aš jau 9:20 pradedu, abejoju ar jau internetu bus potemės  bet kai gryšiu būtinai paskelbsiu  

ė, nežinot ar nuėjus jau kalbėt ar galima skaityt ištisai tą ką pasirašai, ar tik retkarčiais žvilgtelt? 

GAMTA IR ŽMOGUS

Jau nuo seno žmogaus santykis su gamta labai glaudus : žmogus neišskiria savęs iš gamtinės aplinkos, jis jautė ryšį su gamtos objektais, naudojosi visais jos suteikiamais privalumais : maistas, gyvenamasis būstas, rūbai. Aplinkiniai daiktai buvo suvokiami kaip kažkas nežemiško, žmogų suprasti gamta buvo laikoma šventa, o medžiai, akmenys, kalnai, upės, ežerai – gamtoje veikiančios dieviškosios galios, nuo kurių priklauso žmogaus buitis. Buvo garbinami gamtos objektai, tarp jų ir medžiai. Jiems teikė ypatingą reikšmę, nes juos laikė dievybių buveine auka įsikūnijimu . Žemyna laikyta vaisingumo dievybe, žemės ir motina, teisingumo vykdytoja, namų ir laukų globėja. Žemynos kultą skatino tikėjimas žemės ir dangaus sąjunga. Žinių apie pagoniškąją lietuvių religiją randame jau pirmosiose lietuviškose knygose – Martyno Mažvydo “Katekizmas”.
Ekologijos sąvoka į mūsų vartoseną atėjo palyginti neseniai – vos prieš kelis dešimtmečius. Žmonių ryšys, santykis su gyvenamąją aplinka per amžius suformavo jų dorovines nuostatas – etninis kultūros dalį. Pagaulus požiūris į gamtą skatino mūsų protėvius rūpintis jos objektais, juos tausoti. Kaip būtų gerai, jei šių laikų žmogus įstengtų susigrąžinti bent dalelę pasaulio šventumo jausmo! Bet deja dabar žmonės per daug reikalauja iš gamtos. Statumos gamyklos, fabrikai, naikinami miškai, gyvūnai.
Žmogus naikina gamtą, gyvybę, o greit ir pats žmonių, kurie susirūpino gamtos likimu.
Visame pasaulyje jie steigia “Žaliųjų” judėjimus, organizacijas. Lietuvoje taip pat yra visuomeninė aplinkosaugos organizacija - “Lietuvos Žaliųjų judėjimas”. Žaliesiems” rūpi ateitis, todėl jie perspėja apie neatsakingas žmogaus veiklos pasekmes, ieško žmogaus ir aplinkos darnos. Šiuo metu Lietuvoje yra 4 valstybiniai, 5 nacionaliniai rezervai, 30 regioninių parkų, 265 valstybiniai draustinai. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 194 rūšys, iš jų 92 gyvūnų, 82 augalų, 12 grybų, 7 kerpių rūšys. Saugomos teritorijos Lietuvoje užima 754000 hektarų. Trečdalyje Lietuvos miškų apribota ūkinė žmogaus veikla. Yra išleisti įsakymai, kurie gina ne žmogų, o nuo , gyvūnus, augalus, visą gyvąją aplinką, kuri pati apsiginti negali.
Mes turime iš ko mokytis : mūsų liaudies dainos, papročiai, tikėjimas atspindi protėvių pasaulėjautos darną. Mums reikia atgaivinti Simono Dauganto apdainuotą lietuvišką būdą, pažadinti Antano Baranausko širdgėlą, atskleisti M.K. Čiurlionio sielą, ugdyti Vydūno išmintį.
Lietuvių liaudies šeimos tradicijas, papročiai išreiškė pagarbą ir meilę gyvajai gamtai, žemei. Daugelio švenčių apeigų veiksmai, išlikę dar XX a. pradžioje, atspindi žmogaus pagarbą gamtai. Per Kalėdas – puošiama eglutė. Iš žaliuojančio medžio šakų užgavėnėms pinami vaikinai. Paskutinį prieš Velykas Verbų Sekmadienį bažnyčioje šventinamos verbos. Žinomas paprotys gimus kūdikiui pasodinti medelį : mergytei – liepaitę, berniukui – ąžuoliuką. Liaudies papročiams būdingas paukščių elgsenos sureikšminimas. Tikėta, kad jie gali žmonėms išpranašauti laimę, nelaimę, vestuves, mirtį.
Lietuvių kalbos patarlės ir priežodžiai taip pat neapseina be gyvosios gamtos įsikišimo :
• Ankstyva varną snapą rakinėja, vėlyva – akis krapštinėja.
• Atbulas kaip vėžys.
• Baltas kaip varna.
• Be reikalo ir šuo neloja.
• Bėga kaip kiškis šunų vejamas.
• Bijai vilko, neik į mišką.
• Cypia kaip katė uodegą užmynus.
• Čerška kaip šarka.
Tai parodo, kad gamta neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo.
Lietuva – didingas, gražus kraštas. Čia daug miškų, aplinkui žalia, taip gyva ir jauku! Daug lietuvių rašytojų, poetų sugeba aprašyti, apdainuoti nuostabiąją Lietuvos gamtą.
Antano Baranausko aprašytas “Anykščių šilelis”, tai tik patvirtina. Kas skaitė šį kūrinį, manau man tikrai pritars. Jo žodžiai apibūdinantys Lietuvos miškas, girias mes skatina stengtis, padėti ‑­
išlaikyti gražią gamtą, rasti ryšį su gyvąją aplinka. Kaip rašė A. Baranauskas : “ Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gimsta,
Giesmėj mišką užgriuvęs, be jo neberimsta. Tobula citata, parodanti, išreiškianti ko mes netenkam.
“Girdi, kaiop šakom šnibžda medžių kalba šventa”?

