Sveika

Aš į Vf o jūs? Gaila nemačiau sąrašų, kas įstojo ;D Tenka tokiais būdais ieškotis kolegų

Gal esate one.lt ar per skype norėtumėt pabendraut? Mano skype: booga_wooga
Laukiu parašant, pabendrausim, susipažinsim, vis drąsiau ir fainiau bus kažkaip Ar ne?

Asmeniškai aš - tai labai norėjau studijuot šią specialybę Man patinka lietuvių kalba, taisyti klaidas, rašyti, skaityti ir viskas, kas įeina į šį reikalą Net nežinau, kaip pasakyt... Turbūt tai, jog mano lietuvių kalbos mokytojas buvo laaaaaaaaaaabai nuostabus, mokėjo įdomiai perteikti informaciją ir t.t iš dalies taip pat paskatino rinktis šią specialybę Rašiau pirmu nr ir įstojau Be galo džiaugiuosi ir viliuosi, jog prasidėjus studijoms mano nuomonė nepasikeis.

Sveiki visi  Manau, kad ši specialybė yra ir įdomi ir perspektyvi, labai gaila, kad jos nebuvo, kai stojau.. Tačiau pasirinksiu ją kaip gretutines ir tikrai daug kam rekomenduočiau, juolab, kad tie, kurie stos šiemet į pirmą kursą, turi galimybę pasirinkti gretutines studijas ir baigus gauti du diplomus, kai tuo tarpu aš gausiu tik prierašą prie diplomo ;/ Naudokitės proga! Tikrai nuoširdžiai patariu

Nereikia labai stebėtis dėl to, tiesiog praeitais metais šios specialybės dar nebuso, ji nauja ir galbūt nenori rizikuoti Apsidrausdami eksperimentinius triušius 30 priims ir pamatys kas kaip[, o kitais metais jau ir visą 100 priims, galbūt

Sveika.

Aš studijuoju lietuvių filologiją VDu, tiksliau, baigiau jau antrąjį kursą. Gal po pusės studijų dar negaliu pasakyti absoliučiai visko, bet didžiąją dalį bent jau pradžiai tikrai galiu. Pati pasirinkau šią specialybę dėl tos pačios motyvacijos, kaip ir tu, o ir kitur savęs realizuoti neįsivaizduoju kur galėčiau. Noriu iš pradžių sugriauti mitą, jog pabaigus šią specialybę - galėsi dirbti tik mokytoja. Pabaigus šią specialybę, turėsi daug žinių ir jokios praktikos mokyti, tad net ir norėdama, turėsi dar metus pabaigti pedagoginiame universitete, jog įgytum atitinkamą kvalifikaciją (bent tiek žinau aš, galiu ir klysti).

Pačios studijos manęs nenuvylė. Gavau tai, ko ir tikėjausi. Daug kažko naujo neišmoksti, bent iš pradžių, o veikiau gilini žinias. Antrame kurse jau prasideda sudėtingesni dalykai. Šiaip ką galiu pasakyti, tai sausas mokslas ir skaityti kuo toliau, tuo labiau reikia daug. Ne visada tai, ką reikia perskaityti, būna įdomu, tikrai ne visada, o ir dėstytojai kai kurie tikrai labai reiklūs. Neužtenka vien tik to, ką dėsto per paskaitas, reikia dar šiek tiek ir pačiai pasidomėti, pasiskaityti, kad turėtum bendrą vaizdą, bent jau aš tai pastebėjau. Aišku, yra ir tokių dėstytojų, kurie laaaaabai geranoriški ir vertinimas jų toks paklibęs, na bet čia jau žinai... Bet einant į šią specialybę reikia turėti potraukį, tą tikrai galiu pasakyti.

Praktikos. Turėjau 2. Pirmąją pirmame kurse (kurios jau kiek žinau nebėra) ir antrąją šiais metais, kurią atlikau namie su kompiuteriu (alternatyva buvo rinktis eiti į redakcijas, bet aš jos dėl tam tikrų aplinkybių nepasirinkau). Praktikos daug naudos neteikia, bent kol kas, bet smagu jas atlikti.

Taip pat kursinių darbų rašymas. Na jis mane nuvylė, kadangi nieks nieko pernelyg neaiškina, o vertina griežtai, tad reikia ieškotis kas padėtų, arba tiesiog kažkaip gerai suprasti.

O dėl specialybės sausumo aš sutinku, tačiau tam yra gretutinės studijos, kuriomis galima kompensuoti tą aš pati ir darau.

