Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus, išmanančius lietuvių kalbos ir literatūros mokymo metodiką, gebančius organizuoti ugdymo procesą, bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais, šeima, kolegomis ir įvairiomis institucijomis, turinčius vadybinių, organizacinių gebėjimų, nuolat tobulinančius savo profesinę kompetenciją, ugdančius save kaip visapusiškai išsilavinusią ir turiningą asmenybę, gebančius tobulėti ir keistis, kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, nuolat reflektuojančius, analizuojančius savo ir kitų veiklą.
Stojantysis turi būti įgijęs vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai studijuoja bendruosius profesinius dalykus: įvadą į specialybės studijas, darbo teisę ir civilinę saugą, ugdymo psichologiją, raidos ir anomalios raidos psichologiją, specialiąją pedagogiką, švietimo politiką ir vadybą, kultūros istoriją ir etnokultūrą, ekologinę kultūrą, familistiką, pedagoginę etiką ir kt.; studijų pagrindų dalykus: informacines technologijas, užsienio kalbą, didaktiką, ugdymo pagrindus ir taikomuosius tyrimus, kalbotyros įvadą, praktinę lietuvių kalbą, morfologiją ir žodžių darybą, leksikologiją, akcentologiją, sintaksę ir kt.; specialiuosius profesinius dalykus, priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos:
- Lietuvių (negimtosios) kalbos pedagogikos (lietuvių (negimtosios) kalbos metodiką, lietuvių tautinių mažumų tradicinę kultūrą, šiuolaikinius intensyvaus kalbų mokymo metodus, vertimą žodžiu ir raštu, rusų kalbą; lenkų kalbą)
- Papildomo ugdymo pedagogikos (religijų istoriją, folkloro studiją, renginių vadybą, vaidybą ir scenos kalbą, šokios studiją, sporto studiją)
5 procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams. Iš viso studijuojami 58 dalykai.
Praktinės studijos vyksta septyniais etapais: pažintinė, bandomoji, kraštotyrinė, mokomoji, specializacijų, baigiamoji pedagoginė ir baigiamoji specializacijų praktika. Praktinių studijų trukmė – 27 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami lietuvių kalbos mokymo, literatūrinių kūrinių analizės, pamokų planavimo, ugdymo vertybių perteikimo . gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų srities, edukologijos studijų krypties programas.
Lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti mokytojais.

Kvalifikacijos aprašas

Mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.
Asmuo, įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti studijuoti kalbą kaip sistemą, socialinį, kultūrinį reiškinį ir racionalumo išraišką, susidaryti visuminį kalbos sandaros vaizdą, suvokti literatūros mokslo problematiką, sritis ir kryptis, pateikti bendrąją lietuvių kalbos ir literatūros programą, remiantis gimtosios kalbos ir literatūros metodikos principais, šiuolaikinėmis psichologijos, pedagogikos bei didaktikos nuostatomis, analizuoti, planuoti, projektuoti (modeliuoti) ir tyrinėti ugdymo procesą, kurti individualiąsias programas, perteikti tėvams ir visuomenei pedagogikos, etikos, psichologijos žinias, tobulinti informacinius komunikacinės kultūros pagrindus
- žinoti anatominius, fiziologinius bei psichinius vaiko amžiaus raidos ypatumus, vidines vaiko galias, lemiančias jo asmenybės raidą, palankių sąlygų vaiko saviraiškai kūrimo būdus, mokinio poreikius, interesus, galimybes ir problemas, pagrindines Lietuvos ir pasaulio kultūros tradicijas ir vertybes
- mokėti atsakingai, kritiškai, nuosekliai reikšti mintis, iškelti problemas ir jas spręsti, efektyviai ir tolerantiškai bendrauti bei valdyti konfliktus,organizuoti ugdymą įvairių poreikių vaikams, bendrauti ir bendradarbiauti su specialiųjų poreikių ugdytiniais, bendradarbiauti su tėvais kaip lygiaverčiais ugdymo partneriais
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijų programą.
Norintiems siekti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju pagrindinėje mokykloje ir vidurinėje bendrojo lavinimo nelietuviškoje mokykloje.