Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti buhalterius, gebančius savarankiškai dirbti biudžetinėse įmonėse, akcinėse bendrovėse ir kitą teisinį statusą turinčiose įmonėse, savarankiškai pasirinkti apskaitos organizavimo, materialinių išteklių formavimo, analizės, vidaus kontrolės metodus ir būdus.
Stojantieji turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji buhalteriai studijuoja bendruosius profesinius dalykus ir studijų pagrindų dalykus:: užsienio kalbų, informacines technologijas, sociologiją, verslo etiką ir psichologiją, matematiką, ekonomikos teoriją, statistiką, marketingą, teisės pagrindų dalykus apskaitos pagrindus, finansinę apskaitą, valdymo apskaitą, verslo ekonomiką, finansus, mokesčius, kompiuterizuotą apskaitą, projektų vadybą. Specialiuosius profesinius dalykus studijuoja priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: žemės ūkio buhalterio, gamybos bei prekybos buhalterio ar biudžetinių įmonių (įstaigų) buhalterio.
Iš viso studijuojami 27 dalykai. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.
Praktinės studijos vyksta septyniais etapais: apskaitos pagrindų, finansinės apskaitos, kompiuterizuotos apskaitos, įmonės finansinės analizės, verslo plano rengimo, mokesčių specializacijos, praktika įmonėje. Praktinių studijų trukmė ? 23 savaitės. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų sudarymo, įmonės veiklos kontrolės organizavimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu arba valstybiniu baigiamuoju egzaminu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir buhalterio profesinė kvalifikacija.
Baigus buhalterinės apskaitos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų srities, vadybos ir verslo administravimo bei ekonomikos studijų krypties programas.
Buhalterinės apskaitos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir siekiantiems tapti buhalteriais.

Kvalifikacijos aprašas

Buhalterio kvalifikacija reikalinga norint dirbti buhalteriu.
Asmuo, įgijęs buhalterio kvalifikaciją, turi:
gebėti analizuoti ir vertinti ūkio subjektų ekonominius procesus, pavaizduoti jų ekonominę padėtį apskaitoje, savarankiškai organizuoti buhalterinės apskaitos darbuotojų veiklą, rengti finansines, mokestines bei statistines atskaitas, planuoti ir kontroliuoti apsirūpinimo ekonominiais ištekliais poreikius, tvarkyti darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą, įvertinti, apibendrinti ir nustatyti finansinius rezultatus ir sudaryti finansinę, mokestinę, statistinę atskaitomybę, valdyti materialinius išteklius, bendrauti užsienio kalba;žinoti ūkių subjektų veiklos organizavimo specifiką, veikiančių normatyvinių dokumentų nuorodas, įmonių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo principus, atsakomybę už veiklos rezultatus, darbo teisę bei verslo teisę, darbo užmokesčio formas, informacinių rodiklių kaupimo sisteminimo metodus ir būdus, jų svarbą įmonių ūkinėje veikloje; mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su klientais, lanksčiai vertinti reiškinius, būti kruopščiu ir sąžiningu.
Buhalterio kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal buhalterinės apskaitos studijų programą.
Norintiems siekti buhalterio kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti buhalteriu nėra pripažįstami.
Įgiję buhalterio kvalifikaciją asmenys gali dirbti buhalteriais mažmeninės, didmeninės prekybos, gamybinės veiklos įmonėse, biudžetinėse įstaigose.