Žmogaus gyvenimas neįmanomas be vargo. Būtent tai ir pabrėžia Donelaitis savo tekste. Pričkaus lūpomis pasakotojas mato atsorandantį vargą iš dykaduoniavimo, linksmybių ir nuodėmių. Visas vargas yra pasaulio tvarkos dalis, nes visos kartos cikliškai tuos vargus patiria. Vargai duoti Dievo, nes būtent taip viskas yra Jo pačio sutverta. Visa tai galime spręsti iš Biblijos, kuriame minimi Adomas ir Ieva bei jų padarytos nuodėmės. Jų paveikslai vaizduoją silpną ir nuodėmingą Dievo sukurtą žmogų. Juk visi nuodėmingi – visi lygūs. Būtent tokia yra valstietiška pasaulėjauta, kuri žmogų vaizduoja kaip nepažinų, netobulą bei pažeidžiamą, gebantį prisitaikyti bei išgyventi.

Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 9,23 kB)

Lietuvių literatūros interpretacijų įžangos. Pagal autorius: B. Radzevičius, Kazys Bradūnas, Vincas Mykolaitis – Putinas, Juozas Grušas, Just. Marcinkevičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Henrikas Radauskas, Vytautas Mačernis, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Antanas Vaičiulaitis, Jonas Biliūnas, Salomėja Nėris, Antanas Škėma, Janina Degutytė, Juozas Aputis, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Romualdas Granauskas

Literatūra  Interpretacijos   (6 psl., 15,63 kB)

Samprotaujamasis rašinys. Remtasi: K. Donelaitis poema „Metai“, V. Mačernis „Vizijos“ , A. Škėma "Balta Drobulė", V. Mykolaitis-Putinas "Altorių šešėly", visuomenės aktualijos.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 4,72 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 7,03 kB)

Lietuvos istorinės asmenybės - patartina pakartoti prieš egzaminą.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 23,17 kB)

BALANCED DIET, CINEMA, CRIME, ENVIRONMENT, EUROPEAN UNION & NATO, FOREIGN LANGUAGES, HISTORY OF CHRISTMAS, JUNK FOOD, LITHUANIA IN 50 YEARS’ TIME, MASS MEDIA, PROFILE EDUCATION, SMOKING & DRUGS, SPORT,TECHNOLOGY DEVELOPMENT, TRANSPORT....

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (42 psl., 53,24 kB)

Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami veikėjų poelgiais ir pokalbiais, yra draminiai. Kiekviena iš trijų literatūros rūšių skaidoma į porūšius, vadinamus žanrais. Tarp pagrindinių grožinės literatūros rūšių ir žanrų griežtų ribų nėra.

Lietuvių kalba  Paruoštukės   (5 psl., 35,62 kB)

Lietuvių kalbos įskaita. Tema 'Kultūra', potemė 'Patriotizmas - taurus darbas savo šaliai, jos kalbai ir kultūrai. Argumentuokite'

Etika  Kalbėjimo temos   (2 psl., 10,69 kB)

Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų r .). Į mokslus kibti pradėjo Alksniakiemio pradžios mokykloje. Mokėsi Prienų „Žiburio" gimnazijoje. Baigė Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Vėliau. Kurį laiką dirbo redakcijose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Atgimimo pradžioje – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys. Justinas Marcinkevičius - poetas, dramaturgas, vertėjas.

Literatūra  Pateiktys   (11 psl., 508,54 kB)

Europos kultūros istorijoje 18 a. vadinamas Šviečiamuoju. Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms.Šviečiamasis amžius pirmiausia yra radikalių socialinių permainų laikas, kai ne tik svajojama apie gražesnį ir teisingesnį gyvenimą, bet ir aktyviai jo siekiama.

