Anotacija arba apibūdinimas

Siuvinėjimas - viena iš taikomosios dailės rūšių, vėl atgaunanti savo vertę ir populiarumą. Lietuvą pasiekė nauji siuvinėjimo būdai, naujos medžiagos ir siūlai. Siuvinėti raštai ir ornamentai vis dažniau taikomi ne tik rankdarbių, bet ir drabužių puošybai. Iškilo geresnio teorinio pasirengimo ir tobulesnių siuvinėjimo įgūdžių poreikis.
Šios programos tikslas - parengti siuvinėtoją, sugebančią siuvinėti rankomis dekoratyvinius dygsnius ir siūles, peltakius, vienspalvio siuvinėjimo technikomis ir įvairiaspalvio siuvinėjimo technikomis. Taip pat siuvinėti mašina visomis siuvinėjimo technikomis.
Siuvinėtojos mokymo programa parengta taip, kad būsima siuvinėtoja įgytų tvirtą teorinį pasirengimą, praktinių siuvinėjimo įgūdžių, sužinotų darbo su audiniais ir siuvinėjimo siūlais ypatumus, ugdytų siuvinėtojos kūrybiškumą ir meninę intuiciją, o taip pat susipažintų su siuvinėjimo tradicijomis.
Programa aprėpia visas populiariausias technikas siuvinėjimui rankomis ir mašina. Suteikia žinias ir mokėjimus, reikalingus siuvinėtojos savarankiškai kūrybinei veiklai, o taip pat darbui tautodailės salonuose ar siuvimo įmonėse.
Siuvinėtojos mokymo programą sudaro teorinis mokymas (30 %) ir praktinis mokymas (70 %). Praktinio mokymo metu moksleivės išmoks paruošti darbo vietą siuvinėjimui rankomis ar mašina, parinkti tinkamus audinius ir priemones, sutvarkyti užbaigtą rankdarbį ir jį prižiūrėti, siuvinėti pagrindinėmis siuvinėjimo technikomis.
Į mokymo programą įtrauktos papildomos temos: ,,Piešimas'', ,,Darbų sauga'', ,,Verslo pradmenys''.
Mokymas baigiamas kvalifikaciniu egzaminu, kurio metu patikrinamos mokinių žinios ir praktiniai siuvinėjimo sugebėjimai.
Sėkmingai išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą asmenims suteikiama siuvinėtojos kvalifikacija, ir jiems išduodamas nustatytos formos valstybės pripažintas pažymėjimas (serija 2100).
Įgiję siuvinėtojo kvalifikaciją asmenys gali įsidarbinti siuvimo, siuvinėjimo firmose arba įsigijus patentą užsiimti siuvinėjimo darbais namuose ir jais prekiauti.