skaitet sita? 

VBE lietuvių kalbos rašiniai – samprotavimai ir interpretacijos – šįmet vėl buvo vertinami savivaldybių įsteigtuose centruose. „Vertintojų netrūksta“, – spaudoje džiaugėsi NEC direktorius, bet tai buvo tik maža dalelė tiesos – vertinti lietuvių kalbos rašinių mokytojai buvo skiriami neklausiant jų norų ar galimybių, dažnai pagal principą: pernai vieni, šįmet kiti. Ir niekam nesvarbu, kad tas varu atvarytas mokytojas jau keletą metų nemokęs dvyliktokų (ir nemokys, nes mokykla tapo pagrindine ar net aštuonmete), kad pats nesugeba interpretuoti, kad nieko nėra girdėjęs apie samprotavimo žanrą, nežino nei bendro moksleivių lygio, nei susitarimų dėl kalbos normų, neturi VBE vertinimo patirties… Vertintojų grupių vadovų liudijimu, buvo tokių vertintojų, kurie nemoka skyrybos, negeba dirbti su žodynu, neperskaito vertinimo instrukcijos, kuria savas taisykles (pavyzdžiui, reikalauja, kad įžangą ir pabaigą sudarytų vienodas eilučių skaičius!), nemoka net užsiregistruoti vertintojų puslapyje – rašo ne el. paštą, o savo tikrą adresą J.

Tvarkant mokyklų tinklą, ministerija aiškino, kad labai geras daiktas – mokytojų specializacija, kad nereikės tam pačiam mokytojui dirbti ir su penktokais, ir su paaugliais, ir su aštuoniolikmečiais–devyniolikmečiais – iš esmės jau suaugusiais žmonėmis. Kur dingsta tie specializacijos pažadai, kai reikia prievarta varyti žmones į VBE vertinimą? Kodėl penktokų mokytojai vertina VBE? Negana to, šįmet vertintojams NEC neorganizavo nė vieno seminaro! Tai kur tie šimtai vertinimo konsultantų, šiam darbui gavusių net kompiuterius? Gal už tuos pinigus geriau būtų išleistas koks nors „Vertinimo vadovas“?

Panaši situacija susiklostė ir su Vilniaus testo vertintojais. Kadangi bent kiek daugiau patyrimo turinčius mokytojus „paėmė“ vertinti rašinių, testams liko tai, kas liko… Viena jauna mamytė, tik šį pavasarį grįžusi iš vaiko auginimo atostogų, mielai dalijosi savo įspūdžiais atvirame interneto forume, o tuos jos „įspūdžius“ kaipmat pasigavo persigandę abiturientai ir jų tėveliai. Tikriausiai NEC specialistai vilniečių vertintojų net neįspėjo, kad negalima tokiomis įžvalgomis dalintis viešose erdvėse, kad neetiška daryti apibendrinimus iš mažos imties darbų, o mokiniai pašaipiai replikavo, kad norėtų pamatyti mokytoją, pasirašinėjančią vardu „Pupsiukee“…
Pupsiukee: Sveikos, na as zaliuoju valstybiniu teksto suvokimo taisyme. Ryt jau penkta diena, ryt net nuo 7 val pradedam, nes nespejam. Is Kauno centro gausim darbus jau antram vertinimui. Na o siaip, ka as galiu pasakyt – jeigu maximumas tasku yra 26 (po to dar daugins is 2), tai dazniausi ivertinimai 8–13 tasku. Baisu. Kai prasideda paskutiniai klausimai, tai nuliai, nuliai… Buvo keli darbai, kuriuos ivertinom 0 – as maniau, kad is teksto suvokimo neimanoma nulio gaut, pasirodo imanoma. Baisus mokiniu lygis, nesiorientuoja laikotarpiuose, raso, kad 19a kulturiniai reiskiniai buvo sulenkejimas, sovietizacija, sovietu sajunga ir dar visokiu “perliuku”. Neisivaizduoji, ko kai kurie lindo valstybini laikyt. Apie rastinguma kai kuriu irgi patylesiu, nesugeba citatos be rasybos klaidu nurasyt. Per 4 dienas musu grupe kiek istaise darbu (apie 2500, daugiau gal…) tai buvo tik 2 darbai, kur mokiniai surinko 23–24 taskus. Ziuresim, ka gausim is Kauno… O rasiniu vertinimo normos irgi labai aukstai uzkelusios kartele.

Didesnę patirtį turintys vertintojai galėtų paaiškinti, kodėl jaunosios specialistės rašė nulius – jos nežinojo, kad mokinio atsakymas neturi pažodžiui atitikti vertinimo instrukcijos… Kokius įvertinimus gaus abiturientai po tokių „specialisčių“ patikrinimo?

Kita vertus, kyla klausimas, ar galima šioje situacijoje kaltinti tik nemokančius tokio darbo vertintojus. Juk vertintojai – ne grybai miške, patys neužauga, juos reikia užauginti, paruošti, tinkamai įvertinti. Kieno tai darbas, kieno atsakomybė? Deja, šitie klausimai tik retoriniai…