Blin, sunervinot. Nervai -> džiaugsmas -> vėlei nervai. Semestre turėjau 8. Pamokose šūdą maliau. Tačiau ėjau papildomai. Berods, ištisus tris (o gal trejus?) metus. Ar verta klausyt mokytojos sapalionių, jos per jėga brukamų " teisignų" interpretacijų? " Visos interpretacijos teisingos, (bet už individualias gausit 4)?" Visąlaik skaičiau, ką noriu ir kiek noriu. Supratau taip, kaip supratau. O jei nesupratau, patarimo klausiau tų, kuriais pasitikiu, kurie supranta, ką kalba. Gavau 87. Grupėj bene geriausiai. Rinkausi rašinį. Nors tikėjausi mažiau. Galvojau: jei nevisai pataikiau į temą, o vieną aspektą - galimybę rinktis - vos kliudžiau, gausiu apie 60, jei rašliava patiks - daugiau. O dabar, prisiskaičius komentarų, kaip jaustis turėčiau? O jei sumaišė tuos kodus? O jei kris balas? Nors mano pozicija aiški - man " px" , išsisuksiu, bet yra tų (pvz, tėvai) kuriem tikrai ne " px" . Būtų dar blogiau, jei perlaikyt tektų. Dar 5 valandos toj skylėj. Ne, ačiū. Tuo pačiu negaliu nesutikti, kad yra mokinių, kurie verti daug daugiau, nei gavo. Ir tokių nemažai. Linkęs kaltinti vertintojus. Nereikia tingėt antrajam tikrintojui. Be abejo, jam gal ir nesvarbu: juk tai tik mūsų savarankiško gyvenimo pradžia. Bet gi yra posakis: " Ką darai, daryk gerai" . Ir teisingai, ir sąžiningai. Nemiela, kai draugai gauna mažai, nors turėjo gaut daug. Nemiela ir visai nelinksma. Nesmagu.

Gerai. Dėkui. Įdomu, kodėl pats neusiprotėjau..