pasiskaitykit
Taigi įsiklausykime ir išgriskime tą šventą kalbą ir nepaprasto ryšio su mumis supančia gamta. Būkime žmoniški!
 

Gamta- žmogus įkvėpimo šaltinis

Jau nuo seno žmogaus santykis su gamta labai glaudus : žmogus neišskiria savęs iš gamtinės aplinkos, jis jautė ryšį su gamtos objektais, naudojosi visais jos suteikiamais privalumais : maistas, gyvenamasis būstas, rūbai. Aplinkiniai daiktai buvo suvokiami kaip kažkas nežemiško, žmogų suprasti gamta buvo laikoma šventa, o medžiai, akmenys, kalnai, upės, ežerai – gamtoje veikiančios dieviškosios galios, nuo kurių priklauso žmogaus buitis. pvz : Žemyna laikyta vaisingumo dievybe, žemės ir motina, teisingumo vykdytoja, namų ir laukų globėja. Žemynos kultą skatino tikėjimas žemės ir dangaus sąjunga. Žinių apie pagoniškąją lietuvių religiją randame jau pirmosiose lietuviškose knygose – Martyno Mažvydo “Katekizmas”. Mūsų protėviai rūpinosi gamta, tausojo ją. Jie suprato, kad be jos gamtos nebūtų ir mūsų. Kaip teigė Oldas Leopoldas : “ Kai suprasime, kad ji ir mes, esame viena visuma, galbūt tada pradėsime ja naudotis su meile ir pagarba”.
Gamta yra žmogaus įkvėpimo šaltinis. Daug mūsų poetų, rašytojų, dainininkų sugeba gražiai apdainuoti, aprašyti mūsų nuostabią gamtą.
Ir mums reikia atgaivinti Simono Dauganto apdainuota lietuvišką būdą, pažadinti Antano Baranausko širdgėlą, atskleisti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sielą, ugdyti Vydūno išmintį.
Daugelis žmonių net nepastebi kiek daug mums reiškia gamta, tačiau kiekvienam yra malonu įkvėpti gryno miško oro, kiekvienam yra malonu paklausyti čiurlenančio upelio, kiekvienam yra malonu pabusti kartu vyturėlio giesmele.
Antanas Baranauskas yra pasakęs : “ Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gimsta, Giesmėj mišką išgirdęs be jo neberimsta”/
Mane pavasario bundanti gamta, praskydę paukšteliai, pražydėjusios gėlytės visada įkvėpia, įpučia oro .....

