Įdomi prezentacija apie įdomius ir unikalius nariuotakojus.

Biologija  Pateiktys   (794,25 kB)

Kraujotakos sistema – viena iš organų sistemų, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Šią užduotį vykdo kraujas, nes jis – cirkuliuojantis audinys. Kraujagyslės organuose ir audiniuose sudaro uždarą sistemą, kuriomis kraują varinėja širdis. Per kraujotakos sistemą į ląsteles patenka ir hormonai, ir kitos medžiagos, reikalingos ląstelių veiklai reguliuoti. Tekėdamas kraujas padeda palaikyti įvairių organizmo audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pavyzdžiui, pastovią kūno temperatūrą. Tačiau įvairios maisto medžiagos organizme paskirstomos atsižvelgiant į kiekvieno organo funkcinę būklę.

Biologija  Referatai   (9 psl., 22,05 kB)

Pleištinio laumžirgio santykiai su aplinka, jo sistematika.

Biologija  Namų darbai   (1 psl., 115,96 kB)

Labai daug naudingos informacijos pasiruošti biologijos valstybiniam egzaminui. iologija – mokslas apie gyvybę. Jis tyrinėja gyvybę kaip ypatingą materijos judėjimo formą, jos egzistavimo ir vystimosi dėsnius. Biologijos tyrimo objektas yra gyvieji organizmai, jų sandara, funkcijos, gamtinės bendrijos. Biologijos mokslo sistema aiškina gyvosios gamtos esmę, formos, vystimosi ir tai yra vadinama – bendrąja biologija . Tam tikrus objektus tyrinėja specialūs mokslai.

Biologija  Pagalbinė medžiaga   (73 psl., 658,89 kB)

