Šalyje trūksta donorų. Žmonės per mažai į tai įsitraukia: bijo, trūksta informacijos, problemos įsigyti donoro kortelei. Nežino mirusiojo valios.

Sociologija  Kursiniai darbai   (23 psl., 263,3 kB)

Darbas apie mirtį LDK.

Istorija  Referatai   (26 psl., 58,71 kB)

A. Jakubcionio "Disidentinio judejimo" konspektai.

Istorija  Konspektai   (46 psl., 94,93 kB)

Kryžiaus žygiais vadinami Vakarų Europos riterių žygiai į Artymuosius Rytus, vykę beveik du šimtmečius - nuo 1096 iki 1270m. Kryžiaus žygiai pirmiausiai kilo dėl tų laikų religinio entuziazmo, katalykų įsitikinimo, kad reikia ginti krykščionių šventąsias vietas nuo musulmonų. Gyvenimas Vakarų Europoje kryžiaus žygių išvakarėse gerokai pablogėjo.Ją užgriūvo didelės nelaimės: epidėmijos, badas, vadinamieji septyneri liesieji metai (1087-1095). Išeidami į žygį valstiečiai tykėjosi ištrūkti iš baudžiavos priespaudos. Feodalams, ryteriams labai trūko žemės.Kilo tikras “žemės badas”.Įvedus majorato teisę, žemę paveldėdavo tik vyresnysis sūnus.Kitiems likdavo žirgas ir kardas.Todėl atsirado daug ryterių plešykų, kurie kėlė sumaištį, politinę anarchiją.Kryžiaus žygiai kaip tik buvo tinkamas būdas nesuvaldomai ryterių energijai išlieti.Jais taip pat siekta sustabdyti normanų įsivežimus.Kryžiaus žygių išvakarėse normanai smarkiai puolė Europą, o Italiją tiesiog drąskė į gabalus.galima sakyti, kad feodalinė visuomenė pati pakilo į žygį, o Katalykų bažnyčia tik nurodė jai žygio kryptį. Bizantijai nusilpus ją puolė turkai seldžiukai, kurie 1071 m. užemė Jeruzalę.Sunerimusi Bizantija 1090-1091 m. prašė Vakarų Europos karinės pagalbos.1095 m. paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiaus žygių priežastys: pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karų išvakarėse. Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų. Valstiečiai tykėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir rasti turtų Rytuose. Buvo pasikeitęe jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų.Popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi. Daugelis tykėjo, jog dalyvavimas vad. Šventajame kare išpirks nuodemes. Pirmasis kryžiaus žygis (1096-1099). Šis žygis vyko gana sėkmingai.1096 m. į žygį išsiruošė varguomenė.nemaža dalyvių žuvo Mažojoje Azijoje per susiremimą su turkais seldžiukais.Į žygį tais pat metais išsiruošė feodalai.Anglijos ir Prancūzijos karaliai-pirmajame žygyje nedalyvavo, nes kivirčiojosi su popiežiumi, net bovo atskirti nuo Bažnyčios.1099 m. kryžiuočiai užemė Jeruzalę.Pirmo žygio metu kryžiuočiai įkūrė:

Istorija  Referatai   (8,76 kB)

Kryžiaus žygiais vadinami Vakarų Europos riterių žygiai į Artymuosius Rytus, vykę beveik du šimtmečius - nuo 1096 iki 1270m. Kryžiaus žygiai pirmiausiai kilo dėl tų laikų religinio entuziazmo, katalykų įsitikinimo, kad reikia ginti krykščionių šventąsias vietas nuo musulmonų. Gyvenimas Vakarų Europoje kryžiaus žygių išvakarėse gerokai pablogėjo.Ją užgriūvo didelės nelaimės: epidėmijos, badas, vadinamieji septyneri liesieji metai (1087-1095). Išeidami į žygį valstiečiai tykėjosi ištrūkti iš baudžiavos priespaudos. Feodalams, ryteriams labai trūko žemės.Kilo tikras “žemės badas”.Įvedus majorato teisę, žemę paveldėdavo tik vyresnysis sūnus.Kitiems likdavo žirgas ir kardas.Todėl atsirado daug ryterių plešykų, kurie kėlė sumaištį, politinę anarchiją.Kryžiaus žygiai kaip tik buvo tinkamas būdas nesuvaldomai ryterių energijai išlieti.Jais taip pat siekta sustabdyti normanų įsivežimus.Kryžiaus žygių išvakarėse normanai smarkiai puolė Europą, o Italiją tiesiog drąskė į gabalus.galima sakyti, kad feodalinė visuomenė pati pakilo į žygį, o Katalykų bažnyčia tik nurodė jai žygio kryptį. Bizantijai nusilpus ją puolė turkai seldžiukai, kurie 1071 m. užemė Jeruzalę.Sunerimusi Bizantija 1090-1091 m. prašė Vakarų Europos karinės pagalbos.1095 m. paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiaus žygių priežastys: pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karų išvakarėse. Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų. Valstiečiai tykėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir rasti turtų Rytuose. Buvo pasikeitęe jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų.Popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi. Daugelis tykėjo, jog dalyvavimas vad. Šventajame kare išpirks nuodemes. Pirmasis kryžiaus žygis (1096-1099). Šis žygis vyko gana sėkmingai.1096 m. į žygį išsiruošė varguomenė.nemaža dalyvių žuvo Mažojoje Azijoje per susiremimą su turkais seldžiukais.Į žygį tais pat metais išsiruošė feodalai.Anglijos ir Prancūzijos karaliai-pirmajame žygyje nedalyvavo, nes kivirčiojosi su popiežiumi, net bovo atskirti nuo Bažnyčios.1099 m. kryžiuočiai užemė Jeruzalę.Pirmo žygio metu kryžiuočiai įkūrė:

