Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija
2009-07-01
Ampero jėga, kuria magnetinis veikia laidininką, kai juo teka srovė, veikia ne patį laidininką, o juo judančias elektringas daleles. Dalelės, judėdamos ir susidurdamos su medžiagos atomais, patraukia su savimi laidininką. Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke, kintant jį veriančiam magnetiniam srautui, vadinamas elektromagnetine indukcija.
Elektros srovė skysčiuose
2009-07-01
Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties. Tekant srovei, jie tik įšyla. Tokios medžiagos vadinamos pirmosios rūšies laidininkais. Joms būdingas elektroninis laidumas. Antrosios rūšies laidininkai - rūgščių, bazių, druskų tirpalai bei išlydytų dielektrikų (druska) tekant srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į sudėtines dalis.
Lenco taisyklė
2009-07-01
Kai tik Faradėjus paskelbė apie elektromagnetinės indukcijos reiškinio atradimą, jį tuoj pat patikrino Lencas ir nustatė dėsnį kaip galima rasti indukcinės srovės kryptį. Atsirandanti laidžiame uždarame kontūre (grandinėje) indukcinė srovė teka tokia kryptimi, kad jos savasis magnetinis srautas, einantis pro kontūro ribojamą plotą, stengiasi neutralizuoti jį sukuriančio išorinio magnetinio srauto pokytį - Lenco taisyklė.
Elektringą dalelę magnetiniame lauke veikia Lorenco jėga. Judėjimo trajektorija priklauso nuo kampo tarp B ir V. Kadangi magnetinis laukas nepakeičia judančios dalelės greičio modulio, nekinta Lorenco jėgos modulis.
Saviindukcija. Induktyvumas
2009-07-01
Pro kiekvienos grandinės, kuria teka elektros srovė, ribojamą plotą praeina savasis magnetinis srautas. Kintant tekančiai elektros srovei, kinta ir magnetinis srautas, ir dėl to toje pačioje grandinėje indukuojasi evj ir elektros srovė. Šis reiškinys yra saviindukcija. Apskaičiuosime saviindukcijos elektrovaros jėgą, taikydami elektromagnetinės indukcijos dėsnį.
Srovių sąveika. Magnetinis laukas
2009-06-30
Srovių sąveika. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Tarkime, kad dviem ilgais tiesiais lygiagrečiais laidininkais, tarp kurių atstumas r, teka stiprios I1 ir I2 srovės. Jei juose srovės kryptys tos pačios, tai magnetinės indukcijos linijos tarp jų eina priešpriešais, ir tokie laidininkai vienas kitą pritraukia. O jei srovės teka priešingomis kryptimis, tai B linijos tarp jų eina ta pačia kryptimi, ir tokie laidininkai vienas kitą atstumia.
Elektros srovė puslaidininkiuose
2009-06-30
Puslaidininkiai - pusiau pralaidžios elektros srovei medžiagos. Joms būdinga, kad jų laidumas priklauso nuo priemaišų ir išorinių sąlygų: šviesos, temperatūros, slėgio. Eletrotechnikoje naudojamos puslaidininkinės medžiagos: silicis, galio arsenidas, germanis, selenas ir kt. Su laisvaisiais elektronais susijęs puslaidininkio laidumas vadinamas elektroniniu laidumu arba n laidumu.
Elektrinis laukas
2009-06-30
Aplink kiekvieną elektros krūvį yra elektrinis laukas. Elektros krūvių sąveiką perduodanti aplinka vadinama elektriniu lauku. Vieno įelektrinto kūno veikimą kitam kūnui perduoda elektriniai laukai, esantys aplink tuos kūnus. Nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas vadinamas elektrostatiniu. Elektrostatinis laukas susijęs su elektros krūviu - krūvis yra to lauko šaltinis. Tolstant nuo krūvio elektrostatinis laukas silpnėja.
