ir leidžia patikrinti jūsų kompiuterio failus. Šio antiviruso privalumai – nereikia instaliuoti jo į kompiuterį, kiekvieną kart juo naudojantis esi tikras, kad jis yra atnaujintas. Minusai – netikrina jūsų elektroninio pašto- ir failų realiuoju laiku. Jis virusą aptinka ne tada kai jis bando „įlysti“ į kompiuterį, bet kada jau yra įlindęs. Online Antivirusas dažnai neveikia, jei kompiuteris yra jau apkrėstas. Šiuo antivirusu galite pasinaudoti čia: • housecall.trendmicro.com – gana spartus ir patogus antivirusas, deja dažnai pasitaikydavo, kad jis neveikdavo. • www.pandasoftware.com/activescan - geras ir patogus antivirusas. • www.ravantivirus.com/scan - turbūt sparčiausias iš čia išvardintų. SPAM`as – nepageidaujami laiškai Be virusų, jūsų elektroniniame pašte dažnai papuola reklaminiai laiškai (SPAM), jie būna ne tik angliški, lietuviški, bet ir kiniški ar kitos kalbos. Klausimas – iš kur reklamos siuntėjas gavo jūsų el. pašto adresą? Dažniausiai el. pašo adresai gaunami iš: • Jūsų internetinio puslapio, kur paskelbti kontaktai. Šiuo atveju rekomenduojame neskelbti elektroninio pašto adreso tekstiniu būdu. Rodykite savo adresą kaip piešinėlį, tokiu atveju nepavyks adresų rinkėjams automatiškai pamatyti jūsų adreso. • Registravotės įvairiose internetinėse svetainėse, dažniausiai loterijose, nemokamose pramogose. Apsisaugoti šiuo atveju galite turėdami dvi pašto dėžutes – vieną skirtą tokios registracijoms, kur bus siunčiamas SPAM`as ir kurią tikrinate retai, bei dėžutę, kuria naudojatės dažnai. • Naujienų konferencijose, diskusijose nurodę tikrąjį savo el. pašto adresą. Šiuo metu paplitęs apsisaugojimo būdas – į savo el. pašto adresą įvedant papildomų simbolių, pvz. vardas#@takas.lt, jei žmogus, dalyvaujantis diskusijoje norės jums parašyti laišką, jis ištrins nereikalingus simbolius ir laiškas pasieks jus. • Iš trečių rankų. PVZ. Jūs pranumeravote žurnalą internetu, kur buvote nurodęs savo el. pašto adresą. Žurnalo redakcija už tam tikrą mokestį perdavė adresus savo partneriams. Apsisaugojimui nuo SPAM`o yra sukurtos specialios programos, kurios pagal sukurtas taisykles filtruoja gaunamus laiškus ir juos suskirsto. Tiesa sakant išbandęs jų tris - nusivyliau, nei viena tinkamai neapsaugojo manęs nuo šiukšlių. Dažnai geras laiškas buvo palaikytas SPAM`u, o SPAM`as – geru laišku. Tad bent jau kol kas nerekomenduoju naudoti antiSPAM programų – sumokėsite daug, o naudos bus mažai. Viena labiausiai man patinkančiu antiSPAM sistemų yra įdiegta google mail sistemoje (www.gmail.com), ji gan teisingai nuspėja kur yra SPAM`as ir 90% jų nepraleidžia. Didelis pliusas, kad šis el. paštas yra nemokamas ir didelės talpos. SPYWARE, ADWARE Kas tai yra Spyware? („spy“ – iš anglų kalbos „sekti“). Interneto kenkėjiškų programų pavadinimų yra tiek daug, jog nesunku pasimesti (spyware, adware, parasites, malware, scumware, worms, trojans, keyloggers), dėl to sunku atrinkti kas yra kas. Spyware - tai programa, kuri seka jūsų veiklą, paspaudimus, slaptažodžius, kreditinių kortelių numerius ir kt. ir dažnai siunčia šią informaciją Spyware`o sukūrėjams. Kūrėjų tikslas – kuo daugiau sužinoti apie vartotoją, kartais sužinoti slaptą informaciją, kad vėliau ja galėtų pasinaudoti. Dažniausiai informacija renkama statistikai rinkti, kad galima būtų analizuoti interneto rinką ir vartotojų elgesį. Kas tai yra Adware? („Advertising-supported software“ iš anglų kalbos – reklamą palaikanti programinė įranga). Tai programa, kuri skirta reklamuoti tam tikrus produktus ar paslaugas. Adware pastebėti nesunku, jų yra kelios rūšys: • Iššokinėjantys langai su reklamomis (dažnai pasitaiko ir erotinėmis). • Papildomi mygtukai interneto naršyklėje (BUY, SEARCH ir kt.). Šių papildomų funkcijų kūrėjai teigia, kad jos yra naudingos vartotojui. Iš tikrųjų yra atvirkščiai, tokių mygtukų pagalba rasite tik pasiūlymus pirkti ir visai ne to ko jūs ieškote. • Pradinis interneto naršyklės puslapis nustatomas į visai jums neįdomų, o pakeisti jo neišeina. • Per prievartą siūlomos interneto svetainės pagal tematiką. PVZ surenkate adresą BMW.COM, o jums atidaro BUYCARS.COM svetainę. Spyware ir Adware plinta tuo pačiu būdu: • Kartu su nemokamomis programomis, kurias atsisiunčiate iš interneto ir galvojate, kad jos tikrai nemokamos. Iš tikrųjų jos mokamos – jūs už jas sumokate savo nervais ir laiku – atsiranda aukščiau aprašytos problemos. • Vaikštant po warez (piratų), porno ir kt. puslapius. Yra du būdai „prisiveisti“ nepageidaujamų programų, o kartais ir virusų: 1. Norint pamatyti nuotraukas, filmukus ar kitą jus dominančia informaciją siūloma instaliuoti papildomus modulius, kurie leis jums pasiekti tikslą. Neapsigaukite ir niekada nesutikite su šiais siūlymais. 2. Turint neatnaujintą operacinę sistemą ar interneto naršyklę, kenkėjiškos programos gali pasinaudoti jos skylėmis ir instaliuotis į jūsų kompiuterį net nepaklaususios. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti nemokamą MOZILLA FIREFOX (www.mozilla.org) interneto naršyklę, nes ji nėra tokia populiari kaip Internet Explorer, o dauguma kenkėjiškų programų kaip tik ir yra kuriamos populiariausiai interneto naršyklei. Kaip matome, Spyware ir Adware yra pakankamai kenkėjiškos programos, kurios gali atimti daug laiko ir nervų. Yra nemažai būdų kovoti su jomis. Paprastam vartotojui geriausia naudoti nemokamas antiSpyware programas, pvz. „Spy-bot search and destroy“ (http://security.kolla.de), „Ad-aware“ (www.lavasoftusa.com). Tereikia jas instaliuoti, atnaujinti ir patikrinti kompiuterį. Deja jos neišvalo kompiuterio 100%, bet tikrai padeda atsikratyti bent dalies šiukšlių. Yra sukurtas įrankis daugiau išmanantiems vartotojams, vadinamas HijackThis (www.spywareinfo.com/~merijn), su juo galima 100% išvalyti kompiuterį pasirenkant kokius komponentus reikia ištrinti, bet tai ne visi žino ir gali sugadinti sistemą, dėl to nerekomenduojamas, jei nesate tikras, kad žinote ką darote. Šis aprašymas sudarytas naudojantis mano patirtimi. Galite rasti neaiškumų ar netikslumų, iš anksto atsiprašau. Tikiuosi jums ši informacija bus naudinga ir palengvins kompiuterinį gyvenimą!