Literatūra  Referatai   (3 psl., 8,25 kB)

Kristijono Donelaičio poemos “Metai” ištraukos analizė. Maironio eilėraščio “Išnyksiu kaip dūmas” analizė. Šatrijos Raganos apsakymo “Irkos tragedija” Analizė. Vinco Mykolaičio–Putino eilėraščio “Tarp dviejų aušrų” analizė. Vinco Krėvės apsakymo “Raganius” analizė. Vinco Krėvės dramos “Skirgaila” analizė. Vinco Mykolaičio–Putino romano “Altorių šešėly” analizė. R. Granausko novelės “Duonos valgytojai” ištraukos analizė. R.Granausko apysakos "Gyvenimas po klevu” analizė. Jono Aisčio eilėraščio analizė. Jurgio Savickio novelės “Vagis” analizė. Antano Škėmos romano “Balta drobulė” analizė. A.Škėmos novelės “Žilvinėėli” analizė. Nyka-Niliūno eilėraščio “Eldorado” analizė. Juozo Grušo dramos "Herkus Mantas” analizė. Janinos Degutytės eilėraščio“Antigonė” analizė. Broniaus Radzevičiaus novelės “Naktį” analizė. Marcelijaus Martinaičio Eilėraščio “Ašara,-dar tau anksti nusirist į smėlį” analizė. Vandos Juknaitės apysakos “Stiklo šalis” analizė.

Literatūra  Interpretacijos   (10 psl., 31,16 kB)

Klasicizmas pagrįstas estetiniais principais – aiškumu, harmonija, simetrija, nuoseklumu. Meninis kūrinys turi būti kuriamas pagal griežtus kanonus, tuo pačiu išlaikomas pasaulėžiūros statiškumas ir logiškumas. Klasicizmui įdomu tik tai, kas amžina, nekintama, kiekviename reiškinyje jis nori pažinti tik esminius, tipinius bruožus, atmesdamas atsitiktinius individualius požymius.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (4,66 kB)

• The Republic of Lithuania is situated near the Baltic Sea. The length of the sea border is 99 kilometres. Kuršių Nerija, a nearrow split of land, isbetween the Baltic Sea and the Kurish Lagoon. It is often called the Lithuanian Sahara. To the north the country borders on the Republic of Latvia, to the east and south - on Belarus, to the soutwest - on Poland and on the Kaliningrad region of the Russian Federation. The geometric center of the republic is about two kilometres west of Kėdainiai. The center of Erope is near the village Bernotai, 25 kilometres north of Vilnius. The highest point is Juozapinės hill, not far from Vilnius.It is 293.6 metres above sea level. The Nemunas River flows 937 kilometres. The Tauragnas is the deepest lake. • The first inhabitants had settled in the present territory of Lithuania about 900 BC. Lithuania was first mentioned in aLatin chronicle in 1009. It is believed that Lithuania gotits name from the Lietava River, the right tributary of the River Neris. It flows about 25 kilometres from the town Kernavė. The union of the Baltic tribes developed into the state of Lithuania in the 13th century. King Mindaugas (1251-1263) was thefirst Lithuanian king. The first Lithuanian ruler Gediminas founded the capital Vilnius in 1323. • The yer 1387 was significant as Lithuania was baptized and proclaimed a Christian state. The Battle of Žalgiris took place in 1410 where Grand Duke Vytautas together with the • Lithuanian and Polish armies defeated the Teutonic Order. • In 1918 the Act of independence was signed. The words music of the Russian occupation of Lithuania had started and was followed by the first deportations to Siberia. During World War ll Lithuanians had to join the Soviet army.The Act of the restoration of independence was proclaimed on March 11, 1990. The state holiday is February 16 known as independence Day. • The national flag consists of three colours.Yellow symbolizes the sun, light, and prosperity. Green represents the country's landscape,hope and joy. Red is the colour of the earth,life,and blood. • The founder of Lithuanian fiction is Kristijonas Donelaitis. The national bird is a stork,and the ruth is considered to be the national flower. According to the tradition,an oak is our national tree which sy mbolizes strength and fortitude. • The population is over three million in the republic. 1 700 000 Lithuanians or people of Lithuanian descent live in the whole world.Theaverage life expectancy is 70.5 yers. About 90 percent of Lithuanians are Roman Catholics.