Transformatorius
2009-06-30
Konstrukcija. Veikimo principas. Transformatorių sudaro 2 ritės užmautos ant uždaros plieninės šerdies. Šerdis suklijuota iš izoliuotų plieninių lakštų, kad būtų kuo didesnė jos varža, o silpnesnės žalingos sūkurinės srovės. Vijų skaičius pirminėje
apvijoje N1, o antrinėje N2.
Garsas
2009-06-30
Garso bangos. Garso greitis. Garso stiprumas ir tono aukštis.
Garso bangomis yra vadinamos išilginės bangos. Jas sudaro oro suslėgimas ir išretėjimas, sklindantis į visas puses. Garso bangos gali sklisti dujomis, skysčiais bei kietaisiais kūnais. Sklindant garso bangai, aplinkos dalelės svyruoja išilgai svyravimo sklidimo krypties. Garso bangas ir sklidimo kryptį
galime pavaizduoti prietaiso kamerono pagalba.
Lęšiai. Plonojo lęšio formulė
2009-06-30
Lęšiu vadinamas šviesiai skaidrus kūnas, kurį nuo aplinkos skiria du sferiniai paviršiai. Vienas paviršius gali būti plokščias. Lęšiai dažniausiai gaminami iš stiklo. R1 ir R2 kreivumo spinduliai. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Taškas O - optinis centras. Bet kuri tiesė, einanti per optinį centrą, bet nesutampanti su pagrindine optine ašimi, vadinama šalutine optine ašimi. Taškas F - lęšio židinys. Tai pagrindinės optinės ašies taškas, kuriame susirenka lęšį perėję spinduliai (ar jų tęsiniai), į lęšį kritę lygiagrečiai pagrindinei optinei ašiai.
Šviesos atspindžio ir lūžimo dėsniai
2009-06-30
Atspindžio dėsnis: krintantysis ir atspindėtas spindulys bei kritimo taške iškeltas statmuo aplinkų ribai yra vienoje tiesėje. Kritimo kampas ir atspindžio kampas lygūs. Lūžio dėsnis: šviesos spindulys pereina į skaidrią aplinką ir lūžta. Priežastis: šviesa lūžta, nes aplinkų riboje pasikeičia spindulio greitis. Spindulys rodo kryptį, kuria nešama energija.
Kintamosios srovės gavimas
2009-06-30
Pastoviame vienalyčiame lauke yra vielos vija abcd. Tolygiai sukant viją aplink ašį nuolat kis tiek didumas, tiek ir kryptis magnetinio srauto, kertančio šios vijos plotą. Dėl to atsiras pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį indukuota EVJ, kurios didumas ir kryptis bus kintami. Kai besisukančios vijos plokštuma pasidaro statmena magnetinio lauko jėgų linijom, tuomet ją kertąs magnetinis srautas yra didžiausias, o jo kitimo greitis lygus O, nes viją sudarantys laidininkai, einant jai per šią padėtį, slenka išilgai lauko jėgų linijų, nekirsdami jų.
Mechaniniu svyravimu vadinamas periodiškai pasikartojantis materialiojo taško (ar kūno) judėjimas trajektorija į priešingas puses. Taip juda prie siūlo pritvirtintas rutuliukas, ant spyruoklės pakabintas pasvaras, virpa stygos ir panašiai.
Svyravimams būtinos 3 sąlygos: kad kūnas pradėtų svyruoti, jo pradinė energija turi būti didesnė už energiją pusiausvyros padėtyje (todėl kūną reikia išjudinti); kad kūnas svyruotų, jį turi veikti į pusiausvyros padėtį grąžinanti jėga (tamprumo ar kvazitamprumo jėga); kad kūnas svyruotų ilgą laiką, svyravimo energija neturi mažėti.
Elektromagnetiniai virpesiai
2009-06-30
Periodiški magnetinio lauko ir elektrinio lauko stiprumo kitimai vadinami elektromagnetiniais virpesiais. Laisvieji elektroniniai virpesiai gaunami virpesių kontūre, kurį sudaro ritė ir kondensatorius. Kondensatorius kaupia elektrinio lauko energiją, kuri lygi: Wemax=q²max/2C. Kondensatorius pradeda išsikrauti, todėl rite teka srovė I. Ritėje kaupiasi magnetinio lauko energija, kuri lygi: Wmax=Li²max/2. Kondensatorius išsikrauna, ritė sukaups didžiausią magnetinio lauko energiją: Wmmax=q²max/2C.