Informatika  Straipsniai   (12,56 kB)

Kuršėnai – didžiausias Šiaulių rajono miestas, nutolęs nuo rajono centro 22 kilometrus. Šiuo metu Kuršėnuose gyvena apie 14,2 tūkstančio gyventojų. Miestas išsidėstęs abipus Ventos upės prie Šiaulių – Palangos ir Šiaulių – Mažeikių kelių. Per Kuršėnus eina dvi geležinkelio linijos – Šiauliai – Mažeikiai ir Šiauliai – Klaipėda. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame yra dvi geležinkelio stotys. Kuršėnai užima 1200 hektarų plotą, turi per 100 gatvių. Pirmosios rašytinės žinios apie Kuršėnus yra iš XVI amžiaus. Vadovaudamasis Raseinių žemės teismo aktais, istorikas J.Sprogis nurodo Kuršėnų valsčių, dvarą, miestelį su bažnyčia. Miesto teises Kuršėnai gavo 1947 metais. Kuršėnai iki 1962 metų buvo apskrities, rajono centras, šiuo metu rajoninio pavaldumo miestas. Kuršėnuose yra gimę ir užaugę žymūs mūsų respublikos visuomenės, kultūros ir meno veikėjai: poetas Vacys Reimeris, literatūros kritikas Stasys Lipskis, aktoriai Antanas Gabrėnas, Kazimiera Kymantaitė, Balys Lukošius, ikikarinės Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis. Tris dešimtmečius Kuršėnuose mokytojavo poetas Stasys Anglickis. Kuršėnuose paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido pirmųjų lietuviškų kalendorių sudarytojas Laurynas Ivinskis (1810 – 1881). Čia jis ir palaidotas. Centrinėje miesto aikštėje 1960 metais pastatytas paminklas šiam įžymiam švietėjui (architektas S. Ramunis, skulptorius P. Aleksandravičius). Kuršėnų kultūros namuose įkurtas kalendorių muziejus. Siekiant skatinti dabartinių kalendorių sudarytojus, Kuršėnuose kasmet įteikiama L. Ivinskio premija geriausio metų kalendoriaus autoriui. Kuršėnų miestas yra susigiminiavęs su Švedijos Almhulto ir Vokietijos Teterovo miestais. Oficiali Kuršėnų miesto įkūrimo data laikoma 1581 m, 2001 m. miestas šventė 420-ąsias gyvavimo metines. Kuršėnuose yra dveji kultūros namai – kultūros namai „Venta“ ir Kuršėnų kultūros namai. Juose veikia įvairaus žanro meno kolektyvai, jungiantys per 450 žmonių. 1985 metais Leontina ir Petras Valskai subūrė vaikų liaudies „Ikaras“, kuris garsina Kuršėnų vardą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kadangi prie Kuršėnų yra molio, tinkančio dailiosios keramikos dirbiniams, mieste nuo seno klesti puodininkystė. Nuo praėjusio šimtmečio, Kuršėnai garsėjo prekymečiais, kuriuose visada buvo gausu molio dirbinių. Ir dabar Kuršėnai tebevadinami „Puodžių sostinė“ ne tik dėl šio amato meistrų gausumo mieste, bet ir todėl, kad Puodžių puodžiaus karūną pelnė tik kuršėniškiai tautodailininkai: V. Damkus, B. Radeckas, J. Vertelis. Neatsitiktinai vienas Kuršėnų miesto herbo elementų yra ąsotis. KURŠĖNŲ ISTORIJA Kuršėnų miesto pavadinimas kildinimas ir nuo žodžio ‚kuršis‘. Pasak istoriko M. Balinskio Kuršėnai kažkada buvę laivų gyvenviete. Pirmosios raštinės žinios apie Kuršėnus yra XVI a. Remdamasis Raseinių žemės teismo aktais istorikas J. Sprogis tuo laiku buvus Kuršėnų valsčių, dvarą ir miestelį su bažnyčia. Manoma, kad buvo pastatyta apie 1523 m. Kuršėnų dvaras buvo paminėtas 1581 m. miestelyje buvo amatininkų, kurie vertėsi alaus, midaus gamyba, buvo batsiuvių, siuvėjų, stiklių. M. Valančius teigė, kad 1918 m. Kuršėnų bažnyčia buvo atimta iš kalvinių. O priklausė kalviniams, kadangi tokį tikėjimą išpažino tuometiniai miestelio valdytojai - Guževiskiai. 1621 – 1622 m. Kuršėnus lėno teisėmis valdė S. Pacas. Šiam didikui feodalinė valda priklausė ir vėliau, nes 1631 m. karalius Zigmantas Vaza sutiko, kad S. Pacas užleistų Kuršėnus lėno teisėmis K. Gružiaviskiui. 1636 m. tam pačiam dvarininkui buvo išnuomotos Kuršėnų valsčius. Gruževiskių – Gurskių giminei miestelis priklausė iki pirmojo pasaulinio karo. 1650 m. minimi Kuršėnų prekymečiai. 1781 m. kilo gaisras, kurio metu sudegė dauguma sodybų. 1776 m. Kuršėnuose jau veikė parapijinė mokykla, kuri nuo 1865 m. tapo valdiška. 1833 m. buvo trisdešimt trys mediniai namai, dvi karčiamos, medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo augti tik XIX a. pabaigoje.1873 m. per Kuršėnus buvo nutiestos Liepojos – Romnų geležinkelis. 1878 m. Kuršėnuose atidaroma vaistinė. 1897 m. veikė koklių dirbtuvės, pašto stotis, plytinė. XIX a. pabaigoje Kuršėnuose įsikūrė geležies dirbtuvių fabrikas, kur buvo gaminamos grandinės, buvo pastatyta lentpjūvė, išplėstos koklių dirbtuvės. 1932 m. mieste veikė plytinė, malūnas, buvo atidaryta šešių skyrių pradinė mokykla. Nepriklausomos Lietuvos metais Kuršėnai buvo valsčiaus centras. 1933 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1935 m. plytinė, kuri peraugo į stambią statybinių medžiagų įmonę. 1940 m. buvo atidaryta progimnazija, kuri pokario metais peraugo į gimnaziją. Antrojo pasaulinio metais buvo labai sugriautas miestas, nukentėjo didžiosios pramonės įmonės, sudegė daug namų, buvo susprogdintas tiltas per Ventą. 