Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasta 316 rezultatų
Konfliktai, ju priežastys, prevencija
2010-12-06
Neįsivaizduojame, koks būtų pasaulis, jeigu žmonės nebendrautų. Jei nebūtų įmanoma bendrauti kasdieniniame gyvenime, informacija nepasiektų nei vieno žemės kampelio, pasaulis negalėtų tobulėti, negalėtų žengti vystimosi keliu. Bet bendraudami žmonės ne visą laiką tai daro tobulai, humaniškai, nuolankiai. Visą laiką atsiranda atskiri individai ar jų grupės, kurie visada yra kažkuo nepatenkinti. Jie tarsi maištininkai, kurie konfliktuoja su savo konkurentais kiekviename žingsnyje.
Kūrybiškumas, tai asmens sugebėjimas atrasti kažką nauja, priversti save stengtis perlipti per save patį ieškant naujų idėjų, kuriant genialias mintis, sumąstymus, darbus ar sprendžiant užklupusias problemas... Problemų sprendimo efektyvumas priklauso ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti greitai ir įvairiais būdais. Siekiant rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma. Dažniausiai kūrybiškumas apibrėžiamas kaip žmogaus gebėjimas atrasti naujus ir originalius sprendimus, daryti ką nors unikalaus, atrasti naujus darinius, naudotis platesne nei duota informacija, valdyti situacijas, tobulinti ar keisti pasaulį, kad šis geriau atitiktų žmonių poreikius ar panašiai.
Kultūros epochos ir literatūros srovės
2009-11-12
Kultūros epochos ir literatūros rūšys. Antika. Viduramžiai.
Renesansas. Barokas. Klasicizmas. Švietimo epocha. Racionalusis laikotarpis. Švietimo epocha. Sentimentalizmas.
Romantizmas. Realizmas. Natūralizmas. Impresionizmas. Simbolizmas. Neoromantizmas. Ekspresionizmas. Futurizmas.
Avangardizmas. Siurrealizmas. Egzistencializmas. Modernizmas. Postmodernizmas.
Ergonomika
2009-10-07
Terminas ergonomika kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: ergo – darbas, nomos – dėsnis. Ergonomika – tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių, darbo procese naudojančių įvairias technines priemones, psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus. Remiantis ergonominių tyrimų išvadomis, tobulinamos darbo priemonės, kuriamos patogios darbo vietos ir optimalios darbo aplinkos sąlygos, didinančios darbo našumą, tausojančios dirbančiojo sveikatą, mažinančios įtampą ir nuovargį.
Vadyba
2009-08-17
Vadyba - valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius metų, o mokyklos - jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas - vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose.
Tiesos Jėga prieš Prievartą
2009-08-10
Dvidešimtas amžius įėjo į istoriją ne kaip kruvinų revoliucijų, niokojančių karų, gyvybės naikinimo tobulos industrijos, o kaip neprievartinių pergalių prieš prievartą amžius. Jėgos, slypinčios aktyvioje neprievartoje, suvokimas, gebėjimas ją apgalvotai panaudoti, sprendžiant socialinius ir politinius konfliktus. Žengiant galbūt jau XX a. paskutinius žingsnius, labai svarbu nesustoti, negrįžti atgal, suprasti ir įtikinti kitus, kad neprievarta yra vienintelė alternatyva prievartai. Prievarta kaip sąvoka specialioje literatūroje vartojama plačiąja prasme.
Vaiko raida
2009-07-09
2-3- jų metų vaiko asmenybės užuomazgos, savimonės raida. Savarankiškumo – gėda ir abejonės. S.Freudas, A.Adleris tvirtina kad asmenybė susiformuoja anksti, jau kūdikystėje ir vaikystėje, iki 3 metų ar vėliausiai iki 5 metų. Šiame amžiuje vaikas jau daug ko išmoksta, ne tik vaikščioti, bet ir laipioti, atidarinėti, stumdyti, mėtyti. Jis džiaugiasi savo naujais sugebėjimais ir siekia daryti pats( savasis aš), atlikti ką nors naudingo ne tik sau, bet ir vienmečiams, suaugusiems, bet yra ryškus kopijavimas aplinkinių. Jis bando sužinoti ką gali savo aplinkoje valdyti, tvarkyti, ko ne. Jei suaugusieji leidžia daryti ką jis nori, vaikui išsiugdo jausmas, kad jis valdo savo kūną, poreikius, savo aplinką.
