Vienas absurdiškiausių kada nors skaitytų komentarų. O nepagalvojai, kas būtų, jeigu visi žmonės užsidarytų tarp savų problemų ir liktų abejingi šalia esančiam? Tavo minimas "gerumas/smagus" slypi tame, kad tu gali padėti žmogui, kad tu gyveni ne tik sau ir dėl savęs, tačiau ir dėl kitų. Kitas dalykas - psichologas (o ypač jeigu jis tęs studijas) turi galimybę mokytis visą gyvenimą, galbūt kažkam tai atrodo nereikalinga, tačiau mane ši mintis žavi (nesakau, kad kitų profesijų asmuo arba tiesiog žmogus neturi tokios galimybės, tačiau dabar kalbame tik apie psichologiją). Ir, beje, daug pasakantys Golemano žodžiai: "Kitas veiksmingas sielvarto ir graužaties įveikimo būdas yra pagalba jos reikalingiems žmonėms. Depresijos pagrindas yra nuolatinis galvojimas apie save ir rūpinimasis savimi, todėl pagalba kitiems ir gebėjimas suprasti kitų širdgėlą padeda užmiršti savo liūdesį."