Galimybėmis studijuoti užsienyje kasmet domisi vis daugiau lietuvaičių. Niekas kitas, o tik Tu pats gali nuspręsti, ką ir kur nori studijuoti. Vien nuo studento aktyvumo ir asmeninės iniciatyvos priklauso, ar pavyks susirasti tinkamas studijas užsienyje ir gauti finansinę paramą. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, norint studijuoti užsienio universitetuose, – gerai mokėti užsienio kalbą.
Studentai, norintys studijuoti užsienyje, dažnai patys susiranda tinkamą aukštąją mokyklą pageidaujamoje užsienio šalyje ir lėšų sumokėti už mokslą bei gyvenimą.
Be abejo, renkantis studijų vietą, pirmiausia reikia atsižvelgti į mokamą užsienio kalbą, norimą įgyti specialybę.
Be to, reikia numatyti, kiek laiko truks studijos užsienyje, ar norima įgyti užsienio aukštosios mokyklos diplomą, ar tik išklausyti dalykus, kurie būtų įskaitomi mūsų universitetuose.
Svarbu pasirinkti tokį universitetą, kurio studijų programos (taip pat ir diplomas) būtų pripažįstamas Lietuvoje.
Prieš pasirinkdami universitetą visų pirma turite būti gerai informuoti, kur studijuosite ir ar tai atitiks jūsų lūkesčius. Išvykdami studijuoti i eilinį koledžą nesitikėkite, jog baigus studijas jūsų išskėstomis rankomis lauks darbdaviai, vien todėl, jog studijavote, tarkime, Anglijoje.
Be to, koledžas jums nesuteiks universitetinio, bakalauro diplomo. Tai iš esmės yra tas pats, kas pasirinkti studijas Lietuvos kolegijose.
Antras žingsnis – pasiruošimas IELTS (paprastai stojant Didžiojoje Britanijoje) ar TOEFEL (paprastai stojant Anglijoje) egzaminams. Beveik visame pasaulyje, aukštosios mokyklos reikalauja šių egzaminų rezultatų.
Toliau išsiaiškinkite, kokio mokyklos vidurkio ir egzamino (IELTS ar TOEFEL) balo reikalauja jūsų pasirinkta aukštoji mokykla. Tai padaryti galite paprasčiausiai parašydami elektroninį laišką į aukštąją mokyklą.
Reikės laikyti pasirinktą egzaminą. Tai galima padaryti Lietuvoje, egzaminai vyksta maždaug kas mėnesį. Privalote nusiųsti universitetui savo egzamino rezultatus, mokyklos pažymių vidurkį ir visus kitus reikalingus dokumentus. Apie juos jums praneša universitetas.
Galiausiai laukiate atsakymo, ar esate kviečiamas studijuoti universitete. Lietuvoje į priėmimo komisijas reikia atvykti, kai jau turite baigimo atestatą ir kitus dokumentus, pavyzdžiui, pažymą apie perlaikytus brandos egzaminus, baigtos profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos diplomus, olimpiadų laimėtojų dokumentus, dokumentus, patvirtinančius pavardės keitimą ir pan.
Bendrasis priėmimas egzistuoja jau 11 metų. Jis atsirado dėl „vieno langelio“ principo, kurio pageidavo visuomenė. Šitaip yra užtikrinama skaidresnė konkurencija.
Konkursinė eilė yra sudaroma atskirai ir į valstybės finansuojamas, ir į mokamas vietas. Iš viso šiemet valstybė finansavo apie 21 tūkstančio pirmakursių studijas: 11 tūkst. universitetuose, 10 tūkst. kolegijose. Nemokamai studijuoti gali beveik du trečdaliai stojančiųjų.
Iš karto tiksliai numatyti, kiek tam tikroje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus valstybės finansuojamų ir mokamų vietų, negalima. Kaip pasiskirstys konkretūs studentų skaičiai į konkrečias programas ir aukštąsias mokyklas, lems konkursas.
Užsienyje pripažįstami visų aukštųjų mokyklų, kurios yra pripažintos savoje valstybėje, diplomai.
Aukštosios mokyklos jau gali skirti socialines stipendijas studentams, kurie studijuoja valstybės finansuojamose studijų vietose ir augina vaikus, bei asmenims, studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išskyrus rezidentūrą.
Aukštosios mokyklos gali teikti ir vienkartines socialines stipendijas. Šių socialinių stipendijų skyrimo studentams atvejus ir tvarką nusistato pačios aukštosios mokyklos.
Šiandien Lietuvoje vykdoma profesinio orientavimo veikla dar tik įsibėgėja ir atlieka daugiau informavimo apie karjeros planavimą bei pagalbos įsidarbinti funkciją.
Tuo tarpu racionalus profesijos pasirinkimas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis karjeros planas yra sėkmingos profesinės karjeros pagrindas.
Irena Ščiglienė - Melisa