Būties problema
2009-07-09
Filosofinį klausimą galima pavadinti begaliniu klausimu arba klausimu be galutinio atsakymo, -" teigiama Arvydo Šliogerio "Transendencijos tyloje". Filosofinį klausimą keliantis žmogus maksimaliai įsibūna į savo baigtinumą, nesistengia jo peržengti, tačiau stovėdamas ant baigtinumo ribos, kuo intensyviau atsiveria tam, kas anapus ribos - begalybei, pasirodančiai per transendencijos fenomeną. Filosofinis klausimas yra nukreiptas į būtį - anapus - žmogaus.
Kas yra filosofija ir ko ji verta-ginčitjamas dalykas.Žodis yra graikiškos kilmės ir dažniausiai verčiamas,kaip "išminties meilė".... Remdamiesi juslumo ir dvasinio racionalumo skirtumu,galime nušviesti dvi vienas kitai priešingas filosofines pozicijas:empirizmas-suabsoliutinta juslumo,racionalizmas-racionalumo aspekta.Empiristinių ir racionalistinių pozicijų būta visose filosofijos istorijos epochose.
Filosofija
2009-07-09
Žmonių veikla susidaro iš daugelio įvairiausių darbų. Kiekvienas darbas, kokio sudėtingumo jis bebūtų mums pateikia informaciją apie pasaulį ir mus pačius. Be tokios veiklos mes nieko negalėtume pasakyti apie tikrovę. Šia prasme visi žmogiškos veiklos aktai, įvairios procedūros turi pažintinį pobūdį. Pažinimas yra visuomeninis – istorinis ir individualus žinių apie tikrovę gavimo procesas ir jo rezultatas. Tai vieningas procesas, kuris prasideda žmogaus nukreiptais pažintiniais aktais į kokį nors objektą ir baigiasi gautų rezultatų formulavimu.
Filosofijos pagrindai
2009-07-09
Filosofija atsirado maždaug prieš 2500-3000 metų, ji išsirutuliojo per gana ilgą laikotarpį. Kaip tik dėl to, filosofijai atsirasti reikėjo tam tikrų prielaidų. Platono teigimu, siena iš tokių prielaidų būtų nuostaba. Jis sako, kad svarbiausia yra tai, kad žmogus pažvelgęs į tikrovę nustemba. Kita prielaida, Aristotelio teigimu, yra nežinojimas. Kaip tik dėl to, kad jo išvengtų, žmogus ir tapo filosofu.
Būties sampratos problematika
2009-07-09
Sistemingai aktualizuojant būties klausimą kaip neišvengiamai prerogatyvų šiuolaikinės filosofijos disputų, diskusijų ir debatų objektą, visada svarbus šio fenomeno analitinis, sintetinis bei etimologinis tyrinėjimo metodas, kuris pasirinktą tokios ar panašios tematikos rašto darbą nutapo itin produktyviais, objektyvias gyvenimo realijas atspindinčiais rezultatais.
Pažinimo psichologija
2009-07-09
Šiandien teigiama, kad psichologija, kaip mokslas, turi gilią praeitį, bet trumpa istoriją. Ji pradėjo formuotis 5a. pr.Kr. senovės Graikijos filosofų darbuose. Pats žodis psichologija kilo iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche - siela ir logos - mokslas. Taigi psichologija lietuviškai reiškia ,,sielos mokslas" , o išsamiau: psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų dėsnius ir mechanizmus. Psichologija - tai mokslas apie mane.
Filosofija
2009-07-09
Kalbėdami apie graikų kultūrą, pirmiausia turime omeny Atėnus. Atėniečiai tikėjo tik viešumoje galintys atskleisti visus savo talentus ir “išreikšt save”. Tokia visuotinė bendruomenė vadinama polis. Šis žodis reiškė daugiau negu miestą ar valstybę - tai buvo way of life, gyvensena, kuria piliečiai didžiavosi. Iš to per kelias kartas išsirutuliuoja kultūra, nebe atgamtinę būtybę, bet patį žmogų iškėlusi kaip visuomenės vertės matą. Graikų mąstysenai realu buvo tai, kas pastovu. Ikisokratikai (prieš Sokratą buvusieji) graikų filosofai ieškojo, kas yra visų tų apraiškų pamatas.