Istorija  Referatai   (8,76 kB)

Trumpas faktų konspektas istorijos egzaminui 12 klasei.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 61,68 kB)

adas - tai socialinis reiškinys. Žmonija į XXIa. įžengia turėdama kosmoso įsisavinimo programas, pažangias technologijas, pasaulinį informacijos tinklą ir branduolinį ginklą. Paradoksalu, jog vis daugėja pranešimų apie skurdą, vargą, neprievalgį ir vieną baisiausių žmonijos problemų – badą.

Sociologija  Pateiktys   (14 psl., 389,76 kB)

Teisės, užsienio teisės istorijos pagrindai, ruošiantis egzaminams.

Teisė  Paruoštukės   (7 psl., 100,41 kB)

Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija). Pagrindiniai senųjų civilizacijų požymiai ir svarbiausi laimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje. Lenkijos- Lietuvos valstybės raida XVI– XVIII a. Švietimo epocha ir jos nulemti politiniai – visuomeniniai ryšiai. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIXa.

Istorija  Paruoštukės   (9 psl., 59,6 kB)

XVII amžiaus vidurio karai, rusų–švedų okupaciją, 1655–1656 metų badas ir maras nusinešė apie 40 procentų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės gyventojų. Tai atsiliepė ir LDK iždui – jame nuolat trūko pinigų. Kovų su Rusija išvarginta ir neapmokėta kariuomenė maištavo, nepaklusdavo vadams. Nueita iki to, kad 1662 metais derybose su kariuomene žuvo LDK lauko etmonas Vincentas Gosievskis.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,43 kB)

Nuo XV amžiaus vidurio maždaug 80 000 kv. km ploto etninėje Lietuvoje sparčiai daugėjo gyventojų. Skaičiuojama, kad XV a. viduryje šiose žemėse galėjo gyventi nuo 300 000 iki 500 000 žmonių. Gana didelis tais laikais natūralusis gyventojų prieaugis – apie 0,8% per metus – užtikrino, kad iki XVI a. vidurio gyventojų skaičius išaugo iki 750 000, o galbūt net ir iki 1 milijono. Vidutinis gyventojų tankumas etninėse Lietuvos žemėse buvo 8–9 žmonės vienam kvadratiniam kilometrui. Intensyviausio ūkininkavimo zonose 1 kv. km galėjo gyventi net 20 žmonių.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 5,14 kB)

30 mokyklinio istorijos kurso klausimų su atsakymais rengiantis egzaminui.Nuo senovės iki naujausių laikų.

Istorija  Paruoštukės   (32 psl., 65,76 kB)

Įvairūs istorijos konspektai: Didieji geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija Europoje, Renesansas, Didžioji Prancūzijos revoliucija, JAV susikūrimas, Švietimo epocha, Napoleonas Bonapartas, Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje, žmonijos raida paleolito laikotarpiu, Liublino unija, pramonės perversmas, politinių doktrinų susiformavimas XIXa., JAV pilietinis karas, Tautų pavasaris, svarbiausių istorinių įvykių lentelė.

Istorija  Konspektai   (16 psl., 937,58 kB)

Lietuvos istorijos datos chronologine tvarka.

Istorija  Konspektai   (7 psl., 17,01 kB)

Viskas ko reikia pasikartojimui prieš istorijos egzaminą. Absoliučiai visos temos: nuo Mezopotamijos civilizacijų iki SSRS. Svarbiausi įvykiai, datos, sąvokos.

