PRESTIŽINĖS PROFESIJOS – KURIOS JŲ PERSPEKTYVIOS?

Kas toliau? – bene dažniausiai mokyklos absolventų lūpose skambantis klausimas, į rankas gavus mokyklos baigimo atestatą. Nors dar visai neseniai vaikai, svajoję tapti gaisrininkais, pilotais, mokytojais, paaugę svarsto galimybes tapti programuotojais, architektais, marketingo vadovais... Prieš akis – visas pasaulis, tad kokiais keliais pasuka mokyklos duris užvėrę absolventai?

 Studijų pasirinkimas

Šiais metais LAMA BPO informacinėje sistemoje buvo užpildyti 32 499 prašymai, kas yra beveik 3000 daugiau nei praėjusiais metais. Didelė dalis stojančiųjų atkrito, nes netenkino stojamojo balo, o iš įstojusių beveik pusę sudaro šių metų abiturientai. Kokias studijas rinkosi stojantieji?

Pagal LAMA BPO paskelbtą informaciją matyti, kad daugiausia stojančiųjų šiais metais pirmuoju prioritetu rinkosi Sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programas (16,31 proc.), kiek mažiau – 15,4 proc. stojančiųjų rinkosi Socialinius mokslus, 11,95 proc. – Verslo ir viešosios vadybos. Didžiausią studentų skaičių valstybės finansuojamose studijų vietose surinko Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programa, Vilniaus universiteto Teisės ir Politikos mokslų studijų programos. Panašios tendencijos vyrauja ir Europoje, kur studijų populiarumo viršūnėje išsirikiavusios IT, medicinos ir teisės studijos.

Pasirinkimo kriterijai

Kaip būsimieji studentaPasirinkimo kriterijaii renkasi ir sprendžia, kur mokytis? Visų pirma ant svarstyklių padedami norai ir galimybės, tėvų lūkesčiai, profesijų populiarumas. Būsimieji specialistai vertina profesijų patrauklumą pagal vidutinį atlyginimą, įsidarbinimo galimybes, tobulėjimo ir karjeros perspektyvas, streso lygį, darbo ir laisvalaikio balansą. 

Jų pasirinkimui įtaką daro ne tik rinkos poreikiai, visuomenėje vyraujantis profesijos atstovų įvaizdis ir geidžiamas gyvenimo būdas, prabanga, bet ir profesijos prestižas, kuris pasąmonėje suvokiamas kaip pripažinimas, pagarba, autoritetas. zzzzzzzzzzzzzzzzzzz

Ne paskutinėje vietoje šiame prestižiškumo kriterijų sąraše ir solidus atlyginimas. Jis gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų per mėnesį. Pernai Sodra paskelbė daugiausia uždirbančių ir mokesčių sumokančių profesijų atstovų sąrašą, kuriame aukščiausias pozicijas užima skrydžių vadovai, pilotai, po jų sąraše rikiuojasi teisėjai, įmonių vadovai, IT specialistai, laivų kapitonai.

Kaip atrodo kelias iki išsvajotos prestižinės profesijos karjeros aukštumų?

Medicina – stojančiųjų tarpe itin populiari sritis. Čia mokosi motyvuoti studentai, kuriems svarbu ne tik atlygis ar statusas, bet ir noras padėti žmonėms. Šių studentų laukia ilgi ir įtempti studijų metai: prieš akis šeši metai vientisųjų medicinos studijų ir dar papildomi 3-5 metai rezidentūros studijų. Jei studentui nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, už mokslus teks susimokėti – vieneri vientisųjų studijų metai Vilniaus universitete atsieis apie 3300 eurų.

Pasaulyje pastebima senstančios visuomenės tendencija, kurios pasekmė – augantis sveikatos priežiūros darbuotojų poreikis. Lietuvoje, nors visuomenė ir sensta, sveikatos priežiūros srityje gausu sistemos spragų, jaunų specialistų nemotyvuoja gydymo įstaigų siūlomas darbo atlygis, tad ši nuo seno prestižinė specialybė praranda žavesį.

Dar viena daugelį būsimųjų studentų žavinčių studijų krypčių – teisė. Vientisosios studijos trunka penkerius metus, per kuriuos įgyjamas teisės magistro laipsnis. Lietuvoje vertinamų teisės studijų kaina siekia 2000 eurų per metus. Kasmet Lietuvoje teisės studijas baigia daugiau nei 300 teisininkų. Toks skaičius mūsų mažoje šalyje – didelis, viršijantis rinkos poreikį. Ne veltui šioje srityje jaučiama didelė jaunųjų specialistų konkurencija, tad karjeros laiptais kopia tik motyvuoti ir geriausi studentai.

IT specialistai – poreikis tik didėja

Priešinga situacija pastebima IT srityje, šios studijos tarp populiariausių studentų pasirinkimų. Bakalauro studijos trunka 3,5 – 4 m. – standartinis studijų terminas, per kurį įgyjamas mokslinis laipsnis. Studentai gali studijuoti valstybės finansuojamose nemokamose vietose, o jei nepavyko įstoti į vieną iš jų, studijos atsieis 2274 eurus per metus (VU ir VGTU).