1947 m. miestui suteiktos miesto teisės. KURŠĖNŲ LANKYTINOS VIETOS B. Radecko keramikos muziejus Nuo praėjusio šimtmečio Kuršėnai garsėjo prekymečiais, kuriuose buvo gausu molio dirbinių. Ir dabar Kuršėnai tebevadinami „Puodžių sostine“. Tai rodo ir puodžiaus B. Radecko namuose įkurtas muziejus. Anot jo dabartiniai eksponatai esantys muziejuje sukaupti per dvidešimt metų. Visi jie sukurti tautodailininko rankomis, nors jis šio amato ir nesimokė, anot jo „Viskas ėjo iš savęs“. Muziejuje gausu įvairiausių dirbinių iš molio: švilpynių, kaukių, puodų, ąsočių, vazų, žibintų ir kt. Šiuo metu tautodailininkas dirbinių nebekuria. Senosios Kuršėnų kapinės Jos įkurtos 1810 m. Kapinėse palaidota daug įžymių žmonių. Tai L. Ivinskis – pirmųjų lietuviškų kalendorių autorius, T. Zauka – vienas pirmųjų civilinių lakūnų, J. Ambraška – nepriklausomos Lietuvos vadovėlių autorius, J. Dilpša – poetas. Senosios Kuršėnų evangelikų liuteronų kapinės yra įsikūrusios Kuršėnų mieste, Daugėlių gatvėje, šalia Ventos upės dešiniojo kranto, ant nedidelės kalvos. Kadaise čia stovėjo liuteronų kirchė. Tai buvo medinė, nedažyta, tik nuo saulės, vėjo ir sniego medis buvo vietomis patamsėjęs. Per karą kirchė sudegė ir liko tik kapinės. Šiuo metu likę tik antkapiniai paminklai. Jie padaryti iš geležies ir betono. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia Bažnyčia pastatyta 1927 – 1933 m., Vaclovo Dumbrausko – Kuršėnų klebono rūpesčiu. Antro pasaulinio karo metu bažnyčios bokštas buvo susprogdintas ir atstatytas tik 1999 m. ,kurio aukštis siekia 42 m. Prie bažnyčios stovi tremtinių kryžiaus postamentas, pastatytas iš akmens ir betono 1990 m. Didžioji viršum kylanti dalis – tai ąžuolinės dviejų merginų figūros ir puošnus, didingas kryžius. Jo autorius tautodailininkas, medžio drožėjas Petras Janeliūnas. Taip pat prie bažnyčios yra akmeninė koplyčia. Joje yra Marijos skulptūra ir šventorius. 1941 metais miesto parke buvo nužudytas kunigas kanauninkas Vaclovas Dambrauskas ir šioje vietoje pastatytas kryžius. 1950 m. kryžius nugriautas. 1990 m. kunigo giminaičiai iš Akmenės Adomaičiai pastato kryžių kunigo nužudymo vietoje. Lauryno Ivinskio paminklas Centrinėje miesto aikštėje 1960 metais pastatytas paminklas įžymiam švietėjui L. Ivinskiui. Paminklo architektas S. Ramunis, skulptorius P. Aleksandravičius. Vyčio kryžiaus paminklas Tai pirmasis paminklas atstatytas Kuršėnuose atgimimo metais. Jis buvo pastatytas 1928 m., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. 1947 m. liepos 8 dieną buvo nugriautas. Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1989 m. buvo atstatytas ir tų pačių metų birželio 14 d. iškilmingai pašventintas. Prie šio paminklo vyksta iškilmingas vėliavos pakėlimas švenčių metu. Paminklas rezistentams Paminklas rezistentams – Ventos upės pakrantėje. Šioje vietoje buvo užkasami žuvę apylinkėse partizanai. 1993 metais liepos 6 dieną šioje vietoje buvo atidengtas paminklas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva. Projektą paruošė A. Danilaitis. Paminklinis akmuo Paminklinis akmuo Pavenčių geležinkelio stotyje pastatytas 1991 m. tremtinių iniciatyva, nes iš čia 1941 metais prasidėjo lietuvių priverstinė kelionė į Sibirą. Projekto autorius – A. Šilkus, akmenį iškalė akmenkalys V. Pocius. Tremtinių kryžius Šis tremtinių kryžius pastatytas 1990 metais birželio 14 d. kapų gatvėje prie bažnyčios. Tai tautodailininko Petro Janeliūno rankų darbas. Paminklas pastatytas tremtinių iniciatyva. Kuršėnų kalendorių muziejus Muziejus atidarytas 1996 m. gruodžio 21 d. įsikūręs Kuršėnų kultūros namuose. Pavenčių vidurinės mokyklos ivinskiečiai yra nuolatiniai ekskursijų gidai. Muziejuje yra šeši skyriai. Pirmajame skyriuje supažindami su kalendorių atsiradimo istorija. Pirmieji kalendoriai atsirado Egipte VI tūkstantmetyje prieš mūsų erą, tai buvo įvairūs ženklai medyje ir akmenyje. Seniausias Lietuvoje esantis kalendorius – tai Kiolne išspausdintas Jono Šioflerio parengtas1513 metų kalendorius „Almanach“ (jis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje). Antrajame muziejaus skyriuje sukaupta apie L. Ivinskį, pirmųjų lietuviškų kalendorių atsiradimą, apie jo veiklą, čia eksponuojamas ir jo parengtas 1856 metais kalendorius, knygos, laikraščių ir žurnalų straipsniai apie L. Ivinskį. Trečiasis skyrius – tai senieji kalendoriai. Tai pati vertingiausia kolekcijos dalis, pasakojanti kokie kalendoriai buvo leidžiami Lietuvoje po L. Ivinskio. Ketvirtasis skyrius pasakojama apie Ivinskio premijos laureatus. Penktasis skyrius yra pats įdomiausias, kuriame pasakojama apie kalendorių įvairovę. Tai proginiai, sieniniai, staliniai, organizacijų ir draugijų leidžiami kalendoriai, periodinių leidinių priedai, kalendoriai – suvenyrai, kalendoriai – skarelė, net degtukų dėžučių etiketės. Paskutiniame skyriuje eksponuojami užsienio šalių kalendoriai, atkeliavę iš visų pasaulio žemynų išskyrus Antarktidą. Gruževskio dvaras Kuršėnų mieste kadaise gyveno Ruževskiai. Čia išlikęs leno teisėmis paveldėtas dvaras ir šalia parkas. Tai senas, gražus Kuršėnų parkas. Dvaro pastatas yra medinis, gausiai puoštas ornamentika. Jo pastatuose įsikūręs tautodailės muziejus ir amatų centras. Parke yra pastatytas paminklas kunigo V. Dambrausko žūties vietoje. Jį pastatė parapijos tikintieji pokario metais, tačiau 1950 metais jis buvo nugriautas. 1990 m. kunigo giminaičiai Adomaičiai čia pastatė naują kryžių. Kryžius yra medinis ir įtvirtintas akmenyje.

