Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti kaimo plėtros administratorius - Lietuvos ir ES kaimo vietovių plėtrai reikalingus aukštos profesinės kvalifikacijos viešojo administravimo krypties magistrus, pasirengusius savarankiškam vadybiniam, konsultaciniam ir pedagoginiam darbui, gebančius rengti, įgyvendinti ir vertinti kaimo plėtros strategijas ir projektus, užtikrinančius darnią kaimo vietovių plėtrą.
Stojantysis turi turėti bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Studentams, neturintiems kaimo plėtros vadybos pagrindų, studijų programoje numatyti papildomi studijų dalykai, kuriuos jie turi išklausyti.
Būsimieji viešojo administravimo magistrai studijuoja 13 studijų dalykų: Socialinių tyrimų metodologiją, Sprendimų valdymą, Socialines teorijas, regionų plėtros teorijas, Pokyčių vadybą, gerovės ekonomiką, Dalykinę komunikaciją, Žmogiškųjų išteklių vadybą, Kaimo plėtros strateginę vadybą, Teritorinę konkurenciją ir kt.
Praktines studijas sudaro inovacijų praktika, kaip mokslinio tiriamojo darbo dalis. Inovacijos praktikos trukmė 160 val.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus plečiamąją kaimo plėtros administravimo studijų programą studijas galima tęsti sociologijos, vadybos ir verslo administravimo bei ekonomikos krypčių doktorantūroje.

Kvalifikacijos aprašas

Viešojo administravimo magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti kaimo plėtros administratoriaus darbą.
Asmuo, įgijęs viešojo administravimo magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti produktyviai dirbti valdymo sprendimų analizavimo ir taktinių bei strateginių sprendimų rengimo grupėse, spręsti socialinius konfliktus kaimo vietovėse, ir vykdyti jų prevenciją, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, savarankiškai atlikti tyrimus, kūrybiškai taikyti analizės metodus, vertinti tyrimų rezultatus, rengti ir valdyti viešuosius projektus, gebėti bendrauti, konsultuoti kaimo plėtros veikėjus, tobulinti jų vadybinius gebėjimus, atlikti viešojo administravimo informacinių sistemų lyginamąją analizę, vertinant konkrečių administravimo sistemų kokybę ir efektyvumą, analizuoti ir vertinti viešųjų organizacijų išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius;
- žinoti sprendimų valdymo, pokyčių vadybos, žmogiškųjų išteklių, projektavimo teorijas, regionų plėtros principus ir koncepcijas, socialinių tyrimų metodologiją, žinoti efektyvios dalykinės komunikacijos taikymo principus, naujausias sprendimų valdymo koncepcijas, etapus ir procedūras, priimant kaimo plėtros strateginius sprendimus; taikyti pokyčių vadybos teorinius dėsningumus, atliekant viešųjų organizacijų veiklos diagnostiką, nustatant ir formuluojant problemas; žinoti kaimo plėtros veikėjų, savivaldos, regionų ir valstybės institucijų interesų derinimo principus, kaimo plėtros išteklių derinimo, vietovės plėtros potencialo didinimo ir institucionalizacijos principus;
- mokėti dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai ir greitai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su kolegomis ir klientais.
Viešojo administravimo magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal kaimo plėtros administravimo studijų programą.
Norintiems siekti viešojo administravimo magistro kvalifikacijos reikia turėti pirmosios pakopos (bakalauro) universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą.
Įgiję viešojo administravimo magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti seniūnijose, savivaldybių ir apskričių administracijose, ministerijose, kaimo ir regionų plėtros agentūrose, viešosiose, privačiose bei biudžetinėse įstaigose, vykdančiose įvairias žemės ūkio ir kaimo plėtros programas ir projektus.