Elektromagnetinis laukas
2009-06-30
Kintamojo elektrinio lauko ir nenutraukiamai su juo susijusio kintamojo magnetinio lauko visuma yra vadinama elektromagnetiniu lauku. Elektromagnetinio lauko pagrindinės savybės: kitimas ir sklidimas. Erdvėje, kurioje kinta magnetinis laukas, atsiranda kintamas elektrinis laukas ir atvirkščiai. Kuo didesniu greičiu kinta elektrinio lauko stiprumas, tuo stipresnis magnetinis laukas.
Šviesos interferencija
2009-06-30
Šviesos interferencija - tai bangų sudėtis. Ją galima gauti tik iš koherentinių bangų (vienodo dažnio ir fazių skirtumui laikui bėgant esant vienodam). Koherentiniai šviesos šaltiniai yra: vienodi lazeriai. Koherentines bangas galima gauti šviesos pluoštą veidrodžių arba prizmių pagalba išskaidžius į du pluoštus.
Maksimumas gaunamas ten, kur dvi bangos susitiks vienodomis fazėmis, minimumas - kur susitiks skirtingomis fazėmis.
Interferencinio vaizdo gavimas muilo plėvėje gali susidaryti atspindžio arba praeinančioje šviesoje.
Harmoningi svyravimai
2009-06-30
Svyravimas yra periodinis judėjimas. Iš visų periodinių judesių išskiriami harmoningi svyravimai. Harmoningu vadinamas toks materialaus taško arba kūno svyravimas, kurio metu kūną veikianti jėga tiesiog proporcinga jo atstumui nuo pusiausvyros padėties ir visuomet nukreipta pusiausvyros link.
Mechanika
2009-06-30
Mechanika. Teorinė mechanika. Mokslas, nagrinėjantis bendrus materialiųjų kūnų judėjimo ir pusiausvyros dėsnius. Teorinė mechanika yra mechanikos mokslo dalis, kurioje suformuluoti bendrieji mechanikos dėsniai. Remiantis tais dėsniais, tiriamas materialaus taško, materialių taškų sistemos ir standaus kūno judėjimas. Teorinė mechanika yra gamtos mokslas, kuris remiasi bandymų, stebėjimų rezultatais ir panaudoja matematiką tiems rezultatams analizuoti. Ji skirstoma į tris dalis: statiką, kinematiką ir dinamiką. 37 klausimų konspektas.
Franko ir Herco bandymas
2009-06-16
Darbo tikslas: nubrėžti anodinės srovės priklausomybės nuo tinklelio įtampos Ia = f(U2) kreivę, remiantis ja nustatyti pirmąjį kritinį (rezonansinį) atomo potencialą ir apskaičiuoti tiramųjų Hg atomų spinduliuojamų bangų ilgį. Teorinė dalis. Buvo įrodyta, kad atomas gali sugerti tik tam tikrų dydžių energijos porcijas. Pirmieji tokį bandymą atliko D.Frankas ir G. Hercas.
Feromagnetikų histerezės reiškinio tyrimas
2009-06-16
Darbo tikslas: ištirti histerezės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo ir permagnetinimo šiluminius nuostolius. Matavimo įrenginys: matavimui naudojama histerezės kilpa, stebima oscilografo ekrane. Šios kilpos vaizdui gauti, kad matavimo įrenginys suformuotų įtampą Ux, proporcingą magnetinio lauko stiprumui H feromagnetike ir įtampą Uy, proporcingą magnetinio lauko indukcijai B feromagnetike.
