Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti „protą“, o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.
Šaknys karčios, vaisiai - taip pat
2009 metų duomenimis, beveik 900 studentų stojo į Anglijos universitetus. Šiemet jų pagausėjo 75 procentais.
Pastaraisiais metais studentų Lietuvoje sumažėjo beveik 10 tūkstančių. Spėliojama, kas tam turėjo įtakos.
Universitetams finansuoti buvo pritaikyta „krepšelių“ sistema, o studentų paskolos atiduotos į bankų rankas. Dabar specialistai pripažįsta, kad "krepšeliai" iš esmės nieko bloga nepadarė, tačiau paskolos studentams išduodamos labai nepalankia forma. Palūkanas reikia pradėti mokėti dar studijų metais, o to padaryti studentai neišgali.
Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau vyrauja tarybinių laikų požiūris, jog aukštosios mokyklos turi suteikti išsilavinimą, o ne konkrečias žinias. Ne paslaptis, kad dažnai dėstytojai neturi praktinės savo dėstomo dalyko patirties.
Pastaraisiais metais situacija gerėja, tačiau Šiaulių universitetas dažnai dar vadinamas „bedarbių kalve“. Kai kurie jo net nevadina universitetu, nes jis studijų principais nesiskiria nuo mokyklos - užduodami ir tikrinami namų darbai, kviečiama prie lentos atsakinėti.
Skaičiai kandžiojasi
Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas priimta 17 780 studentų (universitetuose - 9 414, kolegijose – 8 366). 12 581 studentas įstojo į mokamas vietas (atitinkamai 8 657 ir 3 924 studentai). Pernai iš viso buvo priimta 20 891 studentas į valstybės finansuojamas vietas, 15 483 - į mokamas studijų vietas.
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijų kainos svyruoja nuo 3 238 litų kolegijose iki daugiau nei 18 tūkst. litų universitetuose per metus.
Šiemet stoti į aukštąsias mokyklas panoro 36 tūkst. iš beveik 50 tūkst. absolventų. Paskaičiuota, kad po abitūros egzaminų iki rugsėjo pirmosios „kažkur“ dingo 13 tūkst. jaunuolių. Jie nestojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Tikėtina, kad išvyko dirbti arr studijuoti į užsienį.
Užsienyje - pigiau
Osle architektūrą studijuojanti Rita už semestrą moka 300 litų. Danijoje kompiuterines technologijas studijuojantis Aurimas nemoka už mokslą ir turi galimybę dirbti. Simona Švedijoje studijuoja ekonomiką. Porą dienų per savaitę ji tvarko būstus. Pinigų pakanka pragyventi, studijoms ir dažnoms kelionėms namo. Londone studijavusi Laura sako, jog daugeliui jos draugų valstybė suteikė beprocentę studijų paskolą. Kai paaiškėjo, jog paskolos grąžinti nepavyks - skolas tiesiog nurašė.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė pastebi, kad studijos užsienyje tikrai vilioja studentus. Didžiosios Britanijos universitetai stengiasi išlaikyti kiek įmanoma aukštesnį studijų kokybės lygį ir pritraukti geriausius studentus. Gal todėl studijos šioje šalyje pastaruoju metu gerokai pabrango.
Danijoje, Škotijoje, Švedijoje, Norvegijoje studijos yra nemokamos. Ten išsilavinimas yra bet kokios profesijos žmogaus siekiamybė.
I. Dičmonaitė teigia, kad šalyse, kur mokslas mokamas, sudaromos geresnės sąlygos gauti paskolas nei Lietuvoje. Paskolos yra beprocentės Vokietijoje ir Vengrijoje. Kitur - su labai nedidelėmis palūkanomis (Olandijoje - apie 4 proc., Prancūzijoje - 1-2,5 proc., Airijoje - 0-3 proc.). Taip pat paskolos daugelyje šalių nėra atiduotos į bankų rankas
Reikia „darbo liaudies“
Reguliuojant aukštojo mokslo prieinamumą, galima šalyje sukurti darbininkišką arba akademinę visuomenę. Panašu, kad Lietuvą stengiamasi paversti darbininkų kraštu.
Verslo magnatas Bronislovas Lubys dažnai viešai skelbia, kad Lietuvai labiausiai reikia inžinierių ir įvairių profesijų specialistų. Jis motyvuoja tuo, kad baigęs universitetą jaunimas nori tik didelių atlyginimų, aukštų pareigų, tačiau nieko nemoka.
B. Lubio nuomonę palaikytų ir buvęs Šiaulių universiteto rektorius profesorius Aloyzas Gudavičius, Jis patikino, kad reikia pakeisti požiūrį į universitetinį išsilavinimą.
Profesorius mano, kad universitetų Lietuvoje per daug ir kad juose mokosi daug vidutiniokų, kurie galėtų puikiausiai mokytis profesijos ir dirbti. Universitetuose turėtų studijuoti tie studentai, kurie sieja savo gyvenimą su mokslu, akademine veikla.
Profesorius siūlo įsigilinti į pavyzdį - šalis investuoja daugybę pinigų į jauną mediką, o šis, baigęs studijas, išvyksta dirbti kitur. Tai didžiulis nuostolis. Kitas pavyzdys - universiteto studentas, kuris tik stumia laiką. Jis per vargus užbaigia studijas ir įsidarbina sandėlio prižiūrėtoju.
Tai kodėl Japonijoje siekiama šimtaprocentinio aukštojo išsilavinimo? A. Gudavičius nesistebi - jie turi technologijas ir gali pasiūlyti savo studentams veiklos, praktikos, darbą. Pas mus tas variklis niekaip neužsiveda.
Globaliniai procesai
„Moksliniam progresui reikia labai nedaug. Visuomenė turi suprasti, kad kolegijose taip pat suteikiamas aukštasis išsilavinimas su profesiniu bagažu, kuris yra naudingas šaliai. Nemanau, kad darželio auklėtojai būtinas universitetinis išsilavinimas. Kiek mūsų absolventų dabar užsienyje dirba paprastus darbus aptarnavimo srityje? Jie tai galėjo daryti čia ir užbaigę kolegijas“, - sakė A. Gudavičius.
Profesorius tikina, kad dabar Lietuvą veikia globaliniai procesai, kurių praktiškai nepareguliuosi. Studentai migruoja. Turtingos šalys prisivilioja gerus studentus. Lietuva nėra turtinga.
I. Dičmonaitė mano panašiai: „Daugiausia abiturientų turėtų rinktis profesines mokyklas, šiek tiek mažiau - kolegijas, mažiausiai - universitetus. Pasiskirstymas piramidės principu. Šiuo metu Lietuvoje statoma apversta „išsilavinimo piramidė“, kuomet daugiausia abiturientų renkasi studijas universitetuose.“
