taip gaila, nes specialybe medicinine, gabumai ne auksinei, idomu kaip ash viska derinsiu  o ir darbai nesimeto, ir tevai ne milijonieriai, nesninga tais 8-tukstanciais, dbr gal ir sumoketu, o is kur zinau, kad po metu jie vis dar begales moket, o ir tai jog jie tures spaustis irgi visai nezavi.

 Visų pirma, reikia peržvelgt dienotvarkę. GARANTUOJU, jog joje n laiko paskirta draugams, pramogoms, laisvalaikiui žodžiu. Bent kuriam laikui reiktų to atsisakyt. Skamba kaip mazochizmas, bet geriau atkentėt keletą metų, nei visą gyvenimą stovėti vietoje.

 Visų pirma reikia peržvelgti dienotvarkę. GARANTUOJU, jog joje n laiko paskirta draugams, pramogoms, žodžiu laisvalaikiui. Reikia to atsisakyt. Skamba kaip mazochizmas, bet geriau keletą metų atkentėt, nei visą gyvenimą stovėt vietoje. Juo labiau kaip pati sakai - specialybė ne iš lengvųjų. Kaži ar ryžtumeisi ją rinktis, kai bus 30+n metų. Nekurkit pasakų, kad mokytis niekada nevėlu. Ne visoms specialybėms tas tinka. Tokių metų jau reikia siekti ne bakalauro, o daktaro laipsnio. O gal jau ir turėti jį..

Aš po lietuvių ir istorijos egzaminų,jau galvoju,kad paskutine išeitis bus mokėti už mokslą..,nes norisi man  mokintis,nėra kitos išeities,nebent metus padirbėti,ir vėl mėginti laimę su egzais..gal jau nebebūtų istorijos egzamine teksto suvokimų...,as net byjau pagalvoti koks bus anglų egzas..