Baigiau politikos mokslus VDU, dabar studijuoju TSPMI magistrantūroje. Tiek vienur, tiek ir kitur mokosi nemaža dalis studentų (gerai išlaikiusių egzaminus, tačiau į pastrarąsias studijas stojusių dėl tariamo prestižo, tėvų įtakos ar panašių priežasčių), kurie pasirinko politikos mokslus, nors ši sritis visai ne jiems. Tokie žmonės arba inertiškai sukandę dantis bando iškentėti iki galo, arba lygiai taip pat kentėdami laukia kažkokio stebuklo, kuris neva turėtų įvykti baigus tokią „prestižinę“ mokslų sritį. Nebūtina sakyti, kad joks stebuklas neįvyksta, lieka daug nusivylusių savo pasirinkimu ir veltui sugaištu laiku studijuojant tai, kas visiškai nedomina ir neįtraukia.

Jeigu nedomina mokslinė veikla, negebate gerai dėstyti savo minčių žodžiu ir raštu, nepatinka analizuoti ir tirti atskirus reiškinius, neduok Dieve politika jums kelia priešiškus sentimentus, norite įgyti tikrą specialybę, o ne gana abstraktų išsilavinimą – pagailėkite savęs ir nesirinkite politikos mokslų. Politikais baigę netapsite, nes tam yra kiti keliai ir kiti būdai, kuriems visiškai nebūtini politikos mokslai. Kaip ir kiekvienai mokslo sričiai šiuo atveju reikia tikro pašaukimo mokslinei veiklai, kurio daug kam paprasčiausiai stinga. Tai normalu.

Na, dirba kažką baigę šias studijas. Dalis ir net labai neblogai dirba. Tik tai labiau ne baigtų politikos mokslų, o individualių sugebėjimų ir intelektinio potencialo pasekmė. Įstoti čia nėra lengva, todėl atitinkamai ir susirenka gabesnė publika nei kitur. O politikos mokslų diplomas nėra stebuklingas raktas nuo lobių skrynios, nes yra visa galybė įvairiausių specialybių (pradedant inžinerijomis ir architektūromis, ir baigiant IT), kurias, priešingai nei PM, be ironijos būtų galima vadinti „perspektyviomis“.

Miela Gryte, neregėtas dalykas, kad studijų kokybė ženkliai pasikeistų per metus ar du. Aukštojo mokslo reforma bet kuriuo atveju pasiteisins tik ilgalaikėje perspektyvoje. Kita vertus, jau dabar matyti šioks toks pozityvus šios reformos poveikis Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, jeigu kalbėsime apie AM įstaigų skaičiaus mažinimą.

:) Kartais ir pačiuose politikos moksluose naudojama matematika, pavyzdžiui naudojant lošimų teoriją, taikant kiekybinius tyrimo metodus ir pan.

1) Šitas dalykas yra laisvai pasirenkamas, todėl galėsi pasirinkti ką nors kito vietoj jo.

2) Dalykas dėstomas lietuvių kalba, tačiau dalis pasiruošimui būtinų tekstų buvo rusiški.

3) Neaišku ar iki tol, kol pasieksi 3-4 kursą šis dalykas programoje apskritai išliks. Sakyčiau, kad ne.

4) Kadangi, vertinant pagal mokomų kalbų skaičių, VDU yra antras toks universitetas Centrinėje ir Rytų Europoje, tai rusų kalbą tikrai galėsi mokytis, bet už tai teks sumokėti. Be to ta galimybė mokytis irgi sąlyginė – galbūt bus taip, kad rusų kalbos paskaitos kirsis su kokiu nors specialybiniu ar kitu svarbiu dalyku ir tiesiog fiziškai negalėsi būti dvejose vietose

5) Matematikos prireiks keliuose dalykuose: ekonomikoje, kokybiniuose ir kiekybiniuose politinės erdvės tyrimuose, parlamentarizme ir partijų parlamentinėje veikloje. Seniau dar toks dalykas kaip logika buvo privalomas ir kur reikėjo šiokių tokių matematinių sugebėjimų, tačiau jau nebežinau kaip yra šiuo metu. Kita vertus, tai nėra aukštoji matematika ir dauguma sugeba visai neblogai su ja tvarkytis.

Štai įrodymas, kad universitetų Lietuvoje tiesiog per daug. Ko verti universitetai, kurie suteikia vilčių įstoti žmoniems, kurie valstybinius egzaminus teišlaikė po kelis-keliolika procentų? Atidedant „become who you want to be“ pasakas į šalį, reiktų konstatuoti, kad universitetinės studijos taip pat reikalauja (ar turėtų reikalauti) peržengti tam tikrą kartelę, kurią įveikti pajėgūs ne visi. Lygiai kaip ne visi yra pajėgus tapti gerais bėgikais, vargonininkais ar dailininkais. Jeigu stinga gabumų mokslui, tai kolegijos yra gera alternatyva aukštajam universitetiniam išsilavinimui.

* žmonėms

Labai žemo lygio alternatyva yra tiesiog nestudijuoti.