A. Baranauskas :” Girdi kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa?

Žmogaus santykio su gamta pokyčiai - drama ar natūrali raida?
Žymiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas Antanas Baranauskas poemoje "Anykščių šilelis" pavaizdavo gerai pažįstamą gimtojo krašto gamtą. Galima regėti nuostabiausius vaizdus - nuo mažiausių augalų iki didžiausių medžių, kuriuos poetas aprašo labai įtaigiai. Šile nuostabūs vaizdai, kvapai, garsai, padeda lietuviui nusiraminti, susikaupti, pailsėti ir susimąstyti. A.Baranauskas gamtoje įžvelgia paslaptingą jėgą, kuri vėl ir vėl traukia lietuvį į mišką. Būdamas miške žmogus tarsi atsiduria šalia savo protėvių.
Žodžiais-„šilelis“, „miškas“ poetas kalba apie Lietuvą. Pirmojoje poemos dalyje idealizuojama praeitis, o antrojoje nusiviliama dabartimi. Įdomu, kaip poetas kalbėtų, išvydęs dabartinę Lietuvą, buvusios gamtos likučius...
‑­
Atrodo, tarsi, žmogaus santykio su gamta nebeliko, jis nutrūko ir praraja didėja, žmogus tolsta nuo gamtos... Besiplečiant miestams, teršiama gamta, nyksta senoviniai tradiciniai kaimai, kertami miškai, pelkėja neprižiūrimi ežerai. Kuriama nauja civilizacija, kurios pagrindas - sparti informacijos sklaida. Tik kyla klausimas - ar joje nebereikalingos dvasinės vertybės, įgyjamos pabuvus gamtoje, gryno oro teikiama palaima protui, kūnui ir sielai, ausis glostantis medžių šnarėjimas? Antano Baranausko aprašyta paslaptinga jėga užmirštama ir ją pakeičia laikini malonumai – televizija, interneto teikiamos pramogos. Pamirštamos prosenelių tradicijos, požiūris į gamtą. Kuriamos naujos vertybinės normos, naujos tradicijos, kurios remiasi į materializmą, laikinumą.
Seniau žmogus, išėjęs iš trobos, patekdavo į natūralios gamtos glėbį. Kai tuo tarpu, šiuolaikinis žmogus, išėjęs iš savo „degtukų dėžutės“ patenka į automobilių išmetamųjų dujų glėbį, kuris jį lydi visą dieną. Atsiradus gamykloms ir sparčiai gausėjant automobilių skaičiui, užterštumas tampa viena pagrindinių globalinių problemų. Koks gali būti žmogaus santykis su gamta, kai ji tokia užteršta? Gamtos tikrojo grožio ir tikrosios vertės nebeįmanoma pajusti dėl žmogaus veiklos sukeltų katastrofiškų padarinių gyvūnijai, augalijai bei klimatui. Taip gamta praranda savo natūralų grožį.
Gamta nyksta! Tik pagalvokit, susimąstykit apie tai, pasvarstykit, ar verta paaukoti nepakartojamą „šilą“ vien dėl buitinio gyvenimo palengvinimo. Ar nereikėtų pajausti sąžinės graužaties dėl padarytų nuostolių ir siekti atstatyti žalą? Žmogus pakenkė gamtos harmonijai ir privalo sugrąžinti ją atgal į pusiausvyrą. Deja, žmonės nebando šios netekties stabdyti, bet juk turi galimybę, savais technologiniais išradimais, bent jau pabandyti pristabdyti šiuos gamtos pokyčius ir išsaugoti, tai ką protėviai amžių amžius taip brangino ir garbino. Viskas įmanoma, tereikia noro ir trupučio pastangų.
Nors ir atrodo, jog žmogaus santykis su gamta dramatiškai pakito ar net visai nutrūko, ryšys tarp žmogaus ir gamtos tebėra nepakitęs, nes žmogus yra dalelė gamtos visumos. Remiantis šiuo ryšiu galima pakeisti, pagerinti ir sutvirtinti žmogaus santykį su gamta. Tokiu būdu pagerbiant Antaną Baranauską, ir visus kitus žmones, kovojusius dėl senųjų tradicijų.