Kūrybiškumas
2009-07-09
Kūryba – žmogaus veikla, kuria sukuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Kūryba – tokia veikla, kuri duoda naujų ir originalių didelės visuomeninės vertės produktų. Taigi kūryba – gyvenimo pažangos veiksnys. Beje, siekti pažangos, taigi ir kurti, – prigimtinė žmogaus reikmė. Pedagoginė veikla – ypatinga veikla. Specifinis jos bruožas tas, jog joje susiklosto sąlygos kiekvienam individui kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai ir kokybiškai ateities veiklai, kai reiks įgyvendinti savo pašaukimą. Pedagoginis procesas drauge yra valdomas procesas.
Hermeneutika
2009-07-09
Sąvoka “hermeneutika” etimologiškai susijusi dievo Hermio vardu, jis “siejamas su tuo, kas pranoksta žmogaus suvokimą, keitimu į tai, ką žmogus gali aprėpti”. Filosofijos žodynas nurodo, jog hermeneutika – “teorija, apie tekstų ir kitų istorijos šaltinių supratimą juos aiškinant (interpretuojant). Iš pradžių hermeneutika buvo taisyklių ir kanonų sistema Biblijos tekstams aiškinti. Kaip teorinė disciplina atsirado todėl, kad kintant kalbai ir mąstymo būdui, imta jausti, jog senieji tekstai yra atitrūkę nuo dabarties, nebesuprantami.
Alkoholio vartojimo problemos
2009-07-09
1911 m. vodka sudarė 89% visų Rusijoje suvartotų gėrimų. Iki 1885 m. vodka Rusijoje (išsinešimui) buvo pardavinėjama tik kibirais. (Bulotaitė, 2004). Labiausiai šiuo metu paplitęs degtinės stiprumas - 40% alkoholio tūrio - yra siejamas su XIX a. pabaigos rusų chemiko Dmitrijaus Mendelejevo tyrinėjimais, pasak kurių, idealus degtinės stiprumas yra 38% (silpnesnė degtinė turės „vandens“ prieskonį, o stipresnė - per daug „degins“). Mokesčių rinkimo tikslais, šis skaičius buvo suapvalintas iki 40%, ir 1894 m. Rusijoje paskelbtas degtinės standartu. XX a. 8 dešimtmetyje, vykstant Lenkijos ir Tarybų Sąjungos prekybiniam ginčui, rusų autorius Viljamas Pochliobkinas parengė istorinę studiją, kurioje įrodinėjo, kad degtinė išrasta Rusijoje (knyga vėliau išleista "Vodkos istorijos“ pavadinimu).
Siela Antikos filosofijoje
2009-07-09
Siela, kaip apibrėžimas, galėtų būti tai, kas yra nematerialus, nemirtingas žmogaus pradas, teikiantis kūnui gyvybę ir atsiskiriantis nuo jo mirštant. Tačiau toks apibrėžimas labiau atspindi šiuolaikinį, religinį požiūrį, nei tuometinį Antikos. Tema "Siela Antikos fllosofijoje" pasirinkta siekiant apžvelgti Antikos filosofus ir panagrinėti jų požiūrį į sielą: kasji tokia, arji nemirtinga ir panašūs dalykai.
Natūrfilosofijos eladoje pradžia
2009-07-09
Pirmieji filosofai Graikijoje vadinami "natūrfilosofais", nes jiems labiausiai rūpėjo gamta ir gamtos reiškiniai.Neretai klausėme savęs, iš kur viskas atsiranda?. Daug žmonių šiandien linkę manyti, jog kažkas kadaise atsirado iš nieko. Tarp graikų ši mintis nebuvo tokia paplitusi. Kažkodėl jiems atrodė savaime suprantama, jog "kažkas" yra amžina.
Būties problema filosofijoje
2009-07-09
"Filosofinį klausimą galima pavadinti begaliniu klausimu arba klausimu be galutinio atsakymo, -" teigiama Arvydo Šliogerio " Transendencijos tyloje". Filosofinį klausimą keliantis žmogus maksimaliai įsibūna į savo baigtinumą, nesistengia jo peržengti, tačiau stovėdamas ant baigtinumo ribos, kuo intensyviau atsiveria tam, kas anapus ribos - begalybei, pasirodančiai per transendencijos fenomeną.
