Apie gyvenimo prasmę ir savo likimą susimąsto kiekvienas. Kas aš esu? Koks mano gyvenimo tikslas? Kokia gyvenimo prasmė ? Čia bus nagrinėjami šie aspektai.

Filosofija  Referatai   (14 psl., 22,53 kB)

Filosofijos rašto darbas apie B.Paskalio filosofiją

Filosofija  Kalbėjimo temos   (6 psl., 23,79 kB)

Ištiestos į priekį rankos, delnai be odos ieško už ko pagrėbti, pasiremti- kas išreiškia poreikį kontakto su pasauliu. Kojos išreiškia judesį. Bet žmogus prarado kontaktą, sąsają su realybe, liko tik krentančių galūnių, raumenų skausmas (tai apžvelgsiu vėliau). Kairėje kojoje ir krūtinės ląstos srityje matomi išsikišę, atdari stalčiukai, beje tušti. Jie puikiai parodo paslaptingojo gyvenimo metaforą. Tai yra motyvas, kuri kūrėjas noriai naudoja. Paslaptingi stalčiai asmeniniame psiche darbo stale parodo slaptus mūsų troškimus, kiekvienas stalčius

Filosofija  Analizės   (5 psl., 572,81 kB)

Špera apie Antikos filosofus, su trumpais pagrindinių idėjų aprašymais.

Filosofija  Paruoštukės   (1 psl., 15,38 kB)

Nūdienos pasaulyje, sparčiai viskam tobulėjant, formuojasi naujas filosofinis pasaulio vaizdas, o kartu atsiranda ir nauja filosofija. 23 skaidrės.

Filosofija  Pristatymas   (23 psl., 936,21 kB)

Referatas skirtas filosofijos dalykams tema humanizmo teorija.

Filosofija  Referatai   (11 psl., 21,6 kB)

Įvadas, Antikos filosofija, Platonas,Platono vieta Antikos filosofijoje, Platono „daiktai ir idėjos“, Idėjų teorija, Sielos teorija, Valstybės teorija, Platono „Valstybė"

Filosofija  Kalbėjimo temos   (12 psl., 155,77 kB)

frydricho nyčės gėrio ir blogio samprata ir t.t. Turinys: Įžanga.........................................................................................................................2 „Gėris ir blogis“.........................................................................................................2 “Kaltė“, „nešvari sąžinė“...........................................................................................4 Asketiškieji idealai....................................................................................................5 Išvada.........................................................................................................................5

Filosofija  Referatai   (5 psl., 15,59 kB)

FILOSOFIJOS NAMŲ DARBAS APIE KNYGA "APIE SIELOS RAMYBE"

Filosofija  Namų darbai   (7 psl., 16,57 kB)

Fenomenologija – mokslas apie fenomenus, grynųjų, įdealiųjų esmių tyrimas. Svarbiausi mąstytojai: Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Romanas Ingardenas ir kt. „...Jeanas Paulis Sartre'as apibrėžė „fenomenologiją“ kaip metodą, skirtą užčiuopti betarpiškų išorinių pavidalų esmę. Tournier M. Taigi, o tam kad geriau suprastume nagrinėjant fenomenologiją ir jos būtį filosofijoje, pateikiu keletą savokų ir apie ,,fenomeną’’ . Fenomeno savoka Fenomeno (gr. phenomenon — reiškinys, apraiška, faktas) sąvoka apibūdina visus tiesioginius išorinius ir vidinius patyrimo duomenis. Skiriami fiziniai (visa, kas prieinama jutiminiams organams) ir psichiniai (visa, kas atsiranda sąmonėje) fenomenai.

