Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasti 126 rezultatai

Pristatymas apie diodą, termistorius, elektrolitų elektrinis laidumas. 27 skaidrės.
Fizika  Pristatymas   (27 psl., 109,5 kB)
Kompleksinis kursinis Projektas Žingsninio variklio valdiklis Ivadas, užduoties analizė, analogiškų valdiklių apžvalga
Elektronika  Kursiniai darbai   (15 psl., 842,8 kB)
Telefonas
2011-04-15
Telefono išradimas ir raida
Aplinka  Rašiniai   (2 psl., 127,44 kB)
KTU.2 kurso.Fizikos laboratorinio ataskaita
Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 102,73 kB)
Kristaliniai kūnai
2010-11-24
Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž puse pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius. Kietieji kūnai gali būti kristaliniai arba amorfiniai.
Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,57 kB)
Šildymo automatika
2010-08-27
Šildymo valdymo problemos yra sprendžiamos seniai, ir nieko naujo šioje srityje, atrodo, ir neatsiras. Bet kaip daug kompanijų, tiek daug variantų. Bandėme supaprastinti kiekvieno modelio logikos darbo supratimą, paaiškinti bendruosius principus darbo, nustatyti panašumus ir skirtumus. Paprasčiausias šildymo sistema su automatika - elektrolygintuvas su temperatūros valdikliu.
Elektronika  Referatai   (18 psl., 708,11 kB)
Šviesų valdiklis
2010-04-27
Kursinio projekto “šviesų valdiklis” aiškinamajame rašte nagrinėjami programuojamo elektronikos įtaiso projektavimo ir gamybos klausimai. Analitinėje dalyje apžvelgta eilė panašios paskirties elektros principinių schemų, paaiškinama tokių įtaisų sandara ir veikimas. Schemotechninėje dalyje suprojektuota valdiklio sandaros schema, aprašytas jos veikimas. Toliau paaiškintas įtaiso elektros principinės schemos projektavimas, pateikti galios stiprintuvo skaičiavimai.
Elektronika  Kursiniai darbai   (20 psl., 2,05 MB)
Miltelinės elektrokontaktinės ir elektromagnetinės medžiagos. Angliniai plienai. Legiruotieji plienai. Legiruojantys elementai ir jų įtaka plienų savybėms. Legiruotų plienų klasifikacija. Plieno suvirinimas. Al ir jo lydiniai. Lydiniai su g ir Ti pagrindu. Cu ir jo lydiniai. Korozija, jos esmė ir rūšys. Kovos su metalų korozija priemonės. Polimerai. Užpildai ir plastifikatoriai. Grandininė polimerizacija. Angliavandenilių polimerai ir kitos polimerinės plastmasės. Plastmasės pagamintos iš polikondensacijos ir pakopinės kondensacijos produktų. Guma ir jos gaminiai. Lakai, tepalai, dažai.
Chemija  Konspektai   (15 psl., 35,09 kB)
Poliniai lipidai sudaro 20-80% membranų masės. Likę procentai - baltymai. Kam reikalingi membranų baltymai? Ir jei membraniniai lipidai taip puikiai atskiria ląstelę nuo aplinkos, tai kaip jos gauna ir šalina įvairias medžiagas? Membranų lipidai izoliuoja ląstelę nuo aplinkos. Visas kitas membranų funkcijas atlieka membraniniai baltymai. Jie gabena medžiagas bei perduoda signalus per membraną į ląstelių vidų ir laukan, katalizuoja reakcijas, sukabina kaimynines ląsteles į vieną visumą.
Biologija  Konspektai   (3 psl., 13,11 kB)
Magnetinis laukas
2009-09-02
Magnetinė indukcija. Magnetinio lauko stiprumas. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido ir toroido magnetinis laukas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga ir dėsnis. Krūvininko judėjimas magnetiniame lauke. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Indukcinės elektrovaros jėgos kilmė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Įmagnetėjimas. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slinkties srovė. Elektromagnetinės bangos, jų impusas ir energija.
Fizika  Konspektai   (10 psl., 51,64 kB)
Darbo tikslas: apskaičiuoti ir nubraižyti tiriamos grandinės įtampų ir srovių laikines charakteristikas.
Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 12,76 kB)
Darbo tikslas: nubraižyti virpesių kontūrų schemas, išnagrinėti vykstančius procesus, apskaičiuoti parametrus, sudaryti ir nubraižyti dažnines charakteristikas.
Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 6,43 kB)
Komutacinėms sistemoms aprašyti nepakanka žinoti vien tik paraiškų srauto charakteristikas, susietas su ateinančių paraiškų skaičiumi. Tarkime, į sistemą patenka paprastasis paraiškų srautas intensyvumu **120 paraiškų/val, tačiau esant tam tikram *, paraiškos aptarnavimo vidutinė trukmė gali būti labai įvairi, visai nepriklausanti nuo *. Pavyzdžiui, kai vienos paraiškos Tapt.*5 min, tai per valandą į sistemą atėjusias 120 paraiškas, aptarnaujant vieną paskui kitą, tektų sugaišti A**xTapt *120x*5min*600min*10 val.
Elektronika  Konspektai   (40 psl., 157,99 kB)
Darbo tikslas: ištirti lygiagrečiojo rezonansinio kontūro pagrindines savybes, išmatuoti jų svarbiausius parametrus ir charakteristikas.
Elektronika  Laboratoriniai darbai   (8 psl., 138,41 kB)
Darbo tikslas: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 12,74 kB)
Kietieji kūnai. Kristalų rūšys. Monokristalų savybės. Kristalinių kūnų struktūra. Skirtingos rikiuotės. Klaidos. Kristalų auginimas. Kristalų inkubatoriai. Skystieji kristalai. Deformacijos. Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž pusė pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius.
Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,97 kB)
Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Popovo radijas. Radijo ryšio principai. Moduliacija. Detekcija. Elektromagnetinių bangų savybės. Radiolokacija. Elektrinio lauko šaltinis yra ne tik elektros krūvis, bet ir kintamasis magnetinis laukas. Juo greičiau kinta magnetinė indukcija, juo stipresnis atsiradęs laukas. Magnetinei indukcijai didėjant, elektrinio lauko stiprumo E kryptis ir vektoriaus B kryptis sudaro kairįjį sraigtą.
Fizika  Konspektai   (2 psl., 6,82 kB)
Pasirinkime tvirtą, ilgaamžę ir šiltą namo sieną. Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei, Lietuvos gyventojai turi platesnį prekių pasirinkimą būsto statybai. Nutarus statyti gyvenamąjį būstą, apie statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą, jau supranta tiek didelės statybų bendrovės, tiek individualių namų statytojai. Tačiau dažnai iškyla klausimas iš ko jį geriau statyti? Kokią sienų konstrukciją pasirinkti? Pasirinkimas tikrai nemažas.
Statyba  Referatai   (4,42 kB)
Inžinerinės medžiagos yra skirstomos: 1. Metalai ir jų lidiniai 2.Kompozicinės medžiagos 3.Miltelinės medž. 4.Plastmasės 5.Guma 6.Stiklas 7.Mediena 8.Dažai ir lakai 9.Klijai .Mašinų gamyboje pagrindinė konstrukcinė medž. – metalai ir jų lidiniai.Būdingos savybės kurios išskiria metalus iš kitų medž.-elektrinis ir šiluminis laidumas, lūžio blizgesys, kristalinė sandara ir elektros varžos augimas didėjant temperatūrai. Pramonėje dažniausei naudojami geležies lydiniai- plienas ir ketus, rečiau spalvotujų metalų: aliuminio, vario, magnio, titano, cinko, švino, alavo lydiniai.
Mechanika  Konspektai   (4,97 kB)
Įžengėme į dvidešimt pirmąjį amžių,kuris jau prieš du dešimtmečius buvo pavadintas kompiuterių ir ryšių amžiumi.Jų dėka visuomenė perėjo į aukštesnįjį raidos etapą – informacinę visuomenę.Apie ją yra ir bus daug kalbama ir rašoma.Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įkurta telekomunikacijų fizikos specialybė,kurią studijuoja jaunuoliai,norintys mokėti naudotis bene svarbiausiomis šiame amžiuje telekomunikacijų technologijomis.
Informatika  Referatai   (6,09 kB)
Ląstelė ir fizika
2009-07-09
Jau daugiau,kaip 100 metų biologai studijuoja ,stengdamiesi pažinti ląstelę-pagrindinį žmogaus ir gyvūnų sudedamąją dalį.Elektronika iš esmės pakeitė požiūrį apie ląstelės Struktųrą irjos cheminę sudėtį. Nauji sukurti elektroniniai prietaisai žymiai išplėtė biologinių tyrimų ribas. Nuo senų laikų pagrindiniai biologų įrankiai buvo optiniai mikroskopai,gebėję padidinti tiriamo mėginio vaizdą apie 1500 kartų,cheminiai preparatai,bei vaizduotė…žiūrint pro tokį mikroskopa ląstelė tuokart atrodo kaip protoplazmos kamuoliukas,su centre esančiu branduoliu.