Anglų kalba  Rašiniai   (1,68 kB)

Pateikiamos tokių terminų reikšmės: alegorija, aliteracija, aliuzija, anotacija, antonomazija, apybraiža, apsakymas, veikėjas, trioletas, tragikomedija, tragedija, toninė eilėdara, tercina, tema, stilius, sonetas, siužetas, sinonimas, silabinė eilėdara, satyra, sarkazmas, sakmė, romansas, romanas, ritmas, rimas, remarka, rauda, prologas, problema, poema, personifikacija, perifrazė, patosas, patetika, pasakėčia, paralelizmas, parafrazė, paradoksas, parodija, paralelizmai, palyginimas, pakartojimas, padavimas, onomatopėja, oksimoronas, odė, nutylėjimas, novelė, nirvana, monologas ir kt.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 24,22 kB)

Tos pačios kalbos stiliai nėra uždari ir veikia vienas kitą. Uždariausia, griežčiausia sistema – kanceliarinis stilius. Kitus stilius jis veikia, o pats svetimų raiškos priemonių neįsileidžia. Ypač tai būdinga įstatymams, dokumentams. Didesnę stiliaus laisvę gali turėti skelbimas – tai priklauso nuo jo turinio, adresato, vietos. Ataskaita gali būti perdėm sausa, dalykiška, tinkama tik į bylą segti – tokios būna administracinės ir mokslinės ataskaitos. Tačiau esama ir kitokių ataskaitų – ataskaitinių pranešimų, skirtų skaityti susirinkime, suvažiavime. Informacija tuose pranešimuose pinasi su poveikiu, kanceliarinis ar mokslinis stilius – su publicistiniu. Tai pereinamas, tarpinis žanras. Stilių sąveika yra ryškiausia tokiuose žanruose, jie tarytum grandys, jungiančios skirtingus stilius į visumą – bendrinę kalbą.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 15,72 kB)

Rašinėlis apie Lietuvių kalbą.

Anglų kalba  Rašiniai   (1 psl., 3,63 kB)

Užuovėja - novelių romanas. Visos novelės tarpusavyje yra susijusios ne tik išorinėmis, bet ir idėjinėmis jungtimis. Čia vaizduojamas tarpukario metų Aukštaitijos kaimas, žmonės, ūkio darbai per keturis metų laikus. Užuovėjos probleminis centras - lietuvis ir žemė. Čia slypi mūsų savitumo, savęs atpažinimo ir išlikimo galimybė. M. Katiliškio prozoje paprastumas yra apgaulingas. Katiliškiui svarbiausia parodyti jausmą. Jį išreiškia per daikto ir gamtos apraiškas. Atrodo, kad jausmas ne žmogaus, o gamtos ir jį apibūdinti neįmanoma. Jausmas ateina iš išorės.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 14,4 kB)

J. APUTIS – XXa. Modernistas. Prozininkas, novelistas. Atskleidžia vertybių kaitą, kaimo nykimas. Kaip žmogui kovoti su smurtu ar būti abejingu. Ieškoma atramos vertybių skalėje. Svarbiausios vertybės: dvasingumas ir žmogiškumas. Svarbi atminties galia, meilė, vaikystės ir jaunystės išgyvenimai. Svarbu tai, kas egzistuoja dabar, nesidomi istorija.

Lietuvių kalba  Konspektai   (4,29 kB)

Kalbos bendrumas yra ne tik svarbiausias kalbos požymis, bet ir tautinės valstybės sėkmingo gyvavimo sąlyga. Valstybinė kalba leidžia sutelkti visus piliečius bendrom darbui ir kūrybai, saugoti ir ginti jų teises visoje krašto teritorijoje, Antra vertus, tiktai sukūrusi valstybę, tauta gali nevaržomai ugdyti savo kalba, saugoti ją nuo kenksmingų įtakų, taikyti ją visoms mokslo, kultūros ir apskritai visuomenės gyvenimo sritims. Nepriklausomybės praradimas – didžiausia grėsmė kiekvienos tautos kalbai ir kultūrai.