Biotiniai santykiai Tarprūšiniai santykiai Pavadinimas Charakteristika Pvyzdžiai Tarprūšinė konkurencija • Atsiranda kai iš dalies sutampa rūšių ekologinės nišos, individai naudojasi tais pačiais ištekliais. • Konkuruoja organizmai, priklausantys tam pačiam mitybos lygmeniui. • Kuo rūšys giminingesnės viena kitai – tuo labiau konkuruoja. • Dažnai konkurencija būna tokia stipri, kad viena rūšis žūva. • Kelios rūšys gali gyventi kartu – naudoti tuos pačius išteklius. • Tarprūšinė konkurencija gali sumažinti individų kiekį bendrijoje. • Miško eglės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais augalais, jos nepraleidžia saulės šviesos į žemesnius ardus, kur auga kiti medžiai, krūmai žolės. Negaudami šviesos ir jiems reikalingų medžiagų, daugelis šių rūšių nunyksta. • Žmogus priverestas sugyventi ir su kopūstiniu baltuku, ir su Kolorado vabalu, kurie sunaikina dalį jo išauginto derliaus. Plėšrūnų ir jų grobio sąveika • Plėšrūnais vadinami gyvūnai, mintantys kitais gyvūnais – aukomis, prieš tai jas nužudę. • Plėšrūnai reguliuoja aukos populiacijos dydį. • Plėšrūnai dažnai puola jauniklius, arba senus ir paliegusius individus. • Plėšrūnai atlieka savotišką gamtos sanitarų vaidmenį – jų aukų populiacijoje lieka stiprūs individai, galintys turėti palikuonių. • Nuo aukų populiacijos dydžio priklauso ir plėšrūnų populiacijos dydis. Padidėjus aukos populiacijai, susidaro palankios sąygos mitybai, plėšrūnai gali sparčiai daugintis. Bet kuo daugiau plėšrūnų, tuo daugiau aukų sunaikinama. Ima mažėti aukų, mažėja ir plėšrūnų. Sumažėjus plėšrūnų, kiekiui, susidaro palankios sąlygos sparčiai daugintis aukos populiacijos individams ir ciklas vėl kartojasi. • Plėšrūnų visada yra mažiau negu jų aukų, nes plėšrūnai priklauso aukštesniam mitybos lygmeniui, taigi tik 10% aukų sukauptos energijos tampa plėšrūnų biomase. • Lūšys medžioja kiškius. Padidėjus kiškių populiacijai, padaugėja ir lūšių, Kai kiškių populiacija sumažėja, praretėja ir lūšių populiacija. KOmensalizmas Tai tokie santykiai kai vienam organizmui jie teikia naudos, pvz buveinę, slėptuvę, maistą arba gyvenamąją vietą, o kitam organizmui iš tokio bendro gyvenimo nėra nei naudos, nei žalos. Vėžys vienuolis užima tuščias pilvakojų minkštakūnių kriaukles ir jose gyvena kartu su kirmėlėmis. Turėdamos tokį kaimyną, jos ne tik apsaugotos nuo žuvų, bet ir minta jo maisto atliekomis. O pačiam vėžiui tokia kaiminystė nei naudinga, nei žalinga. Parazitizmas • Parazitai – tai organizmai, kurie minta kitais organizmais, vadinamais šeimininkais. • Parazitai maistą ir kitas jiems reikalingas medžiagas gauna iš kito organizmo – šeimininko. • Parazitai visada daug mažesni už savo šeimininką ir minta tik gyvu jo organizmu. • Ligas sukeliančios bakterijos ir virusai taip pat priklauso parazitams. • Didžiąją gyvenimo dalį arba nuolatos jie gyvena ant šeimininko kūno (ekto) arba jo viduje(endo). • Šeimininkas nuo parazito nukentėti gali nevienodai – susilpnėti arba žūti. Kai šeimininkų populiacijos tankis didelis, parazitai labai plinta, jie lengvai persikelia nuo vieno individo prie kito. Tada šeimininkų tankis sumažėja. • Net ir tie parazitai, kurie savo šeimininkų nenužudo, turi įtakos šeiminiko populiacijos tankio mažėjimui, nes parazitais užsikrėtę šeiminikai būna ne taip vislūs, lengviau suserga ir greičiau žūva. • Pirmiausia paveikia labai jaunus arba jau senus ir silpnus individus. Kartais tokie individai žūva nuo parazitų poveikio, bet dažniausiai silpnus ir ligotus individus sunaikina plėšrūnai. • Kai kurie organizmai atskirus savo gyvneimo etapus praleidžia skirtingų šeiminikų organizmuose (pvz. Jautinis kaspinuotis). • Vartodami savo šeimininko maisto medžiagas, parazitai išsekina jį, sukelia įvairių organų uždegimus, sunkiai gyjančias žaizdas, jų nuodingi šalinimo produktai veikia šeiminiko organizmą ir gali būti net jos mirties priežastimi. • Jei šeimininkas žūtų, žūtų ir organizmas. Todėl parazitų sukelti susirgimai dažniausiai nebūna mirtinai pavojingi. • Prisitaikiusių prie savo šeimininko parazitų poveikis jam yra gana nuosaikus, o šeimininko organizmas savo nuožtu įgyja atsparumą tam parazitui. Tačiau kai šeimininkas yra paveikimas jam neįprasto parazito, šis poveikis gali būti ir mirtinas. • Pagrindinis skirtumas tarp plėšrūnų ir parazitų toks, kad plėšrūnas nužudo savo auka, o parazitai šeimininko nežudo, nes tokiu būdu mirtų ir patys. Jautinio paskinuočio suaugėlis parazituoja žmogaus žarnyne, jų galvutės prisitvirtina prie žarnos sienelės. Žmogaus žarnynas jiems suteikia maistą, šilumą, saugią aplinką. Kaspinuoščiai deda kaiušinėlius, kurie su išmatom patenka i aplinką. Tada juos suėda galvijai. