Hey, būsimi kolegos