Geografija  Referatai   (11,11 kB)

Europa. Europa-tai vienas iš mažiausių Pasaulio žemynų,nors tai sudaro apie 50 valstybių,tarp jų ir Lietuva.Stipriausios Europos valsybės yra Prancūzija ir Vokietija.Lietuva yra geografinis Europos centras.Europos sąjungoje yra 27 šalys,kurios susijungė norėdamos būti stiprios ir turtingos.. Europą pasiekė didžiulė krizė,dėl to kad nemokame taupyti,įstatymus priimti teisingai,valdžioje turime tokių asmenų ,kurie siekia tik gerai pasipelnyti,gyventi be rūpesčių.Mūsų Lietuvos seimūnams nė kiek nerūpi tai,jog esame gilioje krizėje,švaisto pinigus ten kur nereikia,ir jiems nerūpi ,kad eiliniai šalies gyventojai lieka be darbų,mėnesio pajamos vos sieka 800 litų,o dar kilę mokesčiai,išvis neleidžia gyventi,mes ne gyvename ,o vien egzistuojame.Taip dabar gyvename,nes norėjome įstoti į Europos sąjungą,o ten yra taip: jei visos šalys turtingos visada padeda finansiniu atžvilgiu kitiems,o dabar kai yra sunkmetis ir visiems trūksta finansinės paramos nėra į ką kreiptis.Pinigų trūkūmas pasiekė net už Europs sąjungos ribų esančias šalis.Nors Lietuva buvo sukaupusi tiek pinigu,kad galėjo išgyventi 4 metus nejautusi krizės..Bet valdžios godumas padaro viską... Europoje dabar sunki padėtis,nes visi bando kaip nors prasimanyti pinigų,žmonės vagia,žudo,plėšia dėl to,kad neturi kuo maitintis ir mokėti mokesčius.Viskas pasikeistų į gerają pusę nors šiek tiek, pakeitus Šalių valdančiuosius asmenis.Nes visa Europa tik žlugdoma,gali kilti vidaus karas,kai žmonės kariaus dėl duonos kąsnio. Reikėtų pakeisti šalių valdymo taktiką:sumažinus mokesčius galėtų normaliai dirbti,atsirastų daugiau darbo vietų,nes dabar gamyklų valdytojai taip pat jaučia krizę,neturi iš ko mokėti atlyginimų ir apmokėti savo išlaidų.Pradėjus atsirasti daugiau darbo vietų,būtų mokami mokesčiai,taip stambūs verslininkai nejaustų nuosmūkio,sumažėtų maisto prekių kaina.Į biudžetą sugrįžtų daugiau finansų,krizė sumažėtų nors truputį.. Svarbiausia nešvaistyti pinigų,geriau kaupti kapitalą sunkmečiui,kad paskui iškilus problemoms netektų badauti ir skursti. Europos šalys,būkime vieningos ir taupios,suprasti visus reikia!Reikia ir pokyčių,todėl pradėkime patys nuo savęs..!

Geografija  Analizės   (4,28 kB)

Daugiausia rūpesčių dabar kelia kaip tik ekologinė aplinkos būklė. Gamtinė sistemų pusiausvyra labai sutrikdyta, pažeista. Žmogus sukūrė galybę technikos, kuri atnešė daug patogumų, bet ir dar daugiau triukšmo, trąšos, atliekų ir kitų blogybių.

Aplinka  Referatai   (12 psl., 145,84 kB)

Molekulė, atkurianti odą! Ar kada klausėte savęs, kodėl vaikų oda tokia lygi ir graži? Kodėl ji taip skiriasi nuo suaugusių? Viena esminių priežasčių ta, kad mažųjų odos regeneracijos potencialas yra žymiai didesnis. Deja, tačiau su amžiumi odos atkūrimo procesai vyksta vis lėčiau, o įvairūs jos pažeidimai gali išlikti metus ar netgi dešimtmečius. Daktaras Lorenas Pikartas Nors jau anksčiau buvo žinoma, jog varis reikalingas tokio svarbaus antioksidacinio fermento kaip superoksiddismutazės (SOD) veikimui ir buvo ištirta nemaža peptidų, besijungiančių su variu, tačiau GHK-Cu molekulės atradėju yra laikomas daktaras L.Pikartas, kuris jau 1970m. susidomėjo organizmo senėjimu. Tuo metu daktaro L.Pikarto grupė dirbo su kraujo ląstelėmis ir eksperimentų eigoje atrado peptidus, kurių jaunos ląstelės turėjo daugiau negu senos. Vėliau mokslininkai išsiaiškino dar vieną įdomų dalyką: senąsias ląsteles galima išlaikyti ilgiau tiesiog papildžius jas šiais peptidais. Visgi prireikė dar 15 metų, tam kad išsiaiškinti, kaip gi veikia šie peptidų kompleksai. Dabar žinoma, kad vario peptidai yra signalas atsistatyti odai, kaulams ir plaukų folikulams. Galimas daiktas, jog jie gali būti universalus stimuliatorius visų audinių atstatymo procesuose. GHK –Cu vaidmuo daug platesnis negu augimo faktoriaus. Pavyzdys pažeista oda. Iš pradžių pažeistoje vietoje formuojasi krešulys. Po to pažeistuose audiniuose pradeda generuoti aktyvios deguonies formos, kurios išvalo žaizdą nuo bakterijų. Vėliau ląstelės pradeda gaminti TGF-beta (transformuojantis augimo faktorius), kuris pažadina odą, kad gamintųsi randas. Ir viso šio proceso metu pažeistame audinyje kaupiasi vario peptidai, kurie tam tikru momentu stabdo ir laisvųjų radikalų, ir TGF-beta produkciją. Beje, laisvųjų radikalų poveikis pradiniuose žaizdų gijimo etapuose taip pat labai svarbus. Daktaras L.Pikartas teigia, kad gijimo procesą galima smarkiai pagreitinti iš pradžių naudojant oksidaciją stiprinančius agentus, o vėliau vario peptidinius kompleksus. Nors sunku patikėti, tenka pripažinti, kad šios molekulės veikimo spektras gali būti toks platus. Vario peptido veikimą, po to kai šį atrado, daktaras L.Pikartas ir jo grupė, tyrinėjo daugelis mokslininkų įvairiose pasaulio šalyse. Tyrimai buvo atliekami Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Pavyzdžiui, duomenis, kad GHK-Cu stimuliuoja nervinių ataugų augimą, gauti Prancūzijos mokslininkų, informaciją apie angiogenezės stimuliavimą - JAV Nacionaliniame onkologijos institute ir t.t. Glycil-L-histidyl-L-lizin-Cu molekulė atsinaujinimo aktyvatorius Ši molekulė – GHK-Cu, dar kitaip vadinama vario peptidiniu kompleksu, yra pirminis odos atsinaujinimo proceso aktyvatorius. GHK-Cu ir tam tikri peptidiniai kompleksai vis dažniau naudojami kosmetikos priemonėse odai ir plaukams, taip pat dermatokosmetologinių procedūrų, kaip antai