Lietuvių kalba  Konspektai   (23,46 kB)

Žemaitė. Gimė Plungės rajone, 1845 metais, Bukontės dvarelyje, kur tarnavo tėvai, nusigyvenę bajorai. Buvo auklėjama bajoriškai, bet bendravo ir su neturtingųjų vaikais ir matė visus gyvenimo sunkumus. Dešimties metų Juliją tėvai, neturėdami sąlygų patys mokyti, nuvežė pas turtingą dėdienę, kad rašto išmoktų ir prasilavintų. Dėdienės dėka, gavo auklės vietą Džiuginėnų dvare (Telšių raj.).

Istorija  Namų darbai   (5,59 kB)

1009-ais metais Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 1066 - Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje. 1236-1263 Lietuvą valdo Mindaugas. 1241 P.Dusburgiečio "Prūsų žemės kronikoje" aprašomas Saulės užtemimas. 1252,1258 Voluinės metraštyje aprašyti lietuvių dievai. 1261 Malalos kronikoje aprašyti lietuvių pagonių dievai ir paminėta, kad lietuviai garbina dangaus kūnus. 1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis "Prūsijos žemės kronikoje" rašė: "pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs".

Fizika  Konspektai   (5,07 kB)

Poetinė leksika: Vaizdingi veiksmažodžiai nėra perkeltinės reikšmės žodžiai (tropai), jie priklauso sisteminių sinonimų grupei: „Ore (...) šmaikščiojo kregždutės“... (Šatrijos Ragana) „Grioveliais jau gurgia vanduo“ ... (M. Sluckis) „Šakom risnojo voveraitė“ (E. Mieželaitis). Vaizdingi veiksmažodžiai konkretina veiksmą ir jo atlikėją, tikslina vaizdą. Deminutyvai – mažybiniai, maloniniai žodžiai.

Lietuvių kalba  Konspektai   (5,32 kB)

Personal identification I’m Darius. I was born in 1978 on the 21th of February in Kaunas. I don’t remember anything about the weather that day, but I know that it was about 2:30 p.m. I was the first child in the family. Our family is not very big, I have a brother. When I was a child I can't say, that I was a good boy. My parents always want me to be a good man, and now I'm very thankful for that.

Anglų kalba  Rašiniai   (15,57 kB)

Lyriniai kūriniai. Lyrikos žanrai. Lyrikos tipai. Epiniai kūriniai. Epo žanrai. Draminiai kūriniai. Dramos žanrai. Grožinės literatūros kalba. Poetinė leksika. Poetinė sintaksė. Poetinė fonetika. Eilėdara. Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami veikėjų poelgiais ir pokalbiais, yra draminiai.

Lietuvių kalba  Konspektai   (5 psl., 37,82 kB)

"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.

Lietuvių kalba  Konspektai   (14 psl., 49,61 kB)

K.Donelaičio poemos ,,Metai“ meniniuose vaizduose atsispindi ir ano meto valstiečių materialinė kultūra. Poetas, vaizduodamas įvairius kaimo gyvenimo momentus, parodo, ir kokiose pirkiose gyveno valstiečiai, ir kokius turėjo darbo įrankius, koks buvo jų apdaras, maistas, kokie papročiai ir įpročiai. Visos tos realijos suteikia poemai spalvingą ano meto tikrovės koloritą, padaro ją ne tik didžiai vertingu grožinės literatūros kūriniu, bet ir reikšmingu šaltiniu žinių apie K.Donelaičio laikų lietuvių materialinę kultūrą.

Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 6,89 kB)