Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti buhalterius, kurie gebėtų tvarkyti įmonės turto, nuosavybės, įsipareigojimų, ūkinių ir finansinių procesų bei jų rezultatų apskaitą pagal galiojančius Lietuvos respublikos įstatymus, apskaitos standartus, tarptautinius apskaitos standartus, kontroliuoti šių procesų eigą ir padėti vadovams priimti sprendimus.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į kolegiją sąlygas.
Būsimieji buhalteriai studijuoja bendruosius profesinius dalykus ir studijų pagrindų dalykus: informacines technologijas, užsienio kalbą, specialybės kalbos kultūrą, matematiką, mikroekonomiką ir makroekonomiką, teisės pagrindus, statistiką, psichologiją, ekologiją, darbų ir civilinę saugą, apskaitos pagrindus, finansinę apskaitą, valdymo apskaitą, kompiuterizuotą apskaitą, finansus, mokesčius, įmonių veiklos analizę, auditą, įmonių ekonomiką, vadybą. Specialiuosius profesinius dalykus studijuoja priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos: apskaitos žemės ūkyje ar apskaitos biudžetinėse įstaigose.

Iš viso studijuojamas 31 dalykas. Penki procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiems studijų dalykams.
Praktinės studijos vyksta keturiais etapais: buhalterinė apskaita I, buhalterinė apskaita II, darbas praktinio mokymo firmoje, baigiamoji gamybinė praktika. Praktinių studijų trukmė ? 20 savaičių. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami apskaitos proceso organizavimo, tvarkymo bei kontroliavimo, informacinių technologijų naudojimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju egzaminu. Baigusiajam suteikiamas profesijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir buhalterio profesinė kvalifikacija.
Baigus buhalterinės apskaitos studijų programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų srities, vadybos ir verslo administravimo studijų krypties programas.
Buhalterinės apskaitos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti buhalteriais.

Kvalifikacijos aprašas

Buhalterio kvalifikacija reikalinga norint dirbti buhalteriu.
Asmuo, įgijęs buhalterio kvalifikaciją, turi:
- gebėti įvertinti apskaitos informacijos vaidmenį įmonių ūkinėje ir finansinėje veikloje ir ją formuoti, įvertinti įmonių organizavimo ir veiklos ypatumus, analizuoti ir vertinti įmonių ekonominius procesus, juos pavaizduoti apskaitoje, atlikti ataskaitinio laikotarpio pabaigos apskaitos procedūras, apskaityti ir kontroliuoti įmonių piniginį turtą, tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą, įvertinti apsirūpinimo atsargomis poreikius ir tvarkyti jų apskaitą, tvarkyti darbo ir darbo išteklių apskaitą, įvertinti prekybos įmonių veiklą ir tvarkyti pirkimų bei pardavimų ūkinių operacijų apskaitą, įvertinti gamybinės veiklos ypatumus ir apskaityti gamybos išlaidų bei produkcijos savikainą;
- žinoti teisės aktus, reglamentuojančius įmonių apskaitą, verslo apskaitos standartus, mokesčių įstatymus, atsiskaitymų užsienio valiuta tvarką, pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką, įmonių finansavimo šaltinius;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su klientais, lanksčiai vertinti reiškinius, būti kruopščiu ir sąžiningu.
Buhalterio kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal buhalterinės apskaitos studijų programą.
Norintiems siekti buhalterio kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti buhalteriu nėra pripažįstami.
Įgiję buhalterio kvalifikaciją asmenys gali dirbti buhalteriu įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kur vykdoma ūkinė, finansinė veikla.