Sveikučiai, kolegos.:) Pabandom nupiešti bendrą kūrybinio egzamino vaizdą mano akimis? Pabandom.:) Egzaminą laikiau su dar keletu čia jau apsireiškusių žmogeliukų penktadienį. Kadangi laikyti atvažiavau iš Klaipėdos, būtų buvę labai gaila pasitraukti jau po pirmo etapo ar neišlaikius, todėl tai buvo tarsi šiokia tokia motyvacija. Savaime suprantama, be to, jog pati žurnalistika man yra patraukli. Rašinį rašiau antrąja tema, kadangi laidą "Teisė žinoti" teko žiūrėti gana dažnai, o įvykių Lenkijoje pastaruoju metu nesekiau. Įvardinau kokias problemas liesčiau ir kokius žmones kviesčiau, bet dabar nesismulkinsiu, jeigu norėsite, papasakosiu. Kaip jau minėjo kolegė, tik vienai merginai iš mūsų grupės buvo pasakyta "NEXT" po rašinio.:) Ėjau į pokalbį pirmojoje grupėje ketvirtas ir nelabai bijojau, giliai širdyje žinojau, jog viskas bus gerai. Taip ir buvo. Iš pradžių, žinoma, paprašė prisistatyti. Vėliau klausė, kokie atrodo man reikšmingi pastarųjų mėnesių įvykiai Lietuvoje. Klausė, ar žinau, kas vyko kątik Vokietijoje. Taip pat klausė, ar žiniasklaida gali sustabdyti emigraciją. Vėliau pradėjo klausti ar emigracija naudinga valstybei, kodėl? Ar naudinga žmogui? Kas geriau, kai žmogus turi galimybę rinktis ar kai už jį viską padaro valstybė? Klausė, ar turiu patirties. Kadangi turėjau ir pasakiau, jog darbuojuosi dienraštyje "Vakarų ekspresas", paklausė, ar žinau koks Klaipėdos miesto biudžetas, kiek Klaipėdoje gyvena žmonių. Parodė nuotrauką ir paklausė, kas joje. Joje buvo Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.:) Taip pat klausė, ar turiu žurnalistų, publicistų idealų? Atsakiau, jog Donskis ir Sviderskytė. Paklausė, kodėl Sviderskytė? Atsakiau, jog dėl jos stiliaus ir kartais neįprasto požiūrio kampo, paminėjau, jog patiko jos paskutinis straipsnis apie svajotojus. Atsakiau, jog taip. Paklausė, ar aš esu svajoklis? Atsakiau, jog komisijai geriau žinoti ir jai nuspręsti, koks aš esu. Tada komisijos pirmininkas sarkastiškai pasakė "koks Tu diplomatiškas", nusišypsojau ir pasakiau "ačiū". Nuo labai daug klausimų, manau, išsisukau ne tik dėl to, jog nebijojau, bet ir dėl to, jog šypsojaus ir nevengiau humoro. Kai manęs paklausė, kokia sritimi domiuosi, atsakiau: "Kolegos jau minėjo, jog kai pasakai vieną sritį, užduodate galybę sudėtingų klausimų iš tos srities, tai dabar kažkaip ir nedrąsu." Sako: "Vis tiek teks pasisakyti". Na, tada įvardinau muziką, kiną, sportą, ekonomiką ir politiką. Sako: "O, yra ir rimtų temų". Bet politinių ar ekonominių klausimų pernelyg nebuvo.:) Arba, kai paklausė, ar turiu patirties, atsakiau, jog "sklinda kalbos, kad geriau nesakyti, jog turi patirties, nes komisijoje vyrauja nuomonė, jog jei jau darai, tai daryk gerai. Tai turiu prisipažinti - patirties turiu, bet visada stengiausi viską daryti gerai.":) Dar nebloga situacija buvo, kai paklausė "Kodėl patinka Sviderskytė?". Atsakiau: "Kaip moteris ar kaip žurnalistė?" :) Bet be humoro reikia šiek tiek ir įžūlumo, manau, nepakenks. Tarkim, kai pradėjo klausinėti komisijos pirmininkas apie emigraciją, aš pradėjau polemizuoti, aptarti iš visų pusių, o jis sako "Atsakyk konkrečiai". Atsakiau, jog "emigracija žmogui nei gerai, nei blogai. Arba ir blogai, ir gerai". Sako: Tu man vis tiek atsakyk į klausimą, žmogui pasirinkimą turėti yra gerai ar blogai?" Sakau: "Tai jeigu klausiate apie pasirinkimą, tada jį turėti žinoma, jog yra gerai. Prieš tai nesupratau klausimo". Ir pirmininkas sako su tokia ale panieka: "Atsiprašau, jog ne taip suformulavau klausimą", aš nusišypsojau ir atsakiau, jog nieko tokio. Kietas pirmininkas, bet man patiko. Kartais aš tikrai išsiplečiu ir reikia drausmės.:)) Ir šiaip komisijoje visi jie "faini", tiesiog sukuria tokią įtemptą išbandymo atmosferą. Todėl smagu ir todėl geros emocijos užplūsta, sužinojus, jog išlaikyta.

Beje, kitiems dar buvo užduodami klausimai apie galingiausių valstybių aštuntuką, įvykius Graikijoje, Lietuvos futbolininkus vicečempionus, buvo prašoma išvardinti Lietuvos atstovus EP, ministerijas ir jų vadovus, valdančiąją daugumą ar opoziciją sudarančias partijas, jų lyderius.:) Tai tiek.:)