Egzistencialistinė būties samprata
2009-07-09
Egzistencija (lot. existere – kilti, prasidėti, rastis, tapti) - tai esatis buvimas, tikrovė. Viena ryškiausių XX a. filosofijos srovių – egzistencijos filosofija. Ji pradėjo formuotis maždaug tuo pačiu metu kaip ir marksizmas, pozytivizmas, pragmatizmas, gyvenimo filosofija ir t.t.
Tiesos problema
2009-07-09
Pagrindinis gyvenimo tikslas - siekti visko, kas geriausia, gražiausia, tobuliausia. Norint pasiekti bent vieną iš šių idealų, reikia sugebėti atskirti kas yra tikra, o kas yra tik apgaulė. Tuo pačiu atskirti Tiesą nuo pačio “pavojingiausio ir klastingiausio” - Melo.
Maceinos filosofinė kūryba
2009-07-09
Šiemet filosofui A.Maceinai būtų sukakę 96 metai. Jis gimė 1908 m. sausio 27 d. Bagrėne, netoli Prienų. Mirė 1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietijoje. Palaidotas Brebersdorfo kaimelyje, netoli Šveinfurto. Po A.Maceinos pasitraukimo į Vakarus 1944 metais, į Lietuvą ir lietuvių filosofiją jis vėl sugrįžo tik po mirties, taip ir nesulaukęs Atgimimo įvykių.
Filosofijos būties teorijos
2009-07-09
Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. raiška kasdieniniame gyvenime, o filosofija, tai ką filosofuojantys žmonės užrašė. Filosofija – vienas iš pažinimo būdų, rūšių. Pasak Bertrano Raselo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o teologija – antgamtinį, tačiau tarp šių dviejų pažinimo sričių, į kurias krypsta žmogaus protas, neišvengiamai atsiranda „niekieno” žemė, kurios dalykas ir atitenka filosofijai.
Filosofija
2009-07-09
Mąstymo istorijoje filosofijos atsiradimas buvo labai reikšmingas dalykas, nes filosofija pradeda mokslinio pažinimo istoriją. Nors tarp filosofijos ir mokslo negalima dėti lygybės ženklo, nors tarp jų vėliau išsivystė tikras antagonizmas, kai kiekviena pusė stengėsi įrodyti savo pranašumą, filosofijos formavimosi metu to nebuvo ir negalėjo būti jau vien todėl, kad filosofija buvo vienintelis mokslas.
Šizofrenija
2009-07-09
Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schizo- skaldau, phren- protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emociškai nepastovūs, viskuo nepatenkinti.
Asmenybė ir jos samprata
2009-07-09
Žmogus, tai labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens). Žmogumi domisi įvairūs mokslai; bilologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai. Žmones, kaip protingas būtybes apibūdiname individo, asmens ir asmenybės sąvokomis.
Papildomasis technologinis ugdymas
2009-07-09
Formalus ugdymas apibūdina hierarchiškai struktūruotą, ir chronologiškai organizuotą švietimo sistemą, kurią sudaro ugdymas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, universitetuose bei kitose švietimo institucijose su specializuotomis programomis. (11) Informalusis ugdymas – tai nesąmoningas, dažniausiai neorganizuotas mokymasis (23) Šiame XXI a. akcentuojamas laisvas ir kūrybiškas mąstymas, veiklumas bei savarankiškumą puoselėjančių kompetencijų ugdymo svarba.
Pedagogikos teorija
2009-07-09
Pedagogika ir jos objektas. Žodis “PEDAGOGIKA” kilęs iš graikų kalbos žodžių PAIS, PAIDOS (vaikas); AGEIN (auklėti). Pedagogika, išvertus iš graikų kalbos, reiškia ugdymas; ugdymo menas. Šiandien sakoma – ugdymo mokslas. Pedagogika, kaip mokslas, tiria ugdymą kaip visuomeninį reiškinį. Lietuvoje žodis pedagogika reiškia vaiko ugdymas, tačiau yra ir suaugusiųjų ugdymas, vadinasi, žodis pedagogika neapima visų gyvenimų tarpsnių, todėl buvo pasiūlyta suaugusiųjų mokymą vadinti andragogika.
Kas yra filosofija?
2009-07-09
Žmogaus samprata Antikos filosofijoj. Žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta, kad pažinus kosmosą, bus pažinta ir žmogaus esmė.
