Štai keletas minčių, temai Etikos problemos Viešajame administravime

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Jis yra padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini .Tačiau piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nebūtinai turi būti susijęs su norminių aktų, reguliuojančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, draudimų pažeidimais. Piktnaudžiavimu pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas. Pvz., antstolis perveda iš skolininkų gautus pinigus į terminuoto indelio sąskaitą palūkanoms gauti; žemėtvarkininkas pigiai supirkinėja žemes iš kaimo žmonių ir pan.

Piktnaudžiavimas užimama padėtimi. Naudojimasis turima valdžia gali būti vykdomas ir organizacijos narių, ir pa­šalinių asmenų atžvilgiu. Ši problema gali iškilti ne tik dirbant vado­vaujantį darbą ar kontroliuojant kitus, bet ir kasdieniniame eilinio val­dininko darbe. Dirbantys vadovaujantį darbą gali netinkamai panaudoti turimą valdžią kontroliuodami pavaldinius (jų parinkimas, paaukš­tinimas ar atleidimas).

Tik griežtai nustatytos visuomeninės tar­nybos taisyklės ir normos turėtų padėti užkirsti kelią piktnaudžiavi­mui užimama padėtimi.

 Piktnaudžiavimas darbuotojų laiku. Dažnai pasitaiko atvejų (pvz. artėja patikrinimas), kuomet darbuotojai prašomi pasilikti ir padirbėti po darbo valandų. Jei už papildomas darbo valandas yra atlyginama, problema neegzistuoja. Ta­čiau net darbuotojui gera valia sutikus padirbėti ilgiau nei numatyta darbo grafike be atlygio, problema neišnyksta. Tai gali būti vadovo ne­mokėjimo efektyviai organizuoti darbą ar nedisciplinuotumo pasekmė. Realiausia priemonė šiai problemai įveikti būtų keisti ar tobulinti vadovavimo stilių.

 Korupcija, dovanos, kyšiai

 Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendi­nimą. Kyšiu siekiama korumpuoti autoritetą. Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas ky­šis turi būti savęs vertas. Dalis visuomenės mano, kad atsidėkoti labai natūralu, tai pa­deda bendrauti su visuomene, nes taip gaunama informacija. Dovanos atsisakymas būtų suprastas kaip nenoras bendradarbiauti. Kita visuomenės dalis teigia, kad net ir mažiausia dovana, pastoviai duodama, su­kuria įsipareigojimo jausmą. Vis daugiau toleruojant dovanas, greičiau nueinama korupcijos keliu.

Dar senovės Atėnuose buvo rengia­mi visuomenes patikrinimai, siekiant užkirsti kelią korupcijai.

Korupcijos apibūdinimas apima net keletą apibrėžimų: 1) tai dovanų ar paslaugų ėmimas už pareigų, sudarančių kasdieninio darbo dalį, atlikimą ar neatlikimą, vadovaujantis as­meniniais, grupiniais ar kitokiais sumetimais; 2) tai elgesys, nukrypstantis nuo pareigų visuomenei vyk­dymo; 3) tai nukrypimas nuo įprasto reikalų tvarkymo būdo; 4) tai nelegali priemonė paveikti sprendimų priėmimą.

Korupcijai apibrėžti naudojama du aspektai: priemonės (naudoji­masis turima valdžia) ir tikslas (interesai). Dau­giau akcentuojamas veiksmas, tačiau svarbesnė yra motyvacijos pro­blema. Nauda gali būti: materiali, nemateriali (parama ateityje, prestižas, įtaka), asmeninė ar kitokia (organizacijai). Korupcija būdin­ga ir valdžiai, ir asmenims, ir organizacijoms. Korupcija organizacijoje gali būt tiek išorinė, tiek ir vidinė (geresnis atostogų grafikas, didesnė alga).

Kalbant apie korupcijos skalę, išskiriama juoda, bal­ta ir pilka korupcija. Juodoji korupcija - tai veiksmai, kuriuos smerkia ir visuomenė, ir tarnautojai, reikalaudami už juos bausmės. Baltoji ko­rupcija - tai veiksmai kuriuos ir visuomenė, ir tarnautojai vertina ne­igiamai, bet ne taip griežtai kaip pirmuoju atveju. Pilkosios korupcijos atveju tik viena iš minėtų pusių veiksmus vertina neigiamai.

Drąsiai galima teigti, kad beveik kiekviena organizacija susiduria su korupcijos problema. Korupcija ne tik pažei­džia etikos taisykles, bet ir neleidžia tinkamai atlikti darbo. Pažeidžia­ma organizacijos vidinė etika.

Kuomet bloga darymas tampa norma, elgesys vertas visuomenės pasi­tikėjimo tampa išimtimi, o ne taisykle, galima kalbėti apie sisteminę ko­rupciją.

 Sisteminės korupcijos bruožai:

·         organizacijos pripažįsta etikos kodeksą, bet jis dažnai pažeidi­nėjamas;

·         nusistovėjusi vidaus praktika skatina, kursto ir slepia kodekso pa­žeidimus;

·         pažeidėjai baudžiami simboliškai arba net apdovanojami. Kaltin­tojai persekiojami, su

      jais šiurkščiai elgiamasi;

·         įbauginti ir terorizuojami asmenys nekelia problemų į viešumą;

·         drąsiems problemų kėlėjams gresia organizacijos kerštas;

·         etikos pažeidimai tampa įprasta praktika. Nustebimas ir preten­zijos dėl tokio elgesio

      vertinami kaip nepagrįsta diskriminacija;

·         vidinė praktika pateisinama ir be didelio išorinio spaudimo ji ne­keičiama;

·         formaliai apkaltinus korupcija ir esant dideliam išorės spaudi­mui, atleidžiamas

      pažeidėjas, bet tai traktuojama kaip pavienis at­vejis.

Sisteminę korup­ciją, priešingai nei individualios korupcijos atvejus, valdyti daug sunkiau. Net ir pakeitus rimčiausius pažeidėjus, nėra garantijų, kad korupcija išnyks. Išaiškintas skandalas gali būti tik pa­skata tobulinti darbą.

Sisteminę korupciją galima būtų apibrėžti:

1) užkerta kelią pokyčiams tiek politinėse institucijose, tiek bendrai politiniame gyvenime -  įamžina uždarą politiką;

2) ją dažnai lydi smurtas;

3) didina klasinį, socialinį, ekonominį susiskaldymą, prisideda prie įtampos kūrimo visuomenėje, trukdo visuomenės susitelkimui;

4) atitraukia visuomenės resursus ir taip prisideda prie pavienių as­menų praturtėjimo, didesnio visuomenės skurdinimo;

5) devalvuoja tradicines vertybes, demoralizuoja visuomenę;

6) pažeidžia visuome­nės tikėjimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą;

Klestint korupcijai, smunka moralė, suma­žėja valdžios autoritetas, pastebima politinės drąsos stoka, tikslai ci­tuojami, bet jų nesiekiama, auga administravimo kaina, priimant spren­dimus vadovaujamasi netinkamais kriterijais.

Tačiau negalima nepastebėti, kad atskirais atvejais ko­rupcija gali pasitarnauti tam tikriems, netgi valstybiniams interesams:

·         padidinti investicijas;

·         pagerinti valdininkų kokybę;

·         padidinti biurokratų atsakomybę.

Korupcija gali tapti alternatyva prie­vartai, padėti nacionaliniam vienijimuisi ir stabilumui, skatinti daly­vavimą visuomenės reikaluose.