1. J. Biliūnas -Lietuvių literatūros klasikas. Jo kūrybos tematika: skriauda, kaltė, nuoskauda. Rašytojas daugiausia dėmesio skyrė moralinėms problemoms. J. Biliūno kūryba pasižymi aiškiu žmogaus vidinių išgyvenimų pavaizdavimu, tauriu humanizmu, jautriais ir lyriškais darbo žmonių paveikslais. Pamatinis visų kūrinių motyvas - žmogiškumas. J. Biliūnui didelę įtaką darė gyvenimo našta, kuri rašytoją slėgė visą amžių. Rašytojas aplinkui matė prislėgtus, išnaudojamus, skriaudžiamus ir niekinamus žmones, kurios ir aprašė savo kūriniuose. Skriauda ir skausmas - j. Biliūno kūrybos dėmesio centre.

Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 16,7 kB)

12 klasės kalba: Ar romaną visada įdomiau skaityti nei apsakymą ar novelę

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9,21 kB)

Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai

Literatūra  Pagalbinė medžiaga   (24 psl., 64,44 kB)

J. Biliūnas – rašytojas, su kuriuo lietuvių literatūra įžengė į modernizmo epochą. Jo kūriniai kupini jautrumo, pagarbos ir gailesčio. Taip pat juose matome žmones, siekiančius geresnio gyvenimo. Laimės troškimas ypač ryškus novelėje „Laimės žiburys“. J. Biliūnas šį kūrinį parašė likus dvejiems metams iki savo mirties. Todėl novelėje minimą laimės siekimą ir pasiaukojimą galėtume susieti su pačiu rašytoju. Jis mirė jaunas, tačiau savo kūriniais padarė laimingus tikrai ne vieną ir ne du skaitytojus. „Laimės žiburio“ ištraukoje skaitome pačią kūrinio atomazgą – žmonių gyvenimą, kai jie jau turi laimę savo rankose. Šis pasiekimas lyginamas su stebuklu, o tai rodo, kad niekas netikėjo, jog aukštasis kalnas bus įveiktas. Žiburys subyrėjo į begalę mažų žiburėlių, kurie atrodė kaip žvaigždės. Krentanti žvaigždė – norų išsipildymo simbolis. Juk visi žinome, kad, jei pamatę krintančią žvaigždę sugalvosime norą, jis išsipildys. Taip išsipildė ir žmonių troškimas: „Atsirado laimė...“

Lietuvių kalba  Referatai   (1 psl., 8,25 kB)

Jonas Biliūnas- garsus Lietuvos XIX- XX a. rašytojas novelistas, iki savo ankstyvos mirties parašęs begalo brandžių kūrinių. Jo tekstai pasižymi realizmu, derinamu su pasakos motyvais, psichologizmu, dažniausiai koncentruojamasi į paprastą kaimo žmogų. J. Biliūnas nevengia sąžinės graužaties temos, apeliuoja į skaitytojo jausmus, todėl jo tekstai įstringa ilgam. Šalia novelių ,,Kliudžiau“, ,,Brisiaus galas“, apysakos ,,Liūdna pasaka“ kaip tipišką jo kūrybos pavyzdį galime priskirti ir kūrinį ,,Vagis“

Literatūra  Interpretacijos   (1 psl., 7,77 kB)

Lietuvių rašytojų konspektai: biografija ir kūrybos bruožai.

Lietuvių kalba  Konspektai   (20 psl., 54,77 kB)

Gimė 1879-04-11 Anykščių rajone. Augo rūpestingų valstiečių Juozo ir Zuzanos Biliūnų šeimoje. Iš prigimties buvo jautrus ir jausmingas, atsiliepdavo į kito žmogaus išgyvenimus. Juos norėjo aprašyti vaikystės atsiminimų knygoje ,,Kūdikystės sapnai”. Nebaigė. Namuose Biliūnai turėjo knygų. Jos buvo slaptai gaunamos iš knygnešių. Tėvai stengėsi vaikus mokslinti, netgi dukterį skatino eiti pas daraktorių, nors mergaičių raštingumu mažai kas domėjosi. Kaimo vaikams pradėjus šaipytis, J. Biliūno sesutė Uliūtė prašė tėvelį nebeleisti mokytis. O vėliau džiaugėsi mokėdama perskaityti brolio parvežtas knygas. Motina mokėjo daug liaudies dainų, dainuodavo dirbdama, meilę muzikai įkvėpė ir sūnui.

Lietuvių kalba  Konspektai   (10 psl., 45,3 kB)

Jonas Biliūnas XIXa. pabaigos – XXa. pradžios realistinės literatūros pradininkas Lietuvoje. Jis rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, sonetus, tačiau pačią svarbiausią vietą jo kūryboje užėmė proza. J.Biliūnas laikomas garsiausiu ano meto lietuvių psichologinės prozos atstovu. Rašytojas per savo trumpą gyvenimą parašė nedaug, tačiau įsomintinų kūrinių. Pati gražiausia ir garsiausia apysaka parašyta paskutiniais gyvenimo metais – „Liūdna pasaka“. Apysakoje atskleidžiami pagrindinio veikėjo išgyvenimai, jausmai, kuriuos paveikė istorinis laikas (1863m. sukilimas).