dermabrazija, cheminis ir lazerinis odos šveitimas metu, tam kad vyktų spartesnis žaizdos gijimas. GHK-Cu pasižymi stipriu apsauginiu ir regeneruojamuoju efektu odai bei plaukų folikulams, kaulams, virškinimo traktui, kepenims, kitiems organizmo organams. GHK-Cu natūraliai galima aptikti žmogaus kraujo plazmoje, seilėse ir šlapime. Plazmoje šis peptidinis kompleksas yra surištas su albuminu. Įdomu tai, kad dvidešimtmečio plazmoje jo koncentracija yra 200 ng/ml, o šešiasdešimtmečio apie 80 ng/ml. Amino rūgščių seka, kuri yra būdinga vario peptidiniam kompleksui, iš esmės yra tokia pati, kaip ir uždegiminiuose procesuose dalyvaujančiuose, trapląstelinės terpės, tokiuose kaip kolagenas, trombospondinas baltymuose, taip pat fibrino alfa grandinėje, interleukine-4, odos kolagenazėje, osteonektine ir kitose molekulėse. Biocheminis GHK-Cu veikimas Vario peptidinis kompleksas dalyvauja daugelyje odos atsinaujinimo biocheminių reakcijų. Įdomiausia, kad šio peptido veikimo spektras labai platus ir įvairus. Jis pasižymi intensyviu priešuždegiminiu poveikiu, „išjungia“ pradinę žaizdos išvalymo ir rando susidarymo fazę. GHK-Cu aktyvuoja mRNR transkripciją ir transliaciją spartesnei metaloproteinazių, kurios naikina pažeistus baltymus ir tarpląstelinės terpės baltymų – kolageno, elastino, proteoglikanų gamybai. Peptidas taip pat atlieka chemoatraktanto vaidmenį, kadangi į pažeistą vietą pritraukia audinį atstatančius makrofagus, stimuliuoja angiogenezę ir reinervaciją (nervinių galūnėlių augimą). GHK-Cu pastebimai padidina pažeistoje zonoje esančius plauko folikulus bei šalia jų esančias riebalines liaukas. „Pro Cyte“ kompanijos ir Amerikos trichologų draugijos išleisti GHK-Cu preparatai efektyviai stimuliuoja plaukų augimą („Tricomin“) bei naudojami atliekant plaukų transplantacijas („Graftcyte“).

Chemija  Rašiniai   (4,22 kB)

Vandens augalų juostos Vandenyje gausu labai smulkių, tik pro mikroskopą matomų vienaląsčių ir koloninių dumblių, taip pat stambių žiedinių augalų. Vieni iš jų vandens masėje plūduriuoja, tai vadinamasis planktonas, kiti auga rizoidais arba šaknimis įsitvirtinę į dugną, jie sudaro bentosą, treti plūduriuoja vandens paviršiuje, šaknimis nesiekdami dugno, tai vadinamasis pleistonas. Vandens telkinių zonose vandens augalai išsidėstę tam tikromis koncentriškomis juostomis. Vandens augalų tyrinėtojai savo darbuose dažniausiai aprašo 6 tokias juostas, kurios, einant iš gilumos kranto link, yra išsidėsčiusios taip: 1) mikrofitų arba planktoninių dumblių juosta, 2) pasinėrusių po vandeniu augalų, 3) plačialapių plūdžių, 4) vandens lelijų, 5) nendrių-meldų arba pusiau vandens augalų, 6) sekliųjų vandens augalų juosta. Mikrofitų juosta. Ją sudaro smulkūs augalai - fitoplanktonas. Tai įvairūs mikroskopiniai vienaląsčiai arba kolojiniai dumbliai, kurių ląstelės labai smulkios. Mūsų respublikos ežerų planktone, iš melsvadumblių dažnas vandenkrėtis. Šio ląstelės sudaro karoliukų pavidalo daugialąstes siūliškas kolonijas, su tam tikrais tarpais įsiterpusiomis stambesnėmis ląstelėmis. Gleivėčio genties dumblių ląstelės yra panašios į vandenkrėčio kolonijas, skiriasi tuo, kad gleivėčio siūlai gleivingoje masėje dažniausiai būna įvairios formos. Iš žaliadumblių gėlo vandens planktone dažni valkčiadumblis, chlorelė, maurakulis ir kt. Valkčiadumblis - vienaląstis dumblis. Jo ląstelė ovališka, kriaušiška ar rutuliška. Priekiniame jos gale yra 2 žiuželiai, kurie padeda dumbliui judėti. Maurakulio kolonija rutuliška, sudaryta iš 20-80 tūkst. ląstelių. Šaltų vandenų planktone vyrauja titnagdumbliai. Tai labai gausi ir įdomi dumblių grupė. Apie 50 % ląstelės masės sudaro titnaginis šarvelis, kuris stebina formų įvairumu (žvaigždės, lazdelės, verpstės, plokštelės ir kt.). Gyvena pavieniui arba kolonijomis. Pasinėrusiųjų augalų juosta. Dažnai šios ir po jos esančių juostų augalai vadinami makrofitais. Čia dominuoja bentosiniai augalai. Jame vyrauja maurabragio genties dumbliai. Šie dumbliai išvaizda panašūs į asiūklius. Jų gniužulas iki 20-50 cm aukščio, yra diferencijuotas į pagrindinę ašį ir šonines šakeles, suskirstytas į bamblius ir tarpubamblius. Apatinėje gniužulo dalyje išaugę rizoidai, kuriais augalas tvirtinasi prie substrato. Ant kai kurių maurabragio rūšių rizoidų išauga krakmolingi gumbeliai. Ląstelių sienelėse gausu kalcio junginių, dėl to šie dumbliai yra šiurkštūs. Vandens telkiniuose auga kai kurios samanų rūšys. Dažniausia mūsų gėlų vandenų samana yra tribriaunė nertvė. Jos stiebas iki 50 cm aukščio, šakotas. Lapai iki 8 mm ilgio, plačiai ovališki, nusmailėjusiomis viršūnėmis, begysliai. Vienas įdomesnių bentosinių augalų, visiškai pasinėrusių vandenyje, yra kanadinė elodėja. Jos stiebas iki 60 cm aukščio, dažniausiai šakotas. Lapai po 3-4 menturiuose, pailgi arba linijiškai lancetiški, smulkiai dantyti. Vainikėlis baltas, trilapis. Labai greitai dauginasi vegetatyviniu būdu. Rudeninės praujenės lapai linijiški, į pagrindą paplatėję, viršūnė dviguba. Vaisiai stambūs su plačiais sparneliais. Auga stovinčiuose ir ramiai tekančiuose vandenyse iki 2 m gylio. Prie dalinai pasinėrusių augalų priskiriamas alijošinis aštrys. Lapai kardiški, prie pamato tribriauniai, labai aštriai dantyti, susitelkę kompaktiškoje skrotelėje. Augalas iki žydėjimo būna pasinėręs vandenyje, žydėti iškyla į vandens paviršių, po to vėl nusileidžia ant dugno. Žiedai dideli, balti. Plačialapių plūdžių