Buvau parases labai daug, bet tegavau Klaida Trumpai surasysiu svarbiausius punktus :

1. Teorijos kalti nereikia, reikia ja suprasti. Uzdaviniu sprendimas - jau to supratimo pritaikymas. Teorija pakankamai suprasit - uzdaviniu sprendimus galesit sugalvoti patys.

2. Irodymai yra paaiskinimai, uzrasyti formalia, griezta matematine kalba. Velgi, suprasit teorija, teorema jums atrodys intuityviai suprantama, tada teliks ta intuityvu supratima uzrasyti formalia, griezta matematine kalba.

3. Universitete matematika yra kitokia nei mokykloje, bet man asmeniskai ji idomesne ir netgi lengvesne, kadangi labiau pagrista, paaiskinta. Tad jeigu tik stenksites suprasti, ir neapsiribosit atsiminimu (kurio uzteko mokykloje) - 9 ar 10 gauti nera labai sunku.

4. Matematika nera sausas mokslas. Netikekit mokykla, ten isvis nebuvo matematikos.

Perspektyvos priklauso nuo jusu. Jeigu busit motyvuoti ir ambicingi - perspektyvos dideles studijuojant praktiskai bet kur. Jeigu tenoresit praslyst idedant kuo maziau pastangu, jeigu tik iskalsit mintinai minimaliam balui - tada perspektyvos praktiskai nulines, tik sugaisit 4 metus. Taigi kuri specialybe perspektyvesne galit atsakyt tik patys - ka jus labiau norit mokytis?

 O sunkumas velgi labai salyginis dalykas. Sunkiausia mokytis tada, jeigu mokaisi  tai, kas tau neidomu ir jeigu nesi suinteresuotas to ismokti. Mokykline matematika yra neidomi ir beprasme ismokti (kokia nauda is pavieniu uzdaviniu sprendimo algoritmo zinojimo, kurio net nesupranti?), todel bent man atrodo, kad ja daug sunkiau mokintis nei universitetine, kuri idomesne, labiau pagrista, o ir prasmingesne. Bus sunku tik tai, kad turesit ismokti mokytis matematika, nes jeigu bandysit viska tiesiog atsiminti (ka daro gana didele MIF studentu dalis) - bus tikrai sunku.