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (1 psl., 3,98 kB)

Jonas Biliūnas – realistinės prozos: psichologinės lyrinės novelės ir apysakos, meistras. Jis pirmasis lietuvių rašytoja profesionalas (nes literatūriniam darbui ruošėsi mokydamasis teorijos). Vienas iš svarbiausių J. Biliūno kūrinių yra apysaka ,,Liūdna pasaka“. J.Biliūnas parašė daug novelių: ,,Ubagas:, ,,Brisiaus galas“, ,,Lazda“, ,,Vagis“.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,65 kB)

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. J.Aputis „Horizonte bėga šernai”. J.Baltrušaitis „Būties psalmė”. Žmogus novelėje „Polaidis”. A.Škėma „Žilvinėėli”. Lietuvių partizanų dainos. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane „Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K.Binkis „Atžalynas”. J.Grušas „Herkus Mantas”. J.Aputis „Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme „Marti”. V.Krėvė „Skerdžius”. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K.Donelaičio „Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko „Anykščių šilelyje”. Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A.Vienuolis „Paskenduolė”. V.Krėvė „Skirgaila”. B.Sruoga „Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly”. I.Simonaitytės romano „Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B.Radzevičius „Priešaušrio vieškeliai”. R.Granausko „Gyvenimas po klevu”. J.Grušas „Meilė, džiazas ir velnias”. Maironis „Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M.Martinaitis „Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. M.Martinaitis „Ašara”. S.Geda.Iš ciklo „6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V.Šekspyras. Sonetas (12). S.Geda „Strazdas“. Dalies „Šungalviai” analizė. S.Geda „Strazdas”. Dalies „Tardymas” analizė. A.Mačėnas „Pavasario vėjas”. Meilės tema žemininkų kūryboje. M.Martinaitis „Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S.Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. „Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius „Žilasis brolis”. Interpretacij.

Lietuvių kalba  Analizės   (33 psl., 87,16 kB)

Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą.

Anglų kalba  Interpretacijos   (3 psl., 4,97 kB)

Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarbiausios humanizmo idėjos – žmogaus vertingumo pripažinimas, tikėjimas jo jėgomis ir protu – lydėjo žmoniją nuo seniausių laikų. Humanistinės minties pradmenys aptinkami jau antikos mąstytojų palikime.

Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 14,09 kB)

Jonas Biliūnas savo apsakyme „Kliudžiau“ norėjo pavaizduoti svarbiausius humanizmo trūkumus: nesupratingumą ir šaltakraujiškumą kitai būtybei. Šie trūkumai ypač išryškėja šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame laikui bėgant jau neliko tolerancijos, pagarbos ir užuojautos vienas kitam. Jono Biliūno personažą mes galime sutapatinti su dabartiniu jaunimu. Juk jau nuo mažų dienų formuojasi žmogaus charakteris, jausmai būdo bruožai. Mūsų dabartinis jaunimas nenori domėtis nekuo, nenori mokytis, tobulėti.

Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 3,51 kB)

Jonas Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893m. mirė J.Biliūno tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 6,5 kB)

Trumpi lietuvių literatūros autorių aprašymai. Abiturientams puiki pagalbinė medžiaga ruošiantis egzaminams. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė.

Lietuvių kalba  Konspektai   (21 psl., 61,71 kB)

Atskleidė socialinę skriaudą ir nelygybę, kėlė egzistencijos problemas: jaunystės ir senatvės kontrastą, kaltės ir atsakomybės santykį, žmogaus laimės trapumą, pasiaukojimo už kitus rgožį ir prasmę. Ne alegorinės šmėklos, o Rusijos carinė priespauda, nelygybė, žmonių tamsumas ir artimųjų egoizmas pasmerkė žmogų skurdui, ligai, ankstyvai mirčiai.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (6 psl., 13,13 kB)

Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Sigitas Geda. Nijolė Miliauskaitė. Tomas Venclova.

Lietuvių kalba  Konspektai   (8 psl., 53,02 kB)

J.Biliūnas 18a. pb.–19a. pr. realistas. Jo vieni iš žymiausių kurinių yra: „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“, „Ubagas“, „Vagis“, „Nemunu“ ir psichologinis apsakymas „Liūdna pasaka“. J.Biliūno kūriniuose visas dėmesys sutelkiamas ne į iššorinį, bet į vidinį konfliktą. Daug dėmesio skiriama veikėjų išgyvenimams, žmogaus dvasiai. Intrigos pagrindą sudaro veikėjo dabarties ir praeities konfliktai. Svarbios antitezės, simboliai. Tai labai gerai atsispindi kūrinyje „Liūdna pasaka“.

