Filosofija VU, filosofija VPU.. iš esmės - jokio skirtumo, jei ta esme laikysi savo iniciatyvą studijuoti. Aišku, (beveik) kiekvienas studentas universitetan eina manydamas, jog bus kažin ko išmokintas. VU išmokintų daugiau (vietinės reikšmės protautojų interpretacijų),  nei VPU (nes VPU net pastarųjų neturi), tačiau, vėlgi, grįžtant prie pasiprties, be kurios su tokio pobūdžio studijomis ateities geriau nesieti (savosios iniciatyvos), tai ne itin vertas dėmesio rodiklis. Nepažįstu nė vieno žmogaus, filosofijos padangėje pasiekusio kažko daugiau nei bakalauro mokslinį laipsnį patvirtinantis popierius, atėjusio studijuoti filosofijos nė kiek nenutuokiant, kas per velnias tai yra, neturint jokių išankstinių specializacijos vizijų. Bandantiems - sėkmės. Tik žiūrėkite, kad neužsiendup'intumėte antrame-trečiame kurse, taip ir nesupratę, ką veikėte.

Girdėjai Tu gerai, o aš kažin kaip (dėl tos pačios priežasties) ir laikausi.  

Betgi viskas taip stipriai priklauso nuo žmonių, kurie susirenka į kursą! Praeitų metų pirmakursiai VPU šitą stačiai įrodė: atėjo tam tikras kiekis, kuris jau žinojo, ką nori veikti (kalbu netgi apie labai aiškias specializacijos ribas); aplink pastaruosius buvo surinkti tie, kurie dar rodė nors minimalų norą kažkuo domėtis ir produktyviam darbui bei artimai draugystei nesutrukdė nei kai kurių dėstytojų intelektualinis invalidumas, nei  'tradicinė VPU fsf studentų, kaip etikos mokytojų, aura', nei kafkiški santykiai su dekanatu etc. Kuo daugiau studentų įsipareigoja prieš save nelikti ignorantais, o siūlyti, kalbėti, diskutuoti ir t.t., tuo atmosfera šiltesnė - tiek mokslui, tiek šiltiems santykiams and so on. To visiems ir norėtųsi palinkėti.

 Nors ir negyvenu/au bendrabutyje, tačiau ten kažkur netoli nuolat gerdavome.