Filosofija  Referatai   (11 psl., 30,54 kB)

ANTIKA - daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis, arba tik Senovės Roma ir Graikija. Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi Aristotelio laikais. Po Aristotelio susidomėjimas filosofija sumažėjo, filosofija nuskurdo. Tai atsitiko dėl daug priežasčių

Filosofija  Referatai   (16 psl., 43,57 kB)

Jeigu net garbingi romėnai veikiau pasirinkdavo vergiją nei savižudybę, tai kaip turėtų baisėtis savižudybe krikščionys?- klausia Augustinas. Tai gal yra pateisinama moterų savižudybė ginant savo garbę arba, anot Augustino, siekiant apsaugoti save nuo nuodėmės- galimų kūniškų malonumų? Kai kurios priešų persekiojamos moterys nusiskandino upėje ir buvo katalikų bažnyčios paskelbtos šventomis. Čia aiškus vidinis doktrinos prieštaringumas. Kaip jį „įveikia “ Augustinas? Jis atskiria pavyzdį nuo sekėjų. Abraomas, tikėjimo vedamas, aukojęs sūnų Dievui ir buvęs išgelbėtas. Tačiau žmonės nėra Abraomai, ir jie nebūtų pateisinti, jei imtų aukoti savo sūnus Dievui. Augustinas rašo, jog tos moterys galbūt taip pasielgė ne todėl, kad pačios apsisprendė, o dėl to, kad jas įkvėpė Dieviškoji išmintis. Tačiau sekimas pavyzdžiu būtų jau žmogaus apsisprendimas, todėl ir nepateisinamas. Prievarta- persekiotojų nuodėmė. Auka neatsako už tai ką ji patiria nepriklausomai nuo savo sielos sprendimo. Antraip ir žmogaus judesiai sapne galėtų būti laikomi nuodėmingi, o jie, Augustino manymu, nėra nuodėmingi. Auka nusižudydama pati užsitraukia didesnę nuodėmę nei ta, kurios ji nori išvengti. Žmogus, norėdamas likti švarus, turėtų nusižudyti vos tik pakrikštytas. Šitai galėtų būti pavyzdys nebent bepročiui. Nei sunkumų baimė, nei praeities ar ateities nuodėmės, nei nemirtingumo troškimas nesuteikia, Augustino įsitikinimu, pagrindo savižudybei. Augustino nuostata labai aiški. Ji paremta sena ir didinga Biblijos priesako „nežudyk“ tradicija. Daug kebliau elgtis sekuliarizuotam protui. Atsisakius Dievo idėjos, nebėra kaip pagrįsti savaiminės nelygstamos žmogaus gyvenimo vertės. Ar modernioji filosofija gali pasiūlyti žmogui ką nors daugiau nei grįžimą prie Katono pavyzdžio?

Filosofija  Referatai   (10 psl., 26,29 kB)

Asmens tapatumas išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?“. Tapatumas pradeda formuotis nuo pat žmogaus gimimo iki mirties. Šiam procesui didžiausią įtaką daro tėvai, šeima, artimieji, tam tikri aplinkos veiksniai. Nuo tėvų auklėjimo, gebėjimo paremti vaiką, rūpintis juo priklauso asmens tapatumo problematika. Didžiausios problemos tapatumo formavimesi yra nerūpestingi, nedėmesingi, menkinantys vaiką tėvai, pačio asmens nesugebėjimas rasti savęs paauglystės laikotarpiu, tam tikri aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, politinės santvarkos pasikeitmas).

Filosofija  Referatai   (5 psl., 21,65 kB)

KALBA 4. Lietuviai nuolat bendravo su rusais, lenkais ir vokiečiais. Vadinasi, lietuvių kalboje turi būti jų kalbų pėdsakų. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais kalbų duomenimis.

Filosofija  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 9,3 kB)

Albert Camiu "Sizifio mitas" mintys,istraukos,samprotavimai

Filosofija  Analizės   (5 psl., 19,39 kB)