Pasak J. V. Gėtės, „Gamta- vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas.“ Todėl turėtume įvertinti žmogaus ryšį su gamta, stengtis, ….

dar viena

labas rytas. sėkmės visiems kalbantiems ;D jums gerai kas kalbat vėliau aš tai trečias. einu ruoštis 9:20  

per 3 forumus sedziu ir laukiu kokiu nors ziniu ;D 

tu džiaukis , kad 9:00 būtų ;DD 

 ko stresuoji dar tik 8:25 ;D

,,Žmogus ir aplinka potemės:
1. Informacinių technologijų tobulėjimas ir padariniai.
2. Karai. Ką apie juos žinote. Kokios priežastys ir pasekmės.
...3. Emigracijos problema Lietuvoje.
4. Patriotiškumo jausmo skatinimas. Kaip skatinti.
5. Kodėl tiek daug žmonių rūko. 

nieko apie gamta  

jei ka 5 iš to imčiau  

apie augintinius pakalbėjau ;D ir visai nesunku tik biški susimoviau keliose vietose D

kas 5 tema kalbės padėsiu ;D
   

Įžanga: pasakykit kaip žmogui yra svarbūs augintiai, suteikia šilumos ir pan
 dėstyme paminėkit apie žiaurumą su gyvūnais, platinimą internete kaip pavyzdį duokit šunį numestą nuo tilto ir įdėta interente toliau apie tai kad vedžioti su antsnukiais šunis, būti atsakingam už augintinio veiksmus ir padarytą žalą, rengiamus konkursus, parodas, bei gyvūnu priegluada.
 pabaiga: apibendrinant pasakykit kokie jie mums svarbūs ir pan

Knyga ir mes:
1. su kokiu rašytoju ir kodel noretum pasikalbėti apie jo kūrinį.
2. kontekstas padeda geriausuvokti knyga. (pagr. paneigt)
3,resp projekt "skaityk ir dovanok" siekiama populiarinti knyga"ką apie tai manote?
4knyga padeda suprastiviniems kitus. pagr ar paneigt(imsiu šitą)
5,kadanorsnors knygos atejimas pas žmogų bus prily......gintas dieviškos ugnies pagrobimu. (pagr, paneigt)

Mokslo pasiekimai žmogaus gyvenime:
1. nauju technologiju itaka siuolaikinei muzikai.
2. mokslo pasiekimu nauda bei zala sportui ir sportininkams.
3. modifikuoti produktai.
4. technikos issukis ekologijai.
5. kosmoso laimejimu poveikis zemei ir jos gyventojams.

Žmogus ir aplinka:
1. Saugus namai didziausia gyvenimo vertybe
2. Jaunimas nesunkiai uzmezga internetines pazintis
3. Klases atmosfera veikia jauna zmogu
4. Jauno zmogaus savanoriskas darbas visuomenei
5. Zmogus atsakingas uz savo augintinius.

Pilietiškumo potemės
1. valstybines sventes ugdo zmogaus pilietiskuma;
2.tikras pilietis-tas kuris domisi savo salies istorija
3.vienas is pilietiskumo pozimiu -ginti silpnesniuosius
4.ziniasklaida-pilietiskumo ugdytoja
5.samoningai besimokantis jaunuolis ugdo savo pilietiskuma

KULTŪRA IR JAUNIMAS
1.Muzikos kalba supranta visi. Pagrisk arba paneik
2.Tradiciju puoselejimas padeda jaunimui pazinti tautos kultura. Ka apie tai zinote ir manote
3.Ka ugdo televizijos realybes projektai: menininkus ar "zvaigzdes". Argumentuokite
4.Meninku gimstama ar tampama? Ka apie tai zinote ir manote?
5.Kuriantys mokiniai. Ka apie tai zinote ir manote.

kam dar neaišku ;D 

 gramatika+teksto suvokimas+ rašinys+ kalbėjimas = vienas bendras pažymys