Turejome tokia lietuviu kalbos mokytoja. Ji buvo tokia kaip ir visos kitos mokytojos, taciau, kazka savyje turejo, del ko man ir dabar norisi pasakyti, kad ji buvo geriausia mokytoja, kuria pazinojau. Prisipazinsiu, kad nebuvau as superine pirmune ar pan . Uzduodavo ji ir namu darbu, ir per literatura tekdavo skaityti daugyyyybe kuriniu, mokytis "Traku pilis" atmintinai, "lieti visa dusia" rasant ese, gaudavom ir pylos ir pagyru, bet vat nu nezianu, gera ji buvo. Pamenu, kai baisiai sirgau ir kosejau per jos pamoka, ji priejo, atkirpo tablete is ipakavimo nuo kosulio, dave man ir pasake: Imk, negaliu klausyti, kaip tu cia koseji , tik nesakyk aciu! Negalima!

Dar pamenu, kai ji kartais uzpykus pavadindavo ka nors "Kuosa zalio molio", tai budavo juoko, is tokio jos pykcio!