Pasaulyje yra kelių tipų žmonių. Religine prasme vieni iš jų yra tikintys, kiti netikintys. Pagrindinė pasaulio religija yra Krikščionybė, žmonės tiki tik vienu Dievu. Norint tikėti Kristų, reikia kiek nors apie jį žinoti. Kokiu būdu galima susipažinti su Kristumi? Tuo būdu, kuriuo kiekvienas galėtų, nes tai „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“. Šviesa kaip dieviškasis žodis, Logosas ar protas iki įsikūnijimo. Kas yra Dievas, tegalima sužinoti tik per Kristų. Kristus nėra tik šimto aštuoniasdešimt centimetrų ūgio ir trisdešimt trejų metų žydas dailidė. Jis yra antrasis amžinosios Trejybės asmuo, visiškai apreiškęs Tėvą, jo apsireiškimas arba Logosas. Jis susijęs su Tėvu kaip Saulės šviesa su Saule. Kaip toks, jis yra „šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ per protą ir sąžinę. Ar privalu daug žinoti apie Dievą, kad jį tikėtume ir būtume išganyti? Reikalingas žinojimas nustatomas ne pagal statistinių faktų apimtį. Mums puikiai žinoma , kad apie Dievą žinome pakankamai daug, kad galėtume būti jam atsakingi. Net jei jūs apie Dievą žinote labai mažai, kaip apie „aukščiausią jėgą“, ar Dievą, kurį tik nujaučiate, jums žinoma pakankamai daug, kad jus laikytų pajėgiu atsakyti Dievui. Na, o tikėdamas Dievu žmogus kažko iš jo tikisi. Taigi, ko žmogus tikisi iš Dievo? Ar visi tikisi to paties?

Filosofija  Namų darbai   (5 psl., 241,69 kB)

the family is the most important

Filosofija  Rašiniai   (1 psl., 11 kB)

Skirtingai nuo visų konkrečiųjų, specialiųjų mokslų, kurie atsirado ir išsivystė kaupiantis mokslo žinioms, filosofija yra abstraktus mokslas, tiriantis bendruosius pasaulio klausimus. Jos paskirtis – suteikti žmonėms bendrą pasaulio vaizdą arba pasaulėžiūrą. Todėl filosofija yra teorinis (mokslinis) pasaulėžiūros pamatas. Pasaulėžiūrą sudaro du aspektai.

Filosofija  Referatai   (11 psl., 35,81 kB)

Aurelijus Augustinas galbūt žemėje ir nėra garsiausių filosofų dešimtuke, bet jo biografija labai įdomi, jo parašyti veikalai tikrai verčia susimąstyti. Apie šį filosofą yra įdomu kalbėti ir, manau, jis vertas ne vieno gero žodžio. Jo pagrindinė darbų tema yra orientuota ne tik į būtį ir įvairius filosofinius klausimus, bet ir į Dievą.

Filosofija  Referatai   (5 psl., 9,21 kB)

Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas klausimas, kas yra gyvenimas ir mirtis? Ar tai gyvenimo evoliucijos triumfas? Ar gali žmogus nugalėti mirtį ir tapti nemirtingu? Ir kas pagaliau karaliauja pasaulyje gyvenimas ar mirtis? Tačiau surasti atsakymus į šiuos klauymus nėra taip lengva. Šiame darbe iškilusius klausymus nagrinėsime remdamiesi tiek Rytų tiek Vakarų fijasofija ir religine filasofijos atmaina.

Filosofija  Referatai   (5 psl., 7,75 kB)

Norėdami pasekti tam tikro "dalyko" istoriją, pirmiausia turėtume žinoti, apie kokį gi "dalyką" kalbama. Imantis nagrinėti filosofijos istoriją, iš pradžių bent negalutinai mums reikėtų atsakyti į klausi- mą, kas yra filosofija. Tačiau šis klausimas ypatingas: kiekvienas bandymas bent jau apytikriai apibrėžti filosofijos ir filosofavimo sritį, įvelia j filosofinių nuomonių ir krypčių ginčus, o tai galiausiai verčia imtis filosofijos istorijos. Nėra, nors ir negalutinio, filosofi- jos sąvokos apibrėžimo, kuris jau nebūtų tam tikra filosofinė pozi- cija, kuris pats nebūtų filosofija. Dėl to kiekvienas apibrėžimas ban- dys iš filosofijos ir jos istorijos pašalinti kitas "filosofijas", o kartu netiesiogiai rodys esant visuotinę filosofijos sąvoką, apimančią ir tas kitas plačios žmonių veiklos srities formas, "filosofines" pažiū- ras ir perspektyvas.