Istorija  Konspektai   (108 psl., 160,74 kB)

Žmogaus mitybai yra svarbu maisto sudėtis ir kiekis. Mediciniškai žmogui reikia 2300 – 2600 kcal arba 70 – 100 g baltymų per parą. Tačiau šis kiekis skiriasi nuo gyvenamosios vietos, žmogaus masės, ūgio, įpročių. Svarbiausias gyvybinių procesų reguliatorius ir naujų ląstelių statybinė medžiaga yra baltymai. Jų žmogui per para vidutiniškai reikia 25 – 30 g per parą. Mokslininkai yra nustatę, kad vaikystėje patirtas baltymų trūkumas palieka žmogų invalidu – smegenyse sumažėja medžiagų, skatinančių atmintį, vaizduotę, reakcijos greitį ir kt.

Geografija  Konspektai   (6,83 kB)

Yra įvairiausių mėginimų apibrėžti literatūrą. Pavyzdžiui, galima ją apibūdinti kaip ,,vaizdingą“ aprašymą išmonės prasme – aprašymą, kuris nėra tikroviškas. Tačiau reikalingas kitas požiūris, literatūrą reikėtų apibrėžti ne pagal tai kiek ji išgalvota ar vaizdinga, o atsižvelgiant į kalbos vartosenos ypatumą. Laikantis šios sampratos, literatūra yra rašymo būdas, kuriuo, pasak rusų kritiko Romano Jakobsono, pasireiškia "organizuota prievarta įprastinio kalbėjimo atžvilgiu". Literatūra transformuoja ir intensyvina įprastiną kalbą, tolydžio atitolsta nuo kasdienės šnekos.

Filologija  Referatai   (7,63 kB)

Išsami informacija apie alkoholio žalą žmogaus organizmui. Girtumas - apskritai visiems žinoma būsena. Mažai atsirastų žmonių, kurie patys nebūtų patyrę alkoholio poveikio. O girtą yra matęs kiekvienas. Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos.

Biologija  Analizės   (5,45 kB)

Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis ir jis turi didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Jo reikia visiems ir kiekvieną dieną. Maistas nuolat veikia mus visus. Atvirame ir globalizuotame pasaulyje yra svarbu veikti visu mastu siekiant, kad gyventojai visuose pasaulio kampeliuose būtų užtikrinti, jog jų vartojami maisto produktai yra vieni saugiausių pasaulyje.

Žemės ūkis  Referatai   (17,74 kB)

Kiekvienas tremtinys nuėjo savo kelią - nepermaldaujamą, rūstų, aplankantį dabar prisiminiamais ar sapnais. Tų , kurie anuomet buvo vyresnio amžiaus , jau beveik nelikę. Anuometiniai vaikai ir jaunuoliai , kurie pajėgė ištverti sunkiąją savo dalią , - dabar jau pusamžiai žmonės, auginantys suaugusių savo vaikų vaikus. Taip keičiasi kartos ir tolsta nyki , bespalvė tremtinių vargo žemė, kurioje šlamėjo svetimi miškai, pro šalį plaukė nesvetingos upės , mirtimi alsavo leduotas vandenynas.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (4,35 kB)

Viduramžiai - istorinė epocha, esanti tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476-ieji metai ( vakaru Romos imperijos žlugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais: Didžiaisiais geografiniais atradimais ,Renesansu ir Reformacija. Viduramžiais visa valdžia buvo bažnyčios rankose , kai kurie kunigai varžėsi net su turtingais bajorais.

Istorija  Referatai   (8 kB)

Graikijos kultūra. Vakarų civilizacija ankstyvaisiais viduramžiais. Viduramžių kultūra XI a. vid. - XIV a. pr. Mokslo, technikos pašauga XIXa. pirmoje pusėje. Konservatizmas, liberalizmas, romantizmas. Mokslo ir literatūros raida. Renesanso kultūra. Renesanso priežastys ir idėjų prasmė. Šiaurės renesansas. Renesanso kultūra Lietuvoje. Moderniųjų laikų Europos kultūra (1560 – 1660). Ekonominės, politines ir religines krizės sąvokos. Modernioji pasaulėžiūra. Kultūros raidos tendencijos. Švietimo epocha Europoje XVIIIa. Švietimo epochos bruožai, idėjų skleidėjai ir filosofijos reikšmė. Švietimo idėjų įtaka visuomeniniam gyvenimui. Švietimo idėjos Lietuvoje. Europos kultūra XIX a. Pramones revoliucija ir jos padaliniai. Konservatizmas ir liberalizmas. Kultūrinės srovės: klasicizmo ir romantizmo priešprieša. Racionalizmas ir pozityvizmas.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (9 psl., 28,56 kB)

Barboros asmenybė. Jaunystės metai. Barboros grožis. Barboros vedybos su Žygimantu Augustu. Barboros Radvilaitės mirtis. Barbora Radvilaitė užima ypatingą vietą lenkų kultūros istorijoje. Gyveno neilgai, nepaliko literatūros veikalų, nevadovavo mūšiams, neišgarsėjo kaip įžymi, savo valdinių likimą lėmusi monarchė. Ir vis dėlto tai viena garsiausių, labiausiai žinomų istorinių asmenybių. Jos gyvenimą tyrinėjo kelios kartos istorikų, jos likimą apdainavo didžiausi lenkų poetai, įamžino savo drobėse įžymūs dailininkai.