juosta. Augalai panirę vandenyje, virš vandens kyšo tik žiedai. Šioje juostoje vyrauja plačialapės plūdės. Mūsų gėluose vandenyse auga daug jų hibridų bei morfologinių formų. Jos gerai dauginasi vegetatyviniu būdu. Šios juostos augalai dar skirstomi į plačialapius ir siauralapius. Permautalapė plūdė - daugiametis, ilgu šakniastiebiu ir iki 5 m ilgio paprastu arba šakotu stiebu žolinis augalas. Lapai plačiai arba pailgai kiaušiniški, pusiau širdiška apatine dalimi apkabina stiebą. Jų pakraštys šiurkštus, smulkiai dantytas. Varpkočiai iki 5 cm, varpos iki 3 cm ilgio. Stovinčiuose vandenyse labai dažna blizgančioji plūdė. Išsiskiria storu šakniastiebiu, ilgu stiebu, kurio viršutinė dalis šakota. Lapai stambūs, elipsiški, kiaušiniški, arba lancetiški, blizgantys, persišviečiantys, jų pakraštys banguotas ir smulkiai dantytas. Varpos iki 5 cm ilgio. Siauralapių plūdžių juostoje dažnesnė šukinė ir plokščioji plūdės. Šukinės plūdės stiebas plonas, viršūnėje tankiai išsišakojęs. Lapai siaurai linijiški, smailūs. Varpkotis siūliškas iki 10 cm ilgio, varpa iki 6 cm ilgio. Plokščiosios plūdės stiebas suplotas, briaunos sparnuotos. Lapai linijiški, jų viršūnės beveik apvalios, su trumpu dygleliu. Varpkočiai iki 4 cm ilgio, varpa pailga, tanki. Vandens lelijų juosta. Šios juostos augalų lapai plūduriuoja vandens paviršiuje, o žiedai kyšo virš vandens. Joje dominuoja lūgninių šeimos augalai: vandens lelijos ir lūgnė. Jų žiedai dekoratyvūs, tačiau primityvios sandaros. Iš vandens lelijų Lietuvoje dažnesnės yra paprastoji ir mažažiedė vandens lelijos. Jos auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandens telkiniuose iki 4 m gylio. Tai daugiamečiai, storais šakniastiebiais augalai. Šakniastiebiuose susikaupia iki 20 % ( sėklose iki 45%) krakmolo, gliukozės, rauginių ir kitų medžiagų. Paprastosios lelijos lapų pamato skiautės nevienodo dydžio, bukos. Žiedai dideli, iki 16 cm skersmens, balti. Purka geltona, vidinių kuokelio koteliai tokio pat dydžio kaip ir dulkinės, taurelės pagrindas apvalus. Mažažiedės vandens lelijos lapų pamatinės dalies skiautės beveik lygios, smailokos, vidurinėje dalyje dengia viena kitą. Purka raudona, vidinių kuokelių koteliai aiškiai platesni nei dulkinės, taurelės pagrindas aštriomis briaunomis. Paprastoji lūgnė dar vadinama geltonąja lelija. Lūgnė turi dvejopus lapus - povandeniniai trumpakočiai, ploni,gležni, banguotais kraštais, jų epidermis su labai plona kutikula, be žiotelių, mezofilis nesuskirstytas į statųjį ir purųjį audinį, o plūduriuojantys - ilgakočiai, stori, odiški, jų kutikula gerai išsivysčiusi, mezofilije ryškus statusis audinys, viršutinėje pusėje labai daug žiotelių. Žiedai geltoni, nemaloniai kvepia. Nendrių - meldų juosta. Šios juostos augalai tik iki pusės panirę vandenyje. Augalai stambūs, ryškūs. Vyrauja paprastoji nendrė. Tai miglinių šeimos aukštaūgis, tvirtu tuščiaviduriu stiebu žolinis augalas. Lapai linijiškai lancetiški, šluotelė tanki, tamsiai violetinė, vienašalė. Augalai gana daug sukaupia baltymų, angliavandenių. Greta nendrių, daugiau mažiau, ploteliais auga ežerinis meldas. Jo stiebas tariamai belapis, apvalus, ryškiai žalias. Žiedynas šluotelės pavidalo, apgaubtas 2-3 viršūninių lapų. Žemiausias viršūninis lapas ilgesnis už žiedyną ir pailgina stiebą. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Kadangi lapai labai menki, jų paskirtį atlieka žali stiebai. Stovinčių ir lėtai tekančių vandens telkinių pakrantėse, įlankose iki 1-2 m gylio didesniais ar mažesniais sąžalynais auga plačialapis ir siauralapis švendrai. Iš kitų augalų švendrai išsiskiria ilgais melsvai žaliais lapais ir tamsiomis aksominėmis burbuolėmis. Plačialapio švendro žiedai smulkūs, susitelkę į dvi cilindriškas burbuoles. Viršutinė burbuolė mažesnė, susideda iš kuokelinių žiedų, o apatinė aksominė, - iš piestelinių žiedų. Siauralapio švendro lapai siauri, kuokelinių ir piestelinių žiedų burbuolės atskiros. Vegetatyviškai dauginasi šakniastiebio dalimis. Sekliųjų vandens augalų juosta. Vandeniui nusekus šios juostos augalai paprastai atsiduria sausumoje. Čia vyrauja įvairios aukštos viksvos, ypač dažna snapuotoji viksva. Jos stiebai bukai tribriauniai, iki pat žiedyno švelnūs. Lapai pilkai žali, sulinkę arba susisukę. Šioje juostoje auga pelkinė viksva. Jos pažiedės su ilgomis, nusmailėjusiomis viršūnėmis, maišeliai taškuoti, rudi. Makštys prie pamato tinkliškai išsisklaidžiusios. Šiurkščiosios viksvos stiebai tribriauniai ir labai šiurkštūs, žiedynlapis be makšties, maišeliai su ilgais dantytais snapeliais. Pūslėtosios viksvos maišeliai labai pūsti, kiaušiniškai kūgiški, su trumpu snapeliu, lapai be skersinių gyslų. Šalia viksvų šioje juostoje auga vaistinis augalas balinis ajeras. Jo lapai kardiški, bekočiai, prie pagrindo apatinėmis dalimis apkabinę vienas kitą. Žiedynas - į šoną pakrypusi burbuolė. Dauginasi šakniastiebiais, juose susikaupia nemažai eterinių aliejų. Įdomus šios juostos augalas strėlialapė papliauška, kuri turi trejopus lapus: žemutiniai, vandenyje pasinėrę, bekočiai, linijiški, viduriniai, plūduriuojantys ilgakočiai, lancetiški, o oriniai ilgakočiai, strėliški. Žiedai iki 2 cm skersmens, vainiklapiai balti, pamatinė dalis raudonai violetinė. Vandeninė monažolė - varpinių šeimos žolinis augalas. Tai šviesiai žalias, tvirtu, storu stiebu ir iki 1.5 cm pločio lapais augalas. Šluotelė ilga ir labai šakota. Bene dekoratyviausias