Šiluminis spinduliavimas
2009-06-15
Šiluminis spinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Jo spinduliavimo dėsniai. Fotoelektrinis efektas. Einšteino formulė fotoefektui. Vidinis fotoefektas. Fotonai. Komptono efektas. Linijiniai atomų spektrai. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Vandenilio atomas pagal Boro teoriją. Elektronų difrakcija. De Broilio bangos. Banginės dalelių savybės. Neapibrėžtumo principas. Srerdingerio lygtis. Bangine funkcija.
Elektrodinamikos namų darbas Nr.1
2009-06-15
Uždavinio sąlyga: begaliniu vamzdžio pavidalo laidininku, kurio skerspjūvio spinduliai R1=10cm ir R2=15cm, teka nuolatinė srovė I=1A. Raskite atstumą nuo laidininko ašies iki taškų, kuriuose magnetinio lauko stirpumas yra n=5 kartų mažesnis negu jo reikšmė vamzdžio sienelės viduryje. Apskaičiuokite ilgio vieneto magnetinę energiją.
Elektrodinamikos namų darbai
2009-06-12
Trys elektrodinamikos namų darbai. Begaliniu vamzdžio pavidalo laidininku, kurio skerspjūvio spinduliai R1=10cm ir R2=15cm, teka nuolatinė srovė I=1A. Raskite atstumą nuo laidininko ašies iki taškų, kuriuose magnetinio lauko stirpumas yra n=5 kartų mažesnis negu jo reikšmė vamzdžio sienelės viduryje. Apskaičiuokite ilgio vieneto magnetinę energiją.
Elektrodinamikos namų darbas
2009-06-12
Uždavinio sąlyga: išaiškinti kas vyksta bangolaidyje sužadinus jame bangas ilgesnes už kritines. Kokia šiuo atveju bangos sklidimo koeficiento fizikinė prasmė. Kam jis lygus.
Geigerio skaitiklis
2009-06-08
Geigerio skaitiklis. Vilsono kamera. Burbuliukų kamera. Elektringosios dalelės, skriedamos per dujas, susiduria su dujų atomais ir juos jonizuoja. Skaitiklis sudarytas iš stiklinės jonizacijos kameros su 2 elektrodais: anodas yra plona vielelė, ištempta išilgai kameros, o katodas metalo sluoksnis, dengiantis iš vidaus stiklą.
Kietojo kūno tankio nustatymas
2009-06-08
Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti TLS tipo sverstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinė dalis. Masės kiekį kūno tūrio vienete išreiškia tankis p. Jeigu kūno tankis p bet kuriame elementariame kūno tūryje vienodas, toks kūnas vadinamas vienalyčiu(homogeniniu). Kai vienalyčio kūno masė m, o jo tūris V, tai kūno tankis surandamas iš šios išraiškos: p = m / V.
Kauliuko ir varžto atsparumo tyrimas
2009-06-08
Kakliuko statinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Įtempimų būvis, maksimalūs įtempimai kakliuke. Takumo atsargos koeficijanto patikrinimas. Kakliuko ciklinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Nuovargio stiprumas. Stiprumo atsargos koeficijantopatikrinimas. Varžto statinio atsparumo skaičiavimas. Varžto ciklinio atsparumo skaičiavimas. Sriegio gylio skaičiavimas.
Fizikos testas - elektra
2009-05-27
10 klausimų su atsakymų variantais ir teisingais atsakymais. Elektros mokslo dalis, tirianti nejudančių elektros krūvių savybes ir sąveiką. Elektros lauko stiprumo formulė. Srovė, kurios stiprumas nepriklauso nuo įtampos.
Elektromagnetizmas
2009-05-20
Magnetinis laukas (stiprumo mažai). Magnetinių laukų grafinis vaizdavimas. Dešinės taisyklė. Magnetinio lauko stiprumas. Medžiagų magnetinės savybės. Elektromagnetinė jėga. Magnetinė indukcija. Ampero dėsnis. Kairės taisyklė. Magnetinis srautas. Darbas magnetiniame lauke. Sukimosi momentas. Lorenco jėga. Kairės rankos taisyklė. Lorenco jėgos pritaikymas. Žemės magnetinis laukas.