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva patenka į raumenis. Žmogus kaspinuočiais apsikrečia suvalgęs blogai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą. Endo parazitai (vidiniai): • Virusai • Bakterijos • Protistai (maliarijos sukėlėjai) • Parazitinės kirmėlės (kaspinuotis, siurbikės, spalinės) Ekto parazitai (gyvena prisitvirtinę prie šeimininko išorės): • Siurbėlės, • Amalai (augalai), • Skalsės (grybai), • Nariuotakojai (erkės, blusos, blakės) Mutualizmas • Tai toks skirtingų rūšių bendravimas, kai santykiai naudingi abiem rūšim. • Ilgainiui abipusiai naudingi santykiai padeda naujoms rūšims atsirasti, taip atsirado kerpės. • Bitės gauna nektarą iš augaų, tuo pačiu juos apdulkindamos. • Azotą fiksuojančios bakterijos gyvena ankštinių augalų šaknų gumbeliuose. • Žmogaus žarnyne gyvena bakterijos, jos gauna maisto, buveinę, o žmogus gauna jų gaminamą vitaminą D. Vidurūšiniai santykiai Kooperacija (bendradarbiavimas) • Organizmai gyvena grupėmis. • Būdinga labiau gyvūnams, nei augalams. • Bendradarbiauja apsigynimo ir medžioklės tikslais. • Gyvenant būryje lengiviau susirasti partnerį – susilaukti palikuonių. • Dominuoja tada, kai populiacijos tankis nedideis, visiems pakanka išteklių. • Palikuonių gimsta daug, dauguma jų išgyvena, populiacija greitai auga. • Vilkai medžioja gaujomis. • Kirai, pempės, kovai buraisi į kolonijas, taip jiems lengviau apsiginti nuo priešų. • Daguelis paukščių gali daugintis tik tada, kai šalia yra kiti jau perintys tos pačios rūšie paukščiai. Vidurūšinė konkurencija • Tankiame eglyne medžiai konkuruoja dėl šviesos, vandens ir ištirpusių mineralinių medžiagų, Vienų šaknys geriau išsikerojusios ir vandens sugeria daugiau, tuo tarpu kitiems jo trūksta. Aukštos, labai tankios pušys trukdo saulės šviesai prasiskverbti į žemutinius ardus, kur auga jaunos pušaitės. Negaudamos šviesos ir vandens, jos lėtai auga ir žūva. • Kirai pešasi dėl tinkamų lizdaviečių.. • Paireiškia tada, kai populiacijos tankis labai išauga, nebelieka vietos lizdams arba slėptuvėms ir iųsenka maisto ištekliai. Gyvūnai pradeda kovoti dėl geresnės vietos, maisto, o patinai – dėl patelių. • Vyksta dėl išteklių stokos – yra viena iš aplinkos pasipriešinimo formų. • Priklauso nuo populiacijos tankio. • Kuo tankesne populiacija, tuo stipresnė konkurencija. • Dėl išteklių stokos daugelis individų žūva, dauginimosi sąlygos tampa nepalankios ir jis slopinamas. Populiacija sumažėja. • Tiesioginė konkurencija : o vyksta tarp gyvūnų: jie varžosi vienas su kito dėl kokio nors ištekliaus. o Kovojama dėl teritorijos (būdinga žuvims, ropliams, žinduoliams, paukščiams, bendruomeniniams vabzdžiams). o Kovojama dėl geresnės teritorijos – palankesnės vietos lizdams sukti, ten, kur yra daugiau maisto. o Kovojama rituališkai: balsu, pozomis, arba kovodami – kai susiremia du varžovai(vilkai, šunys, liūtai,) . Tiesiogiai kovojant silpnesnysis gali ir žūti. Abiejais atvjais silpnesnysis pasitraukia, parodydamas nuolankumo pozą. Tokie sipnesnieji individai išstumiami į populiacijos pakraščius,kur juos lengviau sugauna grobuonys, jie dažniausiai nesusilaukia palikuonių. o Patinai kovoja ir dėl patelių. Kovojama tiesiogiai – turnyruose (pvz. elniai rujos metu, kurtinai, tetervinai per „tuoktuves“) arba netiesiogiai – puikuojantis prieš patelę savo spalvotom plunksnom. • Netiosioginė konkurencija vyksta kai organizmai konkuruoja netiesiogiai, bet reaguodami į sumažėjusius dėl konkurento veiklos išteklius. Būdinga augalams. Piktžolių prisitaikymai konkuruoti su kultūriniais augalais: • Piktžolės labai greitai dauginasi ir sudrandina dagybę sėklų. • Jų sėklos labai greitai sudygsta net ir skurdžiame dirvožemyje. • Piktožolės auga labai greitai, o žydi ir sėklas išbarsto anksčiaus už kitus augalus. • Jos gali augti ir nederlingoje žemėje, nesunkiai tampa atsparios herbicidams, be to, jos turi nuodingų medžiagų arba dyglius, kurie jas saugo. • Šaknys išskiria cheminių medžiagų, kurios slopina kitų augalų augimą. • Augalą sunku išrauti dėl tvirtos liemeninės šaknies. Ji dvi rūšys konkuruoja dėl tos pačios ekologinės nišos, tai stipresnė rūšis nukonkuruoja silnesniąją. Plėšrūnų prisitaikymai nužudyti auką: • Turi žudymo įrankius: stiprius nagus grobiui sugriebti ir aštrius dantis ar aštrų snapą jam užmušti bei sudakyti. • Yra greiti, gali pasivyti grobį. • Geba maskuotis, kad sėlinant ar tykant auka nepastbėtų. • Kai kurie plėšrūnai medžioja grupėmis, apsupdami aukas, taip gali sumedžioti už save stambesnį žvėrį. • Gaudo jaunus arba senus ir paliegusius individus, nes juos lengviau pagauti ir nužudyti. • Gali migruoti ten, kur daugiau jų medžiojamų gyvūnų.