Anglų kalba  Interpretacijos   (2 psl., 10,14 kB)

Antanas Škėma. Jurgis Savickis. Vanda Juknaitė. Bitė Vilimaitė. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. J. Aputis. Jonas Biliūnas. K. Donelaitis. V. M. Putinas.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (5 psl., 6,07 kB)

J. Biliūnas – jauniausias likęs lietuvių literatūros klasikas, sutelkęs žvilgsnį į išskirtines žmogaus gyvenimo situacijas: skriaudą, nuoskaudą, kaltę. Visažinį epinį pasakotoją pakeitęs jautriu kūrinio dalyviu, sugebančiu užjausti, suvokti, prisiimti atsakomybę, o kartais – net atlikti išpažintį, rašytojas tapo lietuvių psichologinės prozos pradininku. Visiškai pasiligojęs, vis labiau silpdamas, aiškiai suvokdamas laiko ir būties trapumą, egzistencijos baigties neišvengiamumą, savo svarbiausiam kūriniui pasirinko skausmo, praradimo motyvus.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3,51 kB)

Jonas Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893m. mirė J.Biliūno tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos.

Lietuvių kalba  Referatai   (2,73 kB)

Ištrauka: “Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites....E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą... - Ir senelio akyse vėl pasirodė ašaros.” J. Biliūnas – jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Įsimintiniausiuose kūriniuose “Kliudžiau”, “Lazda”, “Brisiaus galas”, “Laimės žiburys” rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačias situacijas, jaučia gėdą ir kaltę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2,03 kB)

Išgarsintas mūsų literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, A. Žukausko-Vienuolio, J. Tumo-Vaižganto, pasidabinęs kalvomis ir šilais, perjuostas melsvu Šventosios kaspinu Anykščių rajonas – viena iš labiausiai lankomų rytų Lietuvos vietų. Lankytojus traukia noras pamatyti šio krašto istorijos-kultūros paminklus, savo akimis pažvelgti į rašytojų gimtines ir vietas, aprašytas jų kūrininiuose, reto grožio gamtovaizdžius. Iš visų pusių Anykščius supa, anot A. Baranausko, “kalnai ant kalnų, ė ant tų kalnų kalnai ir maži kalneliai…”. Miestas įsikūręs giliame šventosios slėnyje, pabiręs abipus Šventosios intako Anykštos žemupio.

Kita  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 7,55 kB)

Jono Biliūno apsakyme „Ubagas“ pavaizduotas labai svarbios šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių. Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Senelis labai jas mėgo, gerai jomis rūpinosi ir visada kalbėjo, kad bitės geros ir paklusnios tik tada, kai „bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena“. Dėl to jis kiekvienam pasitaikiusiam žmogui nepamiršdavo medaus duoti.

Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,09 kB)

Jonas Biliūnas savo apsakyme „Kliudžiau“ norėjo pavaizduoti svarbiausius humanizmo trūkumus: nesupratingumą ir šaltakraujiškumą kitai būtybei. Šie trūkumai ypač išryškėja šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame laikui bėgant jau neliko tolerancijos, pagarbos ir užuojautos vienas kitam.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,13 kB)

Veikėjai. Fabula. Fabulos elementai. Nefabuliniai kūrinio komponentai. Kūrinio kompozicija. Kompozicijos formos. Kūrinio laikas ir erdvė. Loginis kūrinio turinys „įsikūnija" vaizdiniame pasaulyje ir taip konkretėja. Šį sluoksnį sudaro veikėjai, jų veiksmai, fabula, įvairaus turinio aprašomieji vaizdai, pasakotojas, lyrinis „aš", kūrinio erdvė ir laikas. Meninio pasaulio centre yra žmogus - kūrinio veikėjas. Veikėjas gali būti ne tik žmogus, bet ir daiktas, augalas (K. Borutos „Javų varžybos", sakmė „Uosis"), gyvūnas (P. Cvirkos „Šyvio gyvenimas", A. Čechovo „Kaštone"), negyvosios gamtos reiškiniai (K. Ušinskio „Vėjas ir saulė") ir t.t. Tačiau literatūros teorija pirmiausia kreipia dėmesį į veikėją žmogų

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (7 psl., 18,06 kB)

Socialinė ir moralinė skriauda J. Biliūno apsakymuose. Žmogaus dvasinis turtingumas J. Biliūno kūryboje. J. Biliūnas - “Liūdnos pasakos” rašytojas. Jį slėgė sunki gyvenimo našta: asmeninė skriauda, nepritekliai, liga. Aplink save rašytojas matė prislėgtus, išnaudojamus, niekinamus žmones. Visur ta “Liūdna pasaka” - ne pasaka, o reali tikrovė, kuriai J. Biliūnas žiūrėjo tiesiai į akis. Jis matė toje tikrovėje esantį blogį, nežmoniškumą.

Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 8,34 kB)

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.

Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)

Jonas Biliūnas – XX a. humanistas, ryškiausias lietuvių moderniosios prozos rašytojas. Meniškiausiuose jo tekstuose siekiama atskleisti ir pasidžiaugti žmogaus sielos tyrumu ir šviesa, nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama. Rašytojas skaitytoją siekia paveikti pačiu kūriniu, jo situacijomis, žmonių likimais.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,89 kB)

Kontekstai

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 7,31 kB)