Pasirinkimą studijuoti ir dirbti IT srityje lemia pasaulinės šios srities plėtros tendencijos: Eurostat duomenimis per paskutinį dešimtmetį (2007-2017 m.) IT specialistų skaičius augo 36.1 %, kas yra virš dešimties kartų daugiau nei bendrasis darbo lygis. IT rinka gali pasiūlyti didžiulį augimo potencialą, tad net jei pradžioje alga dar nesiekia studentų dažnai trokštamo 1000 eurų „į rankas“, jau po keleto metų ji gali išaugti 1,5-2 kartus. Prognozuojama, kad bent artimiausiais metais šių specialistų poreikio tendencija nesikeis, tad nieko nestebina, kad vis daugiau jaunimo renkasi būtent šias perspektyvias studijas.

Auganti aviacijos rinka

Karjeros plačios galimybės ne tik IT srityje – aviacija šiuo metu yra viena tarp sparčiausiai besiplečiančių rinkų. Tarptautinės oro transporto įmonių asociacija prognozuoja, kad iki 2036 m. keleivinių skrydžių skaičius padvigubės nuo 4 iki 8 milijardų keleivių. O kur dar besiplečianti interneto prekybоs rinka, kuriai palaikyti reikalinga krovinių gabenimo orlaiviais paslauga! Todėl augs ir pilotų, skrydžių palydovų ir orlaivius aptarnaujančių specialistų paklausa. Pagal CAE prognozes, per artimiausią dešimtmetį Europoje trūks 50 000 komercinių pilotų. Vilniaus oro uostas šių metų rugpjūtį suskaičiavo keleivius – jų skaičius šalies oro vartuose, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 49 proc., o įvykdytų skrydžių daugėjo beveik trečdaliu. Dar šiemet pasaulį apskriejo aviacijos milžinės Boeing paskelbtos pasaulinės pilotų poreikio prognozės. Paskaičiuotas ateinančių dvidešimties metų poreikis, kuris siekia apie 790 000 naujų pilotų.

Lietuviams pilotams atsiveria visas pasaulis, jie dirba ne tik Lietuvoje operuojančiose oro bendrovėse. Jie, kaip ir bet kurie kitų šalių pilotai, skraido didžiausiais orlaiviais iš vieno oro uosto į kitą. Tarptautinės oro bendrovės vertina pilotus iš Lietuvos dėl jų aukštos kvalifikacijos, atsakingo požiūrio į darbą.

Pilotų kasdieniame darbe ne tik pavydėtinos kelionės po visą pasaulį, solidus atlygis ir iš piloto kabinos matomi horizontai. Tačiau galimybės atsiveria tik praėjus griežtą atranką ir atitinkant aukštus reikalavimus (pavyzdžiui, reikia praeiti EASA 1 klasės sveikatos patikrą). Kiek uždirba profesionalūs pilotai? Priklausomai nuo patirties, oro bendrovės, regiono, jų atlyginimas gali svyruoti nuo 70 000 iki 300 000 eurų per metus. Kai kurios oro bendrovės Kinijoje siūlo 26 000 dolerių mėnesio alga, atskaičius mokesčius.

Kaip tampama pilotu?

Lietuvoje mokytis pilotavimo galima tiek valstybės finansuojamoje programoje universitete, tiek ir privačiose mokymo įstaigose. Kalbant apie valstybės finansavimą pilotų studijoms, situacija nedžiugina – kasmet į valstybės finansuojamas vietas priimama vos 16 studentų. Daugiau galimybių įstoti ir mokytis pilotavimo yra privačiame sektoriuje, kur studijos prasideda nebūtinai rugsėjo 1-ąją ir naujos grupės mokslus pradeda kelis kartus per metus. Esminis pilotų studijų privačiame sektoriuje skirtumas - mokymo programos – intensyvios, pilotai komercinio piloto licenciją įgyja per 18 mėnesių, kai tuo tarpu universitete studijos – ištęstos ir trunka penkerius metus.

Skiriasi ne tik mokymų programos, bet ir kaina: orlaivių pilotavimo studijos VGTU atsieis 11 750 eurų per metus, tad bendrai studijos kainuos 58 750 eurų. Privačiame sektoriuje pilotų studijų kaina svyruoja nuo 70 000 еurų, priklausomai nuo pasirinktos aviacijos mokyklos, skraidymo valandų mokymo programose ir kitų kintamųjų, tad lyginant, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą.

„Didelę piloto studijų kainą lemia brangios mokymosi priemonės – praktiniams mokymams naudojami tikri lėktuvai, paskaitas veda profesionalūs pilotai, brangūs skrydžių treniruokliai. Lietuvoje nedaug studentų, galinčių sau leisti tiek investuoti į brangias piloto studijas, tad šiais metais pradėjome vykdyti projektą „Tapk pilotu“, kuris yra pirmas ir vienintelis karjeros aviacijoje projektas Lietuvoje, siūlantis įgyti piloto profesiją ir suteikiantis galimybę gauti finansinį studijų sprendimą,“ - pasakoja Vaida Eičinienė, projekto „Tapk pilotu“ vadovė.

Pasirinkti savo gyvenimo kryptį – sudėtinga užduotis, kai aplink tiek daug galimybių ir ne visada pakanka informacijos apie jas. Kiekvienas mūsų daromas sprendimas – žingsnis pirmyn, lemiantis mūsų ateitį. Bilietą į sėkmingą karjerą ir užtikrintą ateitį pasirenkame patys, ar tai bus tolimus horizontus atveriantis piloto kelias, ar siekis tapti geriausiu savo gimtajame mieste.