vandens telkinių pakrančių augalas yra geltonasis vilkdalgis. Jo lapai kalavijiški, melsvai žali. Žiedai geltoni, stambūs, iki 10 cm skersmens. Augalas nuodingas, šakniastiebiuose yra medžiagų sukeliančių vėmimą. Atskirą ekologinę grupę sudaro vadinamasis pleustonas. Tai vandens augalai, kurie pasyviai plūdurioja vandenyje, auga neprisitvirtinę prie dugno. Iš plūduriuojančių augalų gėluose vandenyse gausu siūlinių daugialąsčių dumblių. Dažnesnės iš jų mauragimbė ir zignema. Jų gniužulą sudaro ilgi, nešakoti, gleivėti, slidūs siūlai. Šie dumbliai skiriasi chromatoforų forma: mauragimbės jie spiralės pavidalo, o zignemos dviejų susikibusių žvaigždučių pavidalo. Kartais stovinčių ir lėtai tekančių vandens telkinių paviršius būna aptrauktas žalsva valktimi. Tai plūdenos. Dažnesnė yra trilypė plūdena. Jos lapiški stiebo nareliai su viena šaknimi. Ji išskyrus žydėjimo metą, auga pasinėrusi vandenyje. Nuolat vandens paviršiuje plūduriuoja daugiašaknė plūdena. Jos lapiški stiebo nareliai išleidžia daug šaknų. Mažoji plūdena yra laikoma mažiausiu žiediniu augalu. Įdomus be šaknų, vandenyje plūduriuojantis vabzdžiaėdis augalas paprastasis skendenis. Žiedai geltoni, išmarginti oranžiniais ruoželiais. Žydintys žiedai iškilę virš vandens. Lapų skiltelės siūliškos, beveik visos su pūslelėmis. Jos turi vožtuvėlius, kurie prisilietus smulkiam vandens gyventojui, atsiveria į vidų. Į pūslelės vidų patekę smulkūs organizmai suvirškinami augalo išskiriamomis sultimis. Taip paprastasis skendenis apsirūpina azotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad aprašytas juostinis vandens augalų išsidėstymas skirtinguose vandens telkiniuose yra nevienodas. Kai kurios juostos būna neryškios. Skirtingų juostų vandens augalų rūšys neretai esti susipynusios. Vandens augalų anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai bruožai. Vandens augalų stiebai. Vandeniniai augalai nuo sausumos skiriasi tuo, kad auga pertekliuje vandens, kurį siurbia ne tik šaknimis, bet ir lapais ir stiebu. Todėl nereikia vandens išnešioti, ir apytakos audiniai, ypač medienos elementai, redukuojasi. Vandenyje pasinėrusių augalų apytakos audiniai dažniausiai sudaro tik vieną centre esantį indų kūlelį. Jų medienoje yra keletas vandens indų arba ir visai jų nebūna. Pavyzdžiui, elodėjos (Elodea canadensis) arba plukenio (Najas marina) stiebo centre yra tik iš karnienos elementų sudarytas indų kūlelis, kurio viduryje vietoj anksti suirusio vandens indoesti oro pilnas tarpuląstis. Šerdies irgi nėra. Vandenyje augalo kūnas yra lengvesnis, be to stovintis vanduo sudaro ramią aplinką, dėl to nereikalingi ramstiniai audiniai. Vandeninių augalų stiebas gležnas, be storesnių ramstinių elementų (sklerenchimos). Iš vandens ištrauktas toks stiebas sulinksta, nusvyra, nes neišlaiko svorio. Vandeniniams augalams nepavojinga oro sausra, taip pat vandenyje jie rečiau mechaniškai pažeidžiami. Todėl vandeninių augalų yra silpni dengiamieji audiniai. Jų epidermis mažai diferencijuotas, kutikula labai redukuota, išorinės epidermio sienelės menkai sustorėjusios. Vandenyje pasinėrusių augalų epidermis dažnai su chloroplastais, todėl jis kartu atlieka ir asimiliacinio audinio funkciją. Epidermio žiotelės redukuotos arba jų visai nebūna. Kamštinio audinio vandeniniai augalai neturi. Kartais išsivysto felogenas, bet jis negamina kamštinio audinio, o sudaro gausią tarpuląsčių aerenchimą. Stovinčiame vandenyje trūksta oro, todėl stiebe esančiais tarpląsteliniais takais oras pristatomas iš viršutinių lapų, kyšančių ore arba plaukančių vandens paviršiuje. Tarpuląsčių aerenchima dažniausiai būna susitelkusi pirminėje žievėje, o tai būdinga dviskilčiams augalams, arba paplitusi po visą stiebą, kaip meldų (Scirpus) ir vikšrių (Juncus). Šių augalų stiebo pagrindinis audinys virtęs aerenchima. Daugelio vandeninių augalų (nendrės, balinių asiūklių) stiebai yra tuščiaviduriai. Tuštymėmis difuziniu būdu cirkuliuoja oras. Tačiau ties bambliais atsiranda pertvaros, paprastai iš puraus parenchiminio audinio. Jo ląstelės kartais būna žvaigždės formos ir jungiasi tarp savęs tik spindulių galais, todėl lieka tarpai orui praeiti. Kai kurių vandens augalų gerai išsivystęs stiebo endodermis, jis gaubia centrinį veleną - atskiria jį nuo pirminės žievės, kurioje gausu tarpuląsčių. Manoma, kad šis endodermis taip pat apsaugo augalo centrinį veleną nuo medžiagų išsiplovimo. Vandens augalų lapai. Vandeniniai augalai arba hidatofitai yra dvejopi: tikrieji hidatofitai, kurių lapai pasinėrę vandenyje, ir aerohidatofitai, kurių viršutiniai lapai plauko vandens paviršiuje arba iškilę virš vandens. šių augalų lapų mezofilyje gausu tarpuląsčių, jis nelabai diferencijuotas. Lapai plokšti, pliki ir ploni, arba siūliškai suskaldyti. Pasinėrusiųjų lapų epidermis paprastai be žiotelių ir dažniausiai su chloroplastais. Epidermio išorinės sienelės dažniausiai be kutikulos (arba ji menkai išsivysčiusi), joms būdinga gleivėtumas. Manoma, kad gleivės mažina ląstelių pralaidumą, ir organinės medžiagos iš augalų ne taip greit išsiplauna. Paskiri epidermio ploteliai, vadinami hidrotopomis, prisitaikę sugerti vandenį su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Taigi šių augalų epidermio funkcija yra trejopa - dengiamasis, asimiliacinis ir kartu siurbiamasis audinys. Kartais jis ( elodėjos lape) pakeičia mezofilį, nes elodėjos lapai jo neturi - lapalakštis tik iš dviejų