Žanai Klodai van Damai --> žurnalistui didžiausias įžeidimas yra pavadinti jį filologu. Esmėje, žurnalistas, tai ne tas žmogus, kuris naktį eiles kurpia po antklode pasislėpęs ir žibintuvėliu pasišvietęs. Jei per stojamąjį pasakai, kad laimėjai 15 pirmų vietų tarptautiniuose filologų konkursuose ir dar poezijos sekcijoje, tai iš tavęs išsityčios taip, kad ausų būgneliai sulys į smegenis ir kažin ar kada daugiau pasirodys.

  Žinau, kas yra filologų konkursai, pati ten dalyvavau, tad jokio įžeidimo nebuvo. Žinoma, nesakiau, kad dalyvavau, nes būtent toks atsakymas lauktų iš komisijos. Jei ir įžvelgei kažkokią patyčią, tai nebent perdėtai susireikšminusiems kai kuriems komisijos nariams, nes man tokių perliukų pasitaikė, kad nors imk ir išdaužyk veido sritį po pokalbio. Peace.

Šitas?

Kadangi man stojant buvo tūkstantmetis, tai pradėjo pūzras kažkoks, net nežinau kas toks manęs klausinėt debilizmų visokių. Dialogas vyko maždau taip:

Ką šiemet švenčiam?

Lietuvos tūkstantmetį.

O kas čia per daiktas?

Lietuva pirmą kartą paminėta Kvedlinburgo analuose.

Kada paminėta?

1009.

Kas tie Kvedlinburgo analai?

[ties šiuo klausimu mano kantrybė išseko]

Kedlinburgas - Vokietijos vienuolynas, analai - vienuolyno metraščiai, vadinasi - Vokietijos vienuolyno metraščiai.

[Pečiulis pradėjo juoktis, o pūzras išraudo ir susinervino. Paskui tylėjo ilgai ir tada vėl pratrūko.]

Kada buvo paskutinė Lietuvos okupacija?

[pirma mintis man buvo "ta fak?"]

Kieno okupaciją omeny turite: rusų, lenkų, vokiečių?

Pačią paskutinę.

1945 arba 1946, priklauso nuo to ar turite omeny kada jie įžengė į Lietuvą, ar kada galutinai okupavo.

[Pečiulis juokėsi beveik balsu, o pūzras išraudo dvigubai]

 Tai čia dekanas. Jo egzo neišlaikiau aš ir kitos aukos. Nesistebėkit, bus ir pas jus tokių. Apskritai, yra dėstytojų, kurie tiesiog turi aukų, kad ir kaip stengtumėtės. Ir važiuokit stovyklon, ten būna gerai.

 Na, taip, pusė mano kurso prieš jį dreba. Man kažkaip nebaisus jis, šiaip nemalonus. Ir dar susikoliojom per kažkurį susirinkimą.

 Džiugas Paršonis – geras žmogus. Jis mums stengėsi per egzaminus tokią vertinimo sistemą sukurt, kad balai kiltų (jie ir kilo). Ir šiaip jei turėsit jo paskaitų – sėskit prieky, nes kitaip nesugebėsit susikaupt. Jis – profesionalas, tačiau nemoka dėstyt. Dėl to turėjom didelių problemų visi. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.
Andrius Vaišnys – malonus ir geras? Na, nuskilo, galiu pasakyt.
Artūras Račas – puikus žurnalistas, įdomus blogeris, tačiau per stojamąjį jo klausimai tikrai sukirtinėja, nes jie aukšto lygio ir ne į visus gali turėt atsakymus, taip buvo ir man. Atsakymus žinojau, bet iš tų nervų visas pavardes pamiršau, nes prieš tai buvo suparinęs aukščiau aprašytas pūzras.
Dėl išvaizdos, tai čia jau kaip pasitaiko. Šiaip norėjau darytis tatoo, vertis auskarą virš lūpos, tačiau mąsčiau apie ateitį ir žinojau, kad dar sunkiau gauti darbą būnant nestandartinės išvaizdos.
Dėl netvarkingos aprangos, tai tatoo ir auskarai nėra apranga.
Dėl Žyginto Pečiulio, tai jis man irgi mokyklėlėj dėstė ir mane kuo puikiausiai atsiminė, nes uždavė tą patį klausimą kaip ir per bandomąjį. Ir aš jį atsakiau lygiai taip pat. Ir dėl to labiau skaniai juokėmės visi, nes koks buvo klausimas, toks ir atsakymas.;D

 Vietų yra tiek, kokia yra didžiausia auditorija.

 Sveikas, Adomai,
Mes žinom, kad skaitot ir sekat kiekvieną žodį, tik nuo to mums baisiau nepasidaro. Nieko blogo čia niekas ir nesakė. O jūs, kiek atsimenu, visuomet buvot konfliktiškas žmogus.

Žanai −> visus dokumentus reikės vežti į Saulėtekį.

 Tadai, žiū, pradėjai čia organizuot viską. Idėja tai visai gera, savo FB/skype tikrai galit rašyt, daryt bendrą grūpsą, bus labai naudinga. Ir mums įdomu kas per paukštukai suskrido čia.