Biologija  Pagalbinė medžiaga   (180,2 kB)

Biologija Antra dalis Gyvūnai. Didžiausia karalystė, aptinkama beveik visur. Ko gero yra reikšmingiausia gamtai gyvybės forma. Juos tiria zoologija. Pintys, duobagyviai. Sudaryti iš dviejų ląstelių sluoksnių. Ląstelės sudaro paprastus audinius. Turi dilgiąsias ląsteles. (pintys- durlės; duobagyviai- medūzos, aktinijos, koralai. ) Duobagyviai dauginasi pumpuruodamiesi ir lytiniu būdu. Kirmėlės. Skirstomos į: plokščiąsias(kaspinuočiai,siurbikės,planarijos.); žieduotąsias(sliekai, dėlės, tubifeksai); apvaliąsias(askaridės, spalinės,trichinos.) Turi raumenis. Parazitinės kirmėlės. Būna vidinės ir išorinės. Šios kirmėlės labai vislios, pritaikiusios prie organizmų. Moliuskai. Tai minkštakūniai gyvūnai, turintys kriauklę. Skirstomi į: pilvakojus(sraigė,didžioji kūdrinukė, šliužai); dvigeldžius(perluotė,bedantė,midija.); galvakojai(kalmarai, sepijos,aštuonkojai.). Nariuotakojai. Vėžiagyviai. Kūnas sudarytas iš atskirų narelių. Chitininė danga sudaro išorinius griaučius. Jie turi penkias pora krūtinės kojų, galvakrūtinę ir pilvelį, kvėpuoja žiaunomis. Voragyviai. Kvėpuoja trachėjomis ir plaučiais. Kūna sudaro galvakrūtinė, pilvelis, keturios poros krūtinės kojų. Pvz.: skorpionai,šienpjoviai,solpūgos,erkės,vorai. Vabzdžiai. Kūno dalys- galva, krūtinė,pilvelis, trys poros krūtinės kojų. Turi dvi poras sparnų. Kvėpuoja trachėjomis. Vystosi pilno kitimo būdu(kiaušinėliai-lervos-vikšrai-lėliukės-drugiai.) ir nepilno kitimo būdu, kuriame nėra lėliukės stadijos. Vabzdžiai visur. Tai gausiausia gyvūnų grupė. Vieni naudingi, kiti atneša tik žalos. Bitės, skruzdėlės- bendruomeniniai vabzdžiai. Stuburiniai gyvūnai. Jie priklauso chordiniams. Jų chordą pakeičia stuburas. Pvz. Žuvys,varliagyviai,ropliai,paukščiai,žinduoliai.

Biologija  Konspektai   (7 kB)