sluoksnių. Smulkiai suskaldytų lapų, kaip nerties, plunksnalapės, vandeninio vėdryno, būna didesnis siurbiamasis paviršius, galbūt tai yra prisitaikymas prie tekančio vandens, kad jų nesuplėšytų. Aerohidatofitų virš vandens kyšantys lapai tokie pat kaip ir higrofitų- drėgnų ir ūksmingų vietų augalų: epidermis plonas, žiotelės iš abiejų pusių. Tačiau vandens paviršiuje plaukiojančių lapų (lugnės, vandens lelijos) žiotelės tik viršutinėje lapo pusėje. Jų ir kutikula gerai išsivysčiusi. Yra net vaško sluoksnis, kuris apsaugo lapą nuo infekcijos, be to vaškuotas paviršius nešlampa, todėl ant lugnių ir vandens lelijų lapų nesilaiko vanduo. Kitų aerohidatofitų ryški heterofilija ir formos atžvilgiu. Pavyzdžiui, vandeninio vėdryno pasinėrusieji lapai siūliškai suskaldyti, o paviršiuje plaukiojantieji tik skiautėti. Uodeguonės pasinėrusieji lapai labai ilgi, lijiniški, o iš vandens kyšantieji trumpi, elipsiški. Higrofitų - drėgname dirvožemyje augančių augalų lapai neturi priemonių transpiracijai mažinti. Jų epidermio sienelės plonos, kutikula labai plona, žiotelės be prieangių. Higrofitai prisitaikę vandens perteklių iš lapų pašalinti, tai atlieka hidatodos. Pasinėrusiųjų hidatofitų lapai dažnai apsitraukia kalkine plutele (iš CaCO3). Šie augalai absorbuoja vandenyje ištirpusį Ca(HCO3)2, sunaudoja fotosintezei iš jo molekulės vieną H2CO3 molekulę ir išskiria netirpstantį CaCO3. Kuo vanduo kalkingesnis, tuo storesnė CaCO3 plutelė nusėda ant augalų epidermio. Vandens augalų šaknys. Vandens augalų šaknynas menkai išsivystęs. Jų šaknų pagrindinė funkcija - prisitvirtinti prie substrato. Šakniaplaukių vandens augalai visai neturi, arba jų yra mažai. Nendrių - meldų juostos augalų yra stiprus šakniastiebis, jų gerai išsivysčiusi aerenchima. Vandens augalų dauginimasis. Hidatofitų gerai išsivystęs vegetatyvinis dauginimasis. Nutrūkusios nuo augalo šakelės arba šakniastiebio gabalėliai lengvai įsišakniję, ir iš jų išauga nauji organizmai. Hidatofitai turi dar tam tikrus vegetatyvinio dauginimosi organus - žieminius pumpurus, vadinamus turijonais. Tai iš tankiai suaugusių lapų pradmenų susidarę galiniai pumpurai arba sutrumpėjusiais tarpubambliais lapuotų šakelių viršūnėlės. Rudenį šie turijonai atsiskiria nuo pagrindinio augalo ir grimzta į dugną. Prasidėjus fotosintezei tarpuląsčiuose atsiranda deguonies, palengvėjęs turijonas iškyla į vandens paviršių ir iš jo išauga naujas augalas. Sėklomis hidatofitai dauginasi retai. Kai kurie hidatofitų žiedaiyra kleistogaminiai. O kryžminių būdu apsidulkinusių augalų stiebai butonizacijos fazėje iškyla į vandens paviršių ir ore išskleidžia žiedus. Žiedus apdulkina vėjas arba vabzdžiai. Kai kurių augalų, pvz. valisnerijos, labai įdomus prisitaikymas apsidulkinimui. Jų kuokeliniai žiedai nutrūksta nuo žiedkočių ir išsiskleidę laisvai plaukioja vandens paviršiuje. Piesteliniai žiedai ant ilgų kotelių iškyla virš vandens paviršiaus, čia jie apdulkinami plaukiojančių kuokelinių žiedų žiedadulkėmis, o paskui jų žiedkotis spirališkai susisuka ir panardina apvaisintą žiedą vėl į vandenį. Kai kurie retai žydintys vandens augalai, pvz., plūdenos, elodėjos, plinta vegetatyviškai daugindamiesi. Hidrohelofitams būdinga tai, kad jų sėklos dygsta po vandeniu, pusiau anaerobinėmis sąlygomis. Išvados: Vandens baseinas yra tinkamas biotopas augalams augti. Manoma, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado vandenyse, nes čia aplinkos sąlygos yra pastovesnės. Vandens biotopuose susitelkusios mažiau negu kitur žmogaus paveiktos augalijos bendrijos. Be to vandenyje visos augalo dalys turi tas pačias aplinkos sąlygas, todėl yra mažiau pakitusios negu sausumos augalų. Vandenyje augantys augalai labai skiriasi dydžiu, vidine ir išorine sandara, dauginimosi būdais. Vandenyje gausu labai smulkių, tik pro mikroskopą matomų vienaląsčių ir koloninių dumblių, taip pat stambių žiedinių augalų. Vandens augalų gyvenimo būdas įvairus. Vieni iš jų vandens masėje plūduriuoja, kiti auga rizoidais arba šaknimis įsitvirtinę į dugną, treti plūduriuoja vandens paviršiuje, šaknimis nesiekdami dugno.

Biologija  Referatai   (12,76 kB)

Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami ir tai tikrai ne laiko švaistymas. Kokybiškas miegas yra būtinas gerai savijautai. Miegant pailsi ne tik mūsų kūnas, bet ir smegenys. Suaugusio žmogaus organizmas privalo kasnakt ilsėtis ne mažiau kaip 7 valandas, vaiko – 12 valandų, o paauglio – 9 valandas.Toks poilsis užtikrins atsparumą įvairioms infekcijoms ir normalų funkcionavimą. JAV Nacionalinis Sveikatos ir Mitybos tyrimas parodė, kad tiriamieji, kurie miegojo 5 valandas per naktį ir mažiau, buvo 73 procentais labiau linkę tukti nei tie, kurie miegodavo 7-9 valandas. ”Tyrimo metu pastebėta, kad net valanda miego gali turėti įtakos: žmonės miegantys 6 valandas per naktį buvo 27 procentais labiau linkę tukti, nei tie, kurie miegodavo 7-9 valandas, o mažiausiai miegantys - net 63 procentais daugiau linko į nutukimą”, - teigia Kolumbijos universiteto medicinos profesoriai Steven’as Hymsfield’as ir James’as Gangwisch’as. Ryšį tarp miego stokos ir nutukimo paaiškina faktas, kad miego trūkumas sumažina leptino (sotumo hormono, kuris malšina apetitą) kiekį. Leiskite sau pasilepinti ilgesnėmis miego valandėlėmis, neskubėkite daryti rytinės mankštos, o naktimis nekankinkite savęs kofeinu, ypač dabar, atostogų metu!

Biologija  Referatai   (232,34 kB)