Taip, aš neišsigandau ir labai džiaugiuosi galėdama patarti ir pasakyti savo nuomonę. Tikiuosi nieko nepraleisiu

Dėl praktikos pirmame kurse tai tikrai žinau, kad jos nebėra. Būtent tada, kai aš stojau (2009metais) buvo sumanyta padaryti praktiką pirmame kurse, norint išsiaiškinti, ar ji naudinga. Mes turėjome eiti į mokyklas ir stebėti pamokas, jas aprašyti. Buvo smagu sugrįžti į mokyklos suolą ir matyti, kaip į tave žiūri jau kitu žvilgsniu, bet iš kitos pusės man ši praktika nesuteikė jokios naudos, nes per pusę metų dar tikrai nebuvau pamiršusi, kas yra mokykloje. Tiesa, kai kurioms panelėms teko ir mokytojo dalia, na, pavaduoti keleta pamokų pedagogus, aš ir pati mokinau, tai va tas buvo naudinga bet tik tiek. Pamatę, kad ši praktika nelabai pasiteisino, ją panaikino, bent jau tiek aš žinau.

Skaitymo klausimas yra keblus. Keblus, nes reikia perskaityti tikrai daug, o laiko, kaip tu ir mąstai, tikrai nėra itin daug. Mums sakė vyresnio kurso studentai, jog kuo toliau, tuo daugiau reikia skaityti, bet nelabai tikėjome iki dabar na, kad geriau įsivaizduotum, per savaitę reikia perskaityti tarkim Maironio kūrybą, tai yra, 4 jo poemas, lyriką ir dramas + jo monografiją tai būtų gal ir ne tiek jau daug, bet yra kiti dalykai, kuriems reikia ruoštis taip pat daug, o perskaityti konspektus internete nėra išsigelbėjimas, kadangi būna atsiskaitymai, kuriuose tikrina, ar perskaitei, klausiant iki menkiausių dialogų smulkmenų. Tai ir skaitai naktimis

VDU rinkausi dėl to, kad VU man, tiesą sakant, yra tik išpūstas burbulas, be to, nemėgstu Vilniaus (bet čia jau subjektyvu). VDU studijos žavėjo savo žadamu liberalumu, teigiamais atsiliepimais, tuo, kad dėsto jauni dėstytojai, suteikiama daug praktikos, palyginus, rašoma daug kursinių darbų (kas yra gerai, nes vis tiek susikaupi suvokimą bakalauro darbui). Čia įstojusi tą ir gavau, tikrai krūvis nėra didelis, paskaitų mažai, tik tiek, kad viskas atsiimama darbu namie, o jo yra daug. Dar labai patinka tai, jog galiu pati susidaryti savo tvarkaraštį. Minimaliai yra šiokie tokie rėmai, bet šiaip pats viską pasikoreguoji, kaip tau palankiau ir jei tarkime dirbi, tas labai naudinga. Aš asmeniškai studijuoju lietuvių filologiją, pasiėmusi gretutines studijas viešosios komunikacijos ir dar randu laiko padirbėti mokinant vaikus lietuvių kalbos. Taigi galiu teigti, jog laiko tikrai užtenka viskam, jei moki susiderinti. Sunkiausia būna tik per sesijas, tada tikrai būna bemiegės naktys, bet šuo ir kariamas pripranta, pripratau ir aš.

Gretutinės studijos yra geras dalykas, kadangi gausi dar prierašą prie diplomo, kad išklausei tokią programą. Man, kaip investuojančiai į savo ateitį, tai atrodo naudinga. Tiesa, pačios mano studijos (viešosios komunikacijos) yra dar naujos ir todėl šiek tiek neišsikristalizavusios, tas nervina.

Dėl įsivaizdavimo, kur galėčiau dirbti, galiu pasakyti, kad iš tikrųjų nelabai žinau. Žinau tik tai, kad norėčiau dirbti kokioje redakcijoje, taisyti kalbos kultūros, rašybos, skyrybos klaidas - literatūra tiesiog ne man galbūt todėl ir patinka man mokyti vaikučius - įgaunu praktikos ir užsidirbu.

O dėl to pasirinkimo, tai jo tokio kaip ir nėra, mokaisi viską su visais tą patį, tiesiog kursinį darbą renkiesi rašyti iš literatūros arba kalbos dalykų, kurį gali tęsti ir rašyti kaip baigiamąjį ketvirtame kurse.

Tai va, klausk ko dar nori, tikrai atsakysiu, jei sugebėsiu. Žinau, kad dabar yra tas momentas, kada norisi žinoti viską.

Netingiu aš ir man tikrai nesunku padėti tiems, kuriems to reikia P.s. vakar man taip pat nepasisekė išsiųsti žinutės, tad šiandien mėginu vėl

Kas liečia įstojusiųjų į šią specialybę skaičių, tai galiu pasakyti, kad jis mažėja. Kai stojau aš, mūsų įstojo 71, berods, dabar jau kokie 10 iškritę; kurie stojo 2010 metais - įstojo tik 30. Viskas tik dėl to, kad atsirado nauja specialybė viešosios komunikacijos, į kurią visi ir subėgo, o ten iš tikrųjų nieko gero. Aš studijuoju ją kaip gretutines studijas ir man jos pasirodė pernelyg neapibrėžtos, dar nesusiformavusios, visko paimama daug, bet prabėgama tik paviršiumi daug nesigilinant. Taigi išliko tik stipriausieji ir labiausiai motyvuoti, tikiuosi. o tas pagerina tiek dėstymo kokybę, tiek mokymosi aplinką. Net neabejoju, kad daug lengviau sėdėti paskaitose, kai ateina 30 studentų (ir tai, tik idealiuoju atveju), nei kai šnara 60...