Elektronika  Referatai   (4,09 kB)
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 11,67 kB)
Periodiški magnetinio lauko ir elektrinio lauko stiprumo kitimai vadinami elektromagnetiniais virpesiais. Laisvieji elektroniniai virpesiai gaunami virpesių kontūre, kurį sudaro ritė ir kondensatorius. Kondensatorius kaupia elektrinio lauko energiją, kuri lygi: Wemax=q²max/2C. Kondensatorius pradeda išsikrauti, todėl rite teka srovė I. Ritėje kaupiasi magnetinio lauko energija, kuri lygi: Wmax=Li²max/2. Kondensatorius išsikrauna, ritė sukaups didžiausią magnetinio lauko energiją: Wmmax=q²max/2C.
Fizika  Konspektai   (1 psl., 9,88 kB)
Darbo tikslas: ištirti histerezės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo ir permagnetinimo šiluminius nuostolius. Matavimo įrenginys: matavimui naudojama histerezės kilpa, stebima oscilografo ekrane. Šios kilpos vaizdui gauti, kad matavimo įrenginys suformuotų įtampą Ux, proporcingą magnetinio lauko stiprumui H feromagnetike ir įtampą Uy, proporcingą magnetinio lauko indukcijai B feromagnetike.
Fizika  Laboratoriniai darbai   (3 psl., 13,77 kB)
Televizija
2009-06-08
Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius. Televiziniai siųstuvai dirba metrinėmis bangomis, kurių dažnis nuo 41MHz iki 68MHz ir nuo 162MHz iki 230MHz. Bet pastaruoju metu sukonstruoti siųstuvai dirba decimetrinėmis bangomis dažnio juostoje nuo 470 MHz iki 582MHz. Decimetrinių bangų ilgis apie 30cm. Realus tokio siųstuvo nuotolis siekia 50km.
Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (5 psl., 13,11 kB)
Rezistorių varžos matavimo rezultatai. Aritmetinio vidurkio, statistikinės dispersijos ir kiti skaičiavimai. Histogramos sudarymas.
Inžinerija  Uždaviniai   (6 psl., 72,22 kB)
Apkrova
2009-06-04
Apkrovos sąvoka ir parametrai. Matavimai. Matavimo technika. Matavimo rezultatų tikslumas. Vidutinio užėmimo laiko pasikliautinasis intervalas. Aptarnautos apkrovos reikšmės pasikliautinasis intervalas. Apkrovos matavimo teoriniai uždaviniai ir metodai. Sistemos matematinio modelio aprašymas ir įvertinimas. Aptarnautos apkrovos vidurkis. Aptarnautos apkrovos matavimo paklaidos. Apkrovos matavimo periodinės apklausos būdu paklaida. Aptarnautos apkrovos baigtinį įrenginių skaičių turinčioje sistemoje matavimas. Apkrovos srautų paskirstymas telefono tinkluose. Skaičiuojamasis apkrovos intensyvumas.
Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (40 psl., 160,17 kB)
Telefoninio perdavimo traktai. Kalbos signalų charakteristikos. Ausies pagrindinės savybės. Akustoelektriniai ir elekroakustiniai keitikliai. Anglinis mikrofonas. Elektromagnetinis telefonas. Kontroliniai klausimai ir užduotys.
Elektronika  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 241,19 kB)
Jeigu vienalyčiame magnetiniame lauke pastoviu kampiniu greičiu sukamas vielinis rėmelis, tai gaminama kintamoji elektros srovė. Pro besisukantį kontūrą praeinantis magnetinis srautas visą laiką keičiasi. Kai išvesta į kontūro plokštumą normalė n sudaro su magnetinės indukcijos vektoriaus B kryptimi kampą ф, tai magnetinis srautas lygus ф=BScosф=BScosфt. Pagal elektromagnetinės indukcijos dėsnį besisukančiame kontūre indukuota EVJ lygi e=-ф‘.
Fizika  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 8,32 kB)
Lengvi, 1 metro ilgio, 25 cm aukščio ir 30 cm pločio blokeliai statybvietėje "mūrijami" nenaudojant skiedinio ar klijų - jie jungiami kaip kaladėlės iš vaikiško konstruktoriaus rinkinio. Polistireno putplasčio sluoksnio storis iš tų blokelių sumūrytoje sienoje yra 15 cm (10 cm išorinėje sienos pusėje ir 5 cm vidinėje sienos pusėje). 15 cm storio tarpas tarp išorinių ir vidinių blokelių sienelių užpildomas takiu aukštesnės klasės betono mišiniu, todėl jie vienu metu tampa liktiniais klojiniais ir labai efektyviu pastato apšiltinimo sluoksniu.
Statyba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,96 kB)