Biologija . Pirmoji dalis. 1. Žvilgsnis į organizmą. Visi organizmai sudaryti iš ląstelių. Kai kuriuos organizmus gaOrganizmailima pamatyti tik per mikroskopą(vienaląsčius). Daugialąsčiai sudaryti iš daugybės ląstelių, darniai veikiančių drauge. Augalų ląstelės yra kitokios nei gyvūnų. Augalai yra gamintojai, nes gamina org.medžiagas, išskiria deguonį. Turi chloroplastų, kuriuose vyksta fotosintezė. Gyvūnai yra vartotojai. Jų kūną sudaro ląstelių audiniai, iš audinių sudaryti organai,o iš jų organų- organų sistemos. Visos jos sudaro organizmą. Gyvybės istorija. Žemė susiformavo prieš 4,5 mln.metų. Pirmoji gyvybė atsirado vandenyje, tai buvo paprasta ląstelė. Fosilija- tai įvairiais laikotarpiais gyvenusių augalų, gyvūnų liekanos ar antspaudai. Organizmai sudaryti iš ląstelių. Vieni organizmai vienląsčiai, o kiti daugialąsčiai. Ląstelės dalys: sienelė,plazminė membrana,citoplazma, branduolys. Citoplazmoje yra organelės- mitochondrijos, chloroplastai, centrinė vakuolė. Chromosomos yra branduolyje. Ką ląstelės veikia? Augalų ląstelės - jos vykdo fotosintezę,pasigamina org.medžiagas. Gyvūnų ląstelės naudoją kitų organizmų pagamintas maisto medžiagas. Ląstelėms kvėpuojant išskiriama energija, kuri joms reikalinga augimui,judėjimui, dalijimuisi. Medžiagos juda į ląstelę ir iš jos. Difuzija- netvarkingas molekulių judėjimas, iš ten kur jų daugiau , tenai kur jų mažiau. Osmosas- tai vandens molekulių difuzija pro atrankiai laidžią membraną. Darbas išvien. Audinys- tai vienodos sandaros ląstelės, atliekančios tą patį ar panašų darbą. Jis skirstomas į epitelinį(dengia,saugo kūno paviršių), raumeninį(dėl jo organizmas gali judėti),kaulinį(tvirtina kaulus), kraujas(skystasis audinys), nervinis(iš jo sudarytos smegenys). Augalai turi tik dengiamąjį,asimiliacinį, apytakinį audinius. Gamtos karalystės. Moneros- bakterijos, melsvabakterės. Jos yra vienaląstės,vykdo fotosintezę,bet dauguma bakterijų negali pasigaminti org.medžiagų pačios. Protistai- dumbliai, vienaląsčiai protistai .vienaląsčiai, daugialąsčiai, paprastos sandaros organizmai, ląstelės turi branduolius,vieni yra gamintojai, o kiti vartotojai. Grybai- kepurėtieji grybai,mikrogrybai, kerpės. dauguma daugialąsčiai, ląstelės su branduoliais audinių nesudaro. Yra nejudrūs, minta kitų organizmų pagamintais organiniais junginiais. Augalai- magnolijūnai,pušynai,sporiniai induočiai, samanos. daugialąsčiai, ląstelės turi branduolius. Turi audinius, organus, nejudrūs. Turi chlorofilo, vykdo fotosintezę. Kai kurie augalai žydi, brandina sėklas. Gyvūnai- žinduoliai, paukščiai,ropliai,varliagyviai, žuvys,nariuotakojai,moliuskai,kirmėlės, duobagyviai, pintys.Daugialąsčiai, ląstelės su branduoliais. Dauguma turi audinius, organus, jų sistemas. Yra judrūs, minta kitų organizmų pagamintomis medžiagomis. Organizmų klasifikacija. Gyvūnų klasifikavimo lygmenys yra: gentis, šeima,būrys, klasė, tipas, karalystė. Atradimai gamtoje. Yra atrasta tik šeštoji dalis visų Žemėje esančių organizmų.

Biologija  Konspektai   (7,69 kB)

Ląstelės yra organizmus sudarančios “plytos”, taigi, atrodytų, mažiausia gyvybės forma. Tačiau ir ląstelių viduje neretai apsigyvena dar smulkesnės ląstelės ar neląsteliniai organizmai. Viduląsteliniai dumbliai. Kai kurių bestuburių gyvūnų rūšių ląstelėse neretai gyvena vienaląsčiai dumbliai. Viduląstelinių dumblių neretai turi sėslūs vandens gyvūnai, gyvenantys vandenyje, kur mažai planktono. Tai duobagyviai (koraliniai polipai, kai kurios hidros), dvigeldžiai moliuskai, pirmuonys.

Biologija  Konspektai   (2 psl., 12,32 kB)

Visos ląstelės turi endoplazminį tinklą, kuris sudaro daugiau kaip pusę visų ląstelės membranų. Endoplazminis tinklas - didžiulis šakotas išsiraizgęs uždaras maišas, turintis vieną bendrą ertmę. Nuo citozolio endoplazminio tinklo ertmę skiria vienguba membrana. Endoplazminis tinklas paprastai sluoksniais supa branduolį, tie sluoksniai kiek primena svogūno lukštus. Be to, EPT jungiasi su branduolio apvalkalu, ir EPT ertmė pereina į apvalkalo tarpumembranio ertmę. Nuo branduolio vidaus ETP ertmę skiria vienguba membrana.