atsiprašau, kad išgąsdinau su Maironiu Ne visada reikia perskaityti tiek daug, tad nebijok taip bet kai jau reikia, tai reikia. Man patinka skaityti, bet per prievartą skaitant nieko gero neišeina, bet tam yra saviįtaiga, jog reikia ir taškas. Ir šiaip, ne viską, ką sudiktuoja, reikia būtinai skaityti (na nebent turi marias laiko ir didelį norą), dažniausiai atsirenki tik tai, kas svarbiausia. Aš pati esu tokia, kuri mokosi daug ir sąžiningai, bet ne be proto, nelipu nei per savo galvą, nei per galimybes. Turiu pakankamai gerą vidurkį, man to užtenka, kiekvienas turi tiek, kiek investuoja. Nematau prasmės arti ir graužti knygas dėl pažadėtosios stipendijos, kai realybėje ją gauna vos keli ir patys geriausi. Būtent todėl pasirinkau geriau mokyti vaikus, bent jau darau tai, ką noriu ir gaunu garantuotai pinigus, o prasėdėjus visą semestrą prie knygų ir turint tarkim 9,3 vidurkį tu dar nesi garantuotas, kad gausi stipendiją, tai kam tiek stengtis? Nežinau, čia labai subjektyvu, aišku. Kad jau prakalbau apie stipendijas, tai jos pas mus laaabai didelės: vidurkis 10 - 780Lt mėnesiui, šiek tiek mažesnis - 520Lt, o šį semestrą buvo paskirta ir 260Lt tiems, kurie turi ne mažiau 9 (tą gavau ir aš). Tai tą 520Lt gavo tik 3 gal iš mano kurso, o pas pirmakursius nė vienas negavo net... Bet galiu tave nudžiuginti, kad pirmiausia pirmakursiams, kurie įstojo į nemokąmą vietą, paskirta 130Lt/mėn stipendija, o vėliau tavo galimybė gauti ją padidės, ko gero, kadangi žadama mažinti stipendijas, bet paskirti didesniam kiekiui žmonių. Ai, nu bet ką čia apie tuos pinigus, ne juose laimė

Kursiniai darbai rašomi kiekvienais metais. Pirmame kurse rašomas darbas iš literatūros, antrame iš kalbos dalykų, o trečiame renkiesi pats, kas tau priimtiniau ir tą darbą gali tęsti kaip baigiamąjį. Kitaip sakant, 2 metus mokais viską, kad suvoktum, kas tau yra artima ir atsirinktum, kas svarbu, o po to jau pradedi orientuotis į tam tikrą sferą labiau, na bet čia pamatysi įstojusi. Ta sistema atrodo lyg balaganas, bet iš tikrųjų yra naudinga.

Gretutinės studijos yra geras dalykas, tikrai neprisideda labai daug krūvio, prie viso to, kurį turėtum ir šiaip, prisideda dar maximum 2 dalykai. o baigiamasis darbas yra ne kaip bakalauro, o veikiau kaip kursinio, mažesnis ir siauresnis, nes ir mokantis kaip gretutines studijas, tu mokysiesi ne viską, ką mokosi bakalaurantai, o tik tam tikrą dalį. Kiek aš žinau, tai nebūtina jas imti nuo pirmo kurso, nors taip geriausiai išsidėliotų dalykai. Aš pati pasiėmiau jas nuo antro kurso. O jei pasiimtum jas dar vėliau, tada galėtum jas tęsti baigus studijas, ar įstojus į magsitrą. Ir svarbiausia, kad jei mokantis tau pasidaro per sunku, nuvilia ir t.t., gali jų atsisakyti.

Bendrabučiai yra skaudi tema, kadangi teoriškai jį gauti yr labai lengva, o parktiškai tikrai sunku. Tas geresnis bendrabutis, arčiau universiteto, skiriams vyresnio kurso studentams, pirmakursiai retai gauna jį, ir tik tokie, kurie žino, kam nešti saldainius. Antrasis bendrabutis yra prastesnis ir toliau, jame gauti vietą didesnė galimybė, bet naiviai tikėti, jog gausi jį, nes gyveni toli, yra kvaila. Aš pati negavau, nors gyvenu toli, o šiais metais, kai daviau prašymą, tai gavau, nes pamatė, kad socialiai remtini esame. Nesuprasi pagal ką jie ten skirsto tas vietas ir tikrai skaudu, kai pirmakursiams tenka ieškotis, kur gyventi. Dar ačiū Dievui, kad nuoma bent jau ne tokia brangi, kaip Vilniuje. Padarė šiais metais ir trečią bendrabutį, jame gyventi kainuoja 60Lt/mėn, bet kiek girdėjau, ten sąlygos tikrai tragiškos. Bet čia nelygu, kas tave gąsdina ir kas ne