Filosofija  Konspektai   (16,64 kB)

Konsensusas Prigimtinė teisė Teisė Socialinė utopija Socialinė evoliucija Istorija Vektorinis laikas Ciklinis laikas Laikas Amžinybė Socialinė etika Dorovė Moralė Technokratija Modernizavimas Pažangos idėja Nacionalsocializmas Visuomeniniai santykiai – Visuomeniniai ryšiai – Posistemė – Gamybos būdas – Materialinės gėrybės – Nematerialinės gėrybės – Ekonominė sistema – Politinis kapitalas – Kultūrinis kapitalas – Gyvenimo kokybė – Žmogaus socialinė raida – Politinis procesas – Politinė valdžia – Valdžios resursai – Interesų grupės – Nevyriausybinės organizacijos – Socialinė valstybė – Socialinė struktūra – Socialiniai santykiai – Socialinės nstitucijos –Reali (organinė, funkcinė) socialinė bendrija – Socialinės vertybės – Socialinė tvarka – Socialinė veikla – Socialinė politika – Dvasingumas – Etninė kultūra – Globalinės problemos – Virtualus žmogus – Socialinė prognozė – Moderni visuomenė – Industrinė visuomenė – Postindustrinė visuomenė – Informacinė visuomenė – Žinių visuomenė – "Ašinis laikas” - Individo revoliucijos - Mokslo ir technikos revolicija – "Daiktų logika” – Socialinė reforma – socialinė revoliucija –

Filosofija  Konspektai   (12,95 kB)

Pozitivios filosofijos pradininku laikomas Prancuzų filosofas O.Kontas jis ir suformulavo pagrindynes pozityvistų įdėjas. Pozityvistai tegė, kad gamtos mokslų pagrindu reikia reformuoti mokslą, bei visą pažintynę žmonių veikla ir sukurti patikimą būuda tikrom, teigiamoms pozityvioms žinioms įgyti. pozytiviosios filosofijos tikslas – sukurti vieninga unoversalia sistema kurioje gamtos mokslų, sociologijos, istorijos, filosofijos ir politikos problemos būtų aiškinamos bendros mokslų teorijos pagrindu, taigi jie siekė sukurti bendra mokslinį metodą. Pagrindynė pozityviųjų žinių igijimo sąlyga – tirti realius daiiktus, realius jutiminių budu gautus faktus ir daryti tik tokiais dfaktais paremtas išvadas

Filosofija  Pagalbinė medžiaga   (4,05 kB)

Tai, ką žmogus gauna per jusles, tėra netobuli idėjų atvaizdai. Svarbiausia, Gėrio, idėja yra už būties ir pažinimo, bet yra abiejų pagrindas. "Būtis" nereiškia egzistavimo – tai kažkas išskirtina (žmoguje, liūte, name) atpažįstama per daikto savybes ir formą. Pažinimas prasideda šių žemiškųjų formų suvokimu ir kyla link aukštesniųjų Idėjų pasaulio. Garsiajame palyginime su ola Platonas kasdienį žmonių pasaulį sulygino su buvimo oloje, kai pasaulį pažįstame tik iš šešėlių žaismo ant sienos, o filosofas panašus į iš olos išėjusį žmogų išvydusį Idėjų pasaulį. Sugrįžęs atgal į olą, jis gali prasčiau matyti šešėlius ant sienos, nes lauke jį apakino Saulė. Bet jis sužinojo apie tikrą pasaulį ir dabar atitinkamai gyvena. Platonas manė, kad už "juslinio pasaulio" privalo būti kita tikrovė. Šią tikrove jis pavadino idėjų pasauliu. Jame slypi amžini ir nekintami įvairių esybių, matomų gamtoje, "pavyzdžiai". Šią įsidėmėtiną sampratą vadiname Platono idėjų teorija.

