Aš jau beveik apsisprendžiau, kad į orientalistiką (jei tik istorijos bei anglų egzaminai nepateiks kokių nemalonių staigmenėlių ), bet vis dar svyruoju tarp sinologijos bei japonologijos. Idealus variantas būtų abi kalbas mokytis, bet tam paroj valandų mažoka Ką tik žvilgtelėjau į studijų programų pasirenkamumą ir atradau, kad į japonologiją pirmu numeriu prašymus jau padavę 58, į sinologiją - 21. Kaip manot, kas galėtų tai lemti?

Mm, taip, visas japonų jaunuomenės infantilumas O kas yra didesni vaikai nei abiturientai? Bet jei stoja vien dėl to, manau, nusivils, nes ten juk nemažai juodo darbo - ir kalba, ir kultūra. Tikrai stočiau į japonologiją, jei būtų daugiau galimybių prisiliesti prie kinų kalbos, bet kiek man pasakojo, tai tik labai apytiksliai, pagrindines frazes supranta, kai kaip antrą kalbą mokosi.

O sinologai kaip antrą kalbą mokosi tibetiečių. Mane tai truputį stebina - nejau ji tokia populiari?

Tu šaunuolė Vis tik kinų kalba itin sudėtinga ir savarankiškai mokantis lažinuosi, kad tie hieroglifai šiek tiek susimaišytų. Todėl kartais logiškiau atrodo pradėti nuo kinų kaip pagrindo - nes juk rašymo sistema iš Kinijos, kaip ir visai kultūra iš ten (nors Japonija per tiek izoliacijos metų labai daug savitumo turi).

Na, labai suprantama, kad skaitot budistinius tekstus. Būtų keisčiau, jei kokius bulvarinius leidinius... įdomu, tibetiečiai tokius leidžia? Kažkaip jie man atrodo tokie kitokie ir dvasingi - nors čia aišku stereotipai kalba;)
Hm, o jūs šiaip nesimokot religijų istorijos - juk religija - ypač svarbi kultūros dalis, o budizmas - viena svarbiausių Kinijos religijų (tarp konfucianizmo, daoizmo, etc.) Apskritai atrodo pasakiškai įdomu:) Ir kaip viskas išsibalansuoja - ar lieka entuziazmo ir laiko gilintis į kultūrą, ar tiek dėmesio skiriama pačiai kalbai, kad visa kita jau atrodo kaip antraeilis dalykas, kone laiko gaišimas, kai tokia sudėtinga kalba?

Man labai smalsu, ar didelis skirtumas yra tarp geografijos metinio pažymio B lygiu ir A lygiu? Pati turiu 10, bet B lygiu. Atsimenu, kaži kur skaičiau, bet dabar niekaip nebeprisimenu.
Truputį keista čia svarstyti, nes ryt sužinau istorijos rezultatą, o su interpretacijom visom... Visko gali būti. Baisoka.
Dar vienas klausimėlis:) Gal žinot, ar labai skiriasi kinų ir japonų hieroglifai? Žinau, kad japonai rašymo sistemą pasiskolino iš Kinijos, bet ar dabar jie labai skirtingi?

 Nereikia taip, juk paprastai nebūna tokių didelių skirtumų, kai lietuvių - kone šimtas, o istorija mažiau 80. Nes jeigu būna, tai man potencialiai šakės:) Nervina, kad negali ryt iš ryto skelbti rezultatų - dėl lietuvių ėjau į mokyklą tris kartus ir jaudinaus žymiai labiau nei prieš patį egzaminą:)

 Šiemet neduoda. Tikrai žinau, nes pas mus gimnazijoj buvo iš VU OC ir specialiai paklausiau:)

Kaip keista, kad kinai sukūrė hieroglifus, o dabar nebesupranta japonų hieroglifų, kurie pasiskolinti iš jų, nes savuosius taip supaprastino:)
O hiragana ir katakana išties sako kai ką:) Mano galva,  jos labai naudingos mokantis kanji:)

Anheli rašė:

Šiaip išsilavinę kinai moka tradicinius, tai kaip ir priklauso. O kinai Taivanyje bei išeivijoje tradicinius ir tenaudoja. Bet sutinku, tikrai keistas dalykas, kad tauta pati sugriovė savo senąją kultūrą, o kaimynai išsaugojo Jei pasidomėtumėte, pamatytumėte, kad ojojoi, kiek daug japonai iš kinų pasiskolino ir taip ištobulino bei išpopuliarino, kad dabar nedaug kas težino, kad iš tikro tie dalykai atsirado Kinijoje!

 
Dėkui už info:) Taip, kultūros revoliucija Kinijoje nemažai nesąmonių pridirbo.... Juk kinai nuo 1766 pr.m.e. turėjo savo pirmą dinastiją, o japonai daug vėliau valdymo sistemą perėmė būtent iš Kinijos... Kartu ir raštą, ir dar daug ką.
Bet tai nepadeda man apsispręsti, japonologija ar sinologija. Noriu abiejų:D Todėl japonologija labiau traukia, nes norint gal įmanoma ir kiniškai išmokti. Bet vis tiek atrodo keistoka mokytis ne iš pirminio šaltinio. Maždaug tas pats kas mokytis angliškai iš ruso imigranto... Kad bent hieroglifai būtų tie patys, o dabar labai jie maišysis:)
Beje, Anheli, galima dar klausimą? Tu puikiai į juos atsakinėji, tikrai labai ačiū:) Ar įmanoma išmokti tuos hieroglifus, jei tavo raštas nėra labai dailus ir kartais rašai kone vištos koja?:D Mane tai truputį gąsdina. Ar labai žiūri į milimetrus ir tikslumą?

