Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti ekologijos ir aplinkotyros magistrus, gebančius suformuoti sisteminį požiūrį į aplinką, jos būklės įvertinimą bei prognozę, pritaikyti fiziniams procesams tirti matematinio modeliavimo metodus, vertinti besikeičiančios aplinkos ir globalizacijos diktuojamų sąlygų poveikį.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji ekologijos ir aplinkotyros magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: atmosferos fiziką, geochemiją, mokslinių tyrimų pagrindus, vandens analizinę chemiją, atmosferos užterštumo ir savivalos procesus, žemės fiziką, matematinį ekosistemų modeliavimą, radioekologiją, energetinius mainus Žemėje, ekosistemų būsenos prognozę, taikomuosius studijų dalykus: atmosferos fiziką, žemės fiziką, mokslinio tyrimo pagrindus.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: pirmu etapu paimami aplinkos mėginiai ir paruošiami ištyrimui, antru etapu – paimti mėginiai ištiriami ir įvertinami gauti rezultatai. Praktinių studijų trukmė – 4 sav. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami mokslinių tyrimų atlikimo, ekosistemų būvio modeliacimo ir progrnozės, darbo su šiuolaikine aparatūra ir kt. gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro diplominiu darbu. Baigusiajam suteikiamas ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus ekologijos ir aplinkotyros studijų programą studijas galima tęsti biomedicinos mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Technosferos ekologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems tapti ekologijos ir aplinkotyros magistrantais.

Kvalifikacijos aprašas

Ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti ekologijos ir aplinkotyros specialisto darbą.
Asmuo, įgijęs ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį, turi:
– gebėti kvalifikuotai suplanuoti, pasirinkti tyrimų metodus ir priemones bei įvertinti mokslinių tyrimų rezultatus, naudotis informacinėmis technologijomis, įvertinti bei prognozuoti aplinkos būklę, matematiškai modeliuoti fizinius procesus, formuluoti ir spręsti pasirinktos mokslo krypties problemas;
- žinoti esminius ekologijos ir aplinkotyros principus, mokslinių tyrimų metodus, atlikimo bei matavimo priemones, ekosistemų funkcionavimo bei povekio dėsningumus;
- mokėti dirbti su aplinkos tyrimų įrengimais, informacinėmis technologijomis, organizuoti savo darbą.
Ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal technosferos ekologijos studijų programą.
Norintiems siekti ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacijos reikia turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savainimiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ekologijos ir aplinkotyros specialistu nėra pripažįstami.
Įgiję ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį asmenys gali dirbti ekologijos ir aplinkotyros specialistais konstravimo ir gamybos įmonėse, universitetuose, kolegijose, mokslo institutuose, valstybinėse ir savivaldybių institucijose, organizacijose.