Istorija  Referatai   (7 psl., 9,89 kB)

Alkoholinės medžiagos. Metanolis. Alkoholis žmogaus organizme. Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje. Alkoholių žala. Alkoholizmas. Naujas požiūris į alkoholį. Alkoholių nauda ir panaudojimas. Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Padidėjusiam alkoholinių gėrimų vartojimui didelę įtaką turi ir prasta Lietuvos ekonominė padėtis. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, mato tik momentinius pakitimus - “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”.

Chemija  Referatai   (8 psl., 26,62 kB)

Alkoholiai. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje. Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi. Girtumas. Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Alkoholizmas. Alkoholinė psichozė. Alkoholinis polineuritas. Alkoholio panaudojimas medicinoje. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Naujas požiūris į alkoholį. Nauja hipotezė.

Medicina  Referatai   (15 psl., 24,16 kB)

Europos istorija nuo Frankų imperijos laikų iki NATO 1999 m. oro antpuolių nutraukimo Jugoslavijoje. Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Kol Karolis Didysis buvo gyvas, jam pavyko išlaikyti Imperiją, o po jo mirties kilo kovos dėl valdžios ir, negalėdami vienas kito įveikti, trys jo anūkai 843 m. pasidalijo valstybę į tris dalis: Italiją, Vokietiją ir Prancūziją. Kiekviena iš šių valstybių dar suskilo į daug dalių, tačiau Karolio Didžiojo mirties nereikia laikyti susiskaldymo priežastimi. Priežasčių reikia ieškoti feodalinės valstybės ir ūkio struktūroje.

Istorija  Konspektai   (53 psl., 111,21 kB)

Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki 2002 metų. Seniausieji Lietuvos gyventojai. Baltų susidarymas. Baltai geležies amžiaus pradžioje. Lietuvos valstybės formavimasis XIIIa. Durbės mūšis. Mindaugas. Lietuvos valstybės stiprėjimas. Algirdas. Kęstutis. Vytauto kova dėl valdžios. Krėvos sutartis. Vytauto ir Jogailos kova. Astravos sutartis. Vytauto politika ir Žalgirio mūšis. Kazimiero valdymas. Aleksandro valdymas. I Lietuvos Statutas ir Albertas Goštautas. Vilniaus universiteto įkūrimas. Lietuvių kalba ir raštas XVI a. Martynas Mažvydas. Abraomas Kulvietis. Archtektūra ir dailė XIV–XVI a. Muzika ir teatras XV–XVI a. Valakų reforma. LDK padėties blogėjimas XVI a. viduryje. Liublino unijos priežastys. Steponas Batoras: vidaus politika. Švietimas XVII a. Žymieji XVII a. mokslininkai ir švietėjai. Lietuvos bajorijos polonizacija XVII a. Šiaurės karo padariniai. Rentos formos ir valstiečių kategorijos XVIII a. Lenkijos-Lietuvos padalijimai. Klasicizmas dailėje ir architektūroje.

Istorija  Konspektai   (75 psl., 163,6 kB)

29 bilietų konspektas. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Apie graikus. Apie romėnus. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imperijos žlugimo. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Krėvos ir Liublino unijos. 17a. Anglijos ir 18a. Didžioji revoliucijos. Kas lėmė Lenkijos - Lietuvos valstybių žlugimą. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civilizacijas randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos.

Istorija  Konspektai   (13 psl., 36,94 kB)

Karinio-politinio bloko susidarymas ir jo prieštaravimo didėjimas. Karo pradžia. Karo planai. Karo veiksmų eiga 1914m. Karo veiksmai 1915-1916m. 1917-1918m. Įvykiai. Karo pabaiga. Pirmojo pasaulinio karo rezultatai.

Istorija  Konspektai   (2 psl., 8,92 kB)

Karinio-politinio bloko susidarymas ir jo prieštaravimo didėjimas. Karo pradžia. Karo planai. Karo veiksmų eiga 1914m. Karo veiksmai 1915-1916m. 1917-1918m. Įvykiai. Karo pabaiga. Pirmojo pasaulinio karo rezultatai.

Istorija  Konspektai   (2 psl., 8,92 kB)