Suomių kalbą dievinu ir šiaip daug gero galėčiau pasakyti apie Suomiją:) Bet įrašiau prašyme tik trečiu numeriu, nes nenoriu mokytis lietuvių filologijos, tiesiog turiu jai beveik alerginę reakciją. Be to, nesmokiau antros užsienio kalbos, tai patekti gal sunkoka:)
Man tik smalsu, ar galima gauti laisvų kreditų ir pasirinkti suomių mokytis papildomai? Aišku, turbūt nesusirinktų grupė, bet juk galiu pasvajoti;)

Anheli, mane domina ir japonų, ir kinų kultūra. Todėl idealiu atveju įstosiu į japonologiją, nuo antro kurso mokysiuos kinų kalbą ir pasistengsiu ją išmokti, domėsiuos kultūra ir pati... Toliau - pagal aplinkybes:)
Aišku, visai tikėtina, kad po pusės semestro lėksiu iš OC klykdama, kai mane prislėgs toks krūvis. Žiūrėsim:) Ir tu šaunuolė, kad tiek daug mokaisi (juk jau porą kursų praėjai, spėju?) ir dar vasarą randi laiko atrašyti į klausimus. Labai ačiū:)

Na, aš taikau į VU japonų kalbą, tai nežinau, kaip ir kas:) Bet suomių bent savarankiškai išmoksiu - kada nors;) Ji tiesiog labai graži ir lygiai tiek svetima, kiek reikia. O štai japonų kalbos žodžius mokytis sunku, vos ne po raidę mintinai:D
Mm, suomiškų dainų ir aš klausaus. Apskritai Suomija susidomėjau, nes Nightwish myliu;) Bet man daug kas patinka - ir jų politiknė, ir ekonominė sistemos, šiaip požiūris. Sutemų šalis.

>Anheli, juk sakiau "idealiu" atveju:D Nežinau, kaip bus, bet noriu išmokti abi kalbas, be to, man sakė, kad žymiai lengviau yra mokytis kinų po japonų negu atvirkščiai. Be to, japonų kultūra gal kiek artimesnė, to subtilumo daugiau, daugiau pastelinių spalvų - Kinija man kiek per grėsminga. Gal ateičiai:) Žodžiu, kol kas pirmu numeriu palieku japonologiją, bet iki liepos 19 gal dar aplankys nušvitimas;) Arba neišlaikysiu anglų egzo, irgi galimybė..

>JapaneseKoreanLover - kaip gaila! Dar vienas atvejis, kai nusivili sistema. Egzaminai - toks suknistas sėkmės dalykas gali būti kartais, galėtų duoti balų už entuziazmą - tu gautum nemažai:) O dar tas istorijos egzaminas šiemet su savo interpretacijom... Tikrai gaila:(
 

Hm. Gal todėl, kad anksčiau duodavo tuos 70 už Rytų kalbų mokyklą?

Ne tokia ji ir sunki:) Aš truputėlį mokiausi... Tik labai daug linksnių, kaip kokia atsvara anglų kalbai. Bet taip dar smagiau:) Šiaip įmanoma suprasti, atskirti žodžius kad ir muzikos klausantis, ne taip, kaip kokios prancūzų:)

 Yra ir gal net ne menkų - juk egzaminai tai puikiai išlaikyti:) O aš geografiją turiu, tik B lygio, bet nesuku galvos. Dabar labiausiai nervinuos, kad kuo toliau, tuo mažiau aš noriu ką nors apskritai studijuoti:D Gal čia vasara taip...

 Cha, smagu bus, kai nebe jauniausi:) Bet turbūt keista taip, dvejus metus naujokų laukti:)
O bent jau aš turbūt į japonologiją stoju. Nors beveik 50/50 su sinologija, na tiesiog nežinau, nors nusišauti! Tiesiog daugiau į japonologiją stoja, tai galvoju, jei tikrai pasiseks vėliau ir kinų mokytis, gal nieko... Nors Kinija tokia plati, o Japonijos šiandieninė kultūra mane tiesiog gąsdina.

Kinija irgi gąsdina... Žodžiu, viskas taip ima ir išsibalansuoja. Nieko, rytojus ateis ir nebereiks sukti galvos. Beje, Anheli, labai labai ačiū už atsakymus ir geranoriškumą

 Man lygiai tokia pat paranoja:) O šiandien ryte dar pakeičiau pirmą numerį, taip siurrealu truputį, kad per porą minučių pakeiti savo ateitį... Bet būna, būna;)

Pagaliau! Pagaliau vakar vakare susikaupiau ir prisiverčiau pamąstyti, ko išties noriu. Ir apsisprendžiau, kad studijuoju sinologiją. Viskas. Ir labai džiaugiuosi dabar, nes iš tiesų būtent to norėjau, o ne japonų.