Biologija  Konspektai   (4 psl., 14,6 kB)

Visi Žemės organizmai skirstomi į daugybę rūšių. Viena nuo kitos atskirtos (kalnų, upių ir kitų kliūčių) tos pačios rūšies individų grupės vadinamos populiacijomis. Kiekviena populiacija prisitaikiusi prie savo aplinkos ir užima tam tikrą ekologinę nišą, kuri apibūdinama tokiais veiksniais, kaip jų gyvenamoji aplinka, maistas, konkurentai, parazitai, ją medžiojantys grobuonys, prisitaikymas prie negyvosios aplinkos veiksnių.

Biologija  Referatai   (7 psl., 45,23 kB)

Jos gyvena įvairiuose vandenyse, drėgnoje dirvoje, organinėse medžiagose. Nemažai jų – parazitai. Būdinga dvišalė simetrija. Kūną dengia kutikula, po ja yra 1 išilginių raumenų sluoksnis. Vietoj parenchimos yra pirminė kūno ertmė – schizocelis, kuris dažniausiai pripildytas skysčio. Schizocelyje išsidėstę vidaus organai. Turi vamzdelio formos žarnyną, kurios vienas galas prasideda burna, o kitas – baigiasi analine anga.

Biologija  Konspektai   (4,7 kB)

Žuvų mėsa yra svarbus maisto produktas. Žvejybai natūraliuose vandenyse ir žuvivaisai dirbtiniuose bei natūraliuose vandens telkiniuose skiriama nemažai dėmesio. Lietuvoje yra daug nemažai vandens telkinių: 2900 upelių, ilgesnių kaip ¼ km 963.7 tūkst. km bendro ilgio, iš jų 722 upės, siekiančios daugiau kaip 9000 ha, 2834 ežerų didesnių kaip 9.5 ha (bendras plotas 877km2.), 13 ežerų didesnių kaip 1000 ha: Alaušas, Aviliai,, Sartai, Dusia, Žuvintas, Metelys, Lukštas.

Medicina  Konspektai   (22,91 kB)

Nariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys: atsiranda išorinis chitininis skeletas (egzoskeletas, apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys.

Biologija  Referatai   (10,13 kB)

Parazitologija (gr.parasitos – įnamis, veltėdis, logos – mokslas). Parazitologija – mokslas tiriantis parazitus, jų sandarą, gyvybinę veiklą, prisitaikymą gyventi šeimininko organizme, vystymosi ciklus, parazitizmo reiškinius, parazitų sukeliamas ligas. Parazitai skirstomi: 1.Tikruosius – tai organizmai, kuriems parazitinis gyvenimas yra būtina gyvenimo sąlyga ir jie su šeimininku susiję ilgą gyvenimo laiką, pvz.trichinelė, kaspinuočiai.

Biologija  Konspektai   (5,54 kB)

Tarkime, kad jūsų paprašytų suklasifikuoti jums žinomus gyvus organizmus. Greičiausiai jūs pradėtumėte nuo sąrašo sudarymo ir kiekvienai rūšiai duotumėte pavadinimą. Tada organizmus skirstytumėte į atskiras grupes. Tačiau kuo jūs remsitės - spalva, dydžiu ar tuo, kad šie organizmai susiję su jumis? Nuspręsti, kiek bus grupių, kokios jos ir kokia jų išdėstymo tvarka - nelengva, turbūt dažnai jūs turėtumėte keisti nuomonę ar net viską pradėti iš naujo.

Biologija  Konspektai   (17,68 kB)

20 klausimų su atsakymų variantais. Roplių oda. Kaip paukščių kaulai pritaikyti skrydžiui. Kai kurie žinduoliai gali neturėti riebalinių, prakaito ar kvapiųjų liaukų. Kokias liaukas turi visi. Kokios kirmėlės yra pavojingos žmogui ir gyvūnams.

Biologija  Testai   (3 psl., 5,56 kB)