Filosofija  Straipsniai   (12,91 kB)

skirtumai tarp dviejų nuosavybės formų: kooperatinės kolūkinės, kuri vyrauja K-me, ir visaliaudinės, kuri vyrauja M-te. Esminiai skirtumai tarp M. ir k. reiškia, kad nevienodai yra išsivysčiusios gamybinės jėgos, technika ir kultūra, kad skiriasi žmonių darbo pobūdis ir organizavimas, jų buitis ir gyvenimo pobūdis, aprūpintumas ryšių bei transporto priemonėmis

Filosofija  Pagalbinė medžiaga   (127,66 kB)

Helenistinė filosofija. Poaristotelinį periodą charakterizuoja ne tiek atskiros asmenybės, kiek trijų tvirtas tradicijas turinčių filosofinių mokyklų - stojos, epikūriečių ir skeptikų ginčas. Visoms šioms mokykloms filosofija, tai kelio į laimę teorija. Tačiau nepaisant jų skirtingų priėjimų prie problemos, sprendimas yra panašus, t.y. stoikų apatija ir epikūriečių bei skeptikų "ataraksija" yra praktiškai viena ir tas pat - nedrumsčiamas linksmumas asmens, kuris nekreipia dėmesio į baimę ir toškimus. Svarbiausiu klausimu tampa gyvenimo prasmės problema. (APIMTIS 2PSL)

Filosofija  Konspektai   (4,75 kB)

Vienas žymiausių "gyvenimo filosofijos" kūrėjų Frydrichas Nyčė gimė 1844 m. Rekeno bažnytkaimyje, netoli Leipcigo. Jo tėvas Karolis Nyčė buvo pastorius, motina taip pat kilusi iš pastoriaus šeimos. (APIMTIS 10 PSL)

Filosofija  Straipsniai   (22,62 kB)

Kalbėdami apie mokslo objektą, turime išsiaiškinti filosofijos ir istorijos mokslų apimtis. Bandymai apibrėžti filosofiją vienu universaliu apibrėžimu veda į priešpastatymą su paèia filosofijos esme. Pats žodis sako, kad kalbama apie išminties, žinojimo, pažinimo paieškas. Šių paieškų pabaiga yra "mokslas". Filosofiją negalime skirti kaip mokslą turintį vieningą tyrimo objektą, taèiau negalime rasti ir žmonijos gyvenimo srities, kurios vienaip ar kitaip neliestų filosofija. Realiai, kai praktiniai empyriniais teiginiais pagrįsti mokslai atsiduria ties neišsprendžiamos problemos slenksèiu, jie visuomet atsakymo ieško filosofijoje. O kartu ir pati filosofija, kaip metodas skatinantis abejoti suformuotomis paradigmomis, veda į mokslinę pažangą. Taigi, filosofija pradžioje buvusi praktinių mokslų motina, dabar ir vėl grąžina prie savęs nuo vidinų prieštarų paklydusius mokslus.

Filosofija  Pagalbinė medžiaga   (24,21 kB)

Pažinimas – tai esminių (pagrindinių) daikto ar reiškinio savybių bei jų ryšių sklaida. Esminės savybės nei regimos, nei liečiamos, nei girdimos… Tai tokios savybės, kurios apsprendžia nusakomą objektą ar reiškinį jų vidinių ryšių pagrindu. "Vidinių ryšių” sąvoka reiškia neįžvelgiamus, istoriškai bei evoliuciškai įsišaknijusius ryšius. Gamta yra begalinė ir viskas joje susiję tarpusavyje. (APIMTIS 1PSL)

Filosofija  Konspektai   (3,53 kB)

Nėra vienodų būties aiškinimų. Būties sąvoka yra bendriausia, todėl jokia protu ir patirtimi besiremianti teorija negali įrodyti tam tikros būties sampratos besąlygiško pranašumo. Neįmanoma remiantis tik protu išmąstyti vienintelės teisingos būties teorijos taip pat logiškai pagrįsti filosofijos atsiradimo būtinybės antikinėje Graikijoje ir logiškai įrodyti visų filosofinės minties sklaidos krypčių bûtinumo.

Filosofija  Referatai   (8 psl., 27,65 kB)