Nežinau, ar tokia tema kada nors buvo sukurta, bet labai tingėjau išekoti ir visgi sukūriau naują. Taigi, mėgstu šiuose forumuose paskaityti ne tik apie tą specialybę, apie kurią domiuosi, bet ir abskritai apie visas, apie kurias daug kalbama - politiką, ekonomiką, mediciną ir etc. Dauguma jūsų minite (kalbėdami apie tą ar apie aną) kad jums trūksta moksle kokybės. Vu anas blogai, romery dar kitas ir taip be galo be krašto visoj Lietuvoj. Taigi, man tada įdomu - o kaip jūs įsivaizduojate kokybišką mokslą? Iš viso, kame ta kokybė?

Aš pavyzdžiui negalėčiau taip drąsiai teigti, kad ten ir šen trūksta kokybės. Aš studijavau istoriją ir man tiesiog nepatiko, būtent kažkas, o ne tas, kad ten nėra kokybės. Ir vėl iš šito peršasi klausimas - kokybė moksle, čia kas? Brangūs vadovėliai?

Čia jūsų erdvė reikštis, man (na, tikiuosi visiem) tikrai įdomios jūsų vizijos apie kokybišką mokslą Lietuvoje.

Mano nuomone, kokybiškas mokslas visų pirma remiasi tuo, ar tu baigęs studijas gauni darbą pagal baigtą specialybę. Nors... Pagalvojus, vėlgi. Jei darbindamasis nepatiksi darbdaviui, tai ir nespėsi parodyt to savo mokslo ir įgytų žinių.

 O mano nuomone, kokybiškas mokslas ne visada siejasi su galimybėmis įsidarbinti -- per slidus reikalas su tuo įsidarbinimu, ir dėl to nereikia kaltinti nekokybiško mokslo, nes čia sužaidžia ir sugebėjimas save pateikti arba atitinkamų specialistų paklausa darbo rinkoje. 

Kaip suprantu, į mokslo (t. y. studijų) kokybę įeina, pavyzdžiui, kompetentingi dėstytojai, kurie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra geri dėstytojai. Kas yra geras dėstytojas --čia irgi atviras klausimas. : )

Kitas dalykas yra sąlygos: laboratorijos, auditorijos, literatūra, galimybė tobulintis seminaruose etc.

Kas dar?

Čia iš tikro tikrai yra atviras klausimas ir kiekvienam jis atsiveria skirtingai, todėl man ir įdomu. Nes dažniausiai mes girdime tik skundus, bet šalia nebūna paminėti argumentai. Kartais susidaro toks įspūdis, kad posakis ' ai čia mokslas nekokybiškas' tampa lyg ir kažkokia pateisinama priežastis tingėjimui mokytis.

Aš pavyzdžiui kokybišką mokslą suprantu taip - universitetas įdeda visas pastangas suteikti tau pačias geriausias galimybes mokytis tą dalyką, kurį tu pasirinkai studijuoti. Vat prie šito ir priskirčiau tokius dalykus, kaip laboratorijos, knygų gausa (normalių knygų, ne penkiasdešimties metų senumo)ir tt be galo kas priskiriama prie materialiųjų dalykų. Pas mus labai trūksta nuoširdumo tiek iš pačios įstaigos, tiek ir iš dėstytojų. Viskas vyksta primityviu ir greitu būdu. Ir dar kasman atrodo - Lietuvoje nu žiauriai trūksta praktikos. Kažkaip pas mus visi vadovaujasi vien teorija ir vadovėliais, o kas iš jos, kai nežinai, kaip ją pritaikyt. Užsieny mokyklose vaikai gauna daugiau praktikos nei studentai pas mus universitetuose.

Manyčiau praktikos trūkumas ir yra didžiausias minusas. Su tokiais dalykais kaip nekompetetingi dėstytojai manau susiduria ne tik Lietuvos universitetai

Bet  nuo to, kad nekompetentingų dėstytojų yra ne tik Lietuvos universitetuose, tai netampa kažkuo pateisintinu. ; )

Manau, kad kokia bebūtų studijų kokybė, viskas priklauso nuo besimokančiojo.  Žinoma, daug kas priklauso ir nuo kitų čia paminėtų faktorių, tačiau tik tie, kurie nenori ar pritingi mokytis, gali sakyti, kad kalti dėstytojai, blogi vadovėliai ir panašiai. Mokykloj, kaip ir kolegijoj, kaip ir universitete tie, kas nori mokytis, ras iš ko, ras pas ką pasiklausti, pasitarti, galima mokytis papildomai, ne tik tai, ką dėsto

Nū sori, žmogus sumoka dešimt tūkstančių į metus ir turi dar galvoti, sukti galvą kaip ir iš ko mokintis? Va kur problema.

Nereikia tikėtis, kad viskas bus visada padėta ant lėkštutės. Tam, kas norės mokintis, net nekils tokių klausimų, kaip kilo tau, manau Žinoma, blogai, jei nėra iš ko mokintis, bet nemanau, kad taip yra bent vienam universitete. Gal kai kur vadovėliai ir seni, bet tai dar nereiškia, kad bloga informacija, nes kai kurie dalykai nesikeičia. Be to, jei jau smulkinamės dėl knygų, tai yra bibliotekos ir panašiai

 Taip, didelė bėda yra ir studentų nesavarankiškume. Kadangi į mokyklą didžioji dalis moksleivių eina nusiteikę maždaug 'nu va, atėjau, išmokykit mane dabar', jie tokį savo požiūrį atsineša ir į universitetą. O tuomet nepadeda nei naujausios laboratorijos, nei spaustuve kvepiantys vadovėliai.

Chebra, nukrypom nuo temos

Ne apie savarankiškumą eina kalba. Čia ir taip aišku, kad jei nieko nedarysi, nieko ir negausi. Aš kalbu apie priemones, kurios padeda tai gauti.

 mano nuomone, geriausia priemonė gauti žinioms yra kokybiškai dirbantis dėstytojas...juk kažkodėl tam pačiam univere, tam pačiam fakultete vienas dalykas atrodo kokybiškai išdėstomas ir naudingas ir įdomus ir tt...o kitas ne, nors aplinka ta pati, tos pačios bibliotekos, auditorijos ir tt...kokybė labai priklauso nuo gerų dėstytojų. 

 O jeigu tokių specialistų paprasčiausiai perdaug? Arba tu nesi pakankamai gabus tam dalykui, nors ir turi diplomą? Į kai kurias specialybes priima praktiškai bet ką, o tai turi įtakos ir kokybei. Paskui dėstytojai daugiausiai turi orientuotis į visumą, o ne į geriausiai besimokančius. Manau, kad universitetai nelabai nori atsijot studentų, nes prarastų krepšelius.

Kalbant apie dėstymą, pastebėjau, kad neretai dėstytojai būna tikrai geri savo srities specialistai, bet ne visada moka tinkamai ir įdomiai pateikti tam tikrą dalyką. Na čia galima paminėt priežastį viršui, dėstytojų amžių, šiaip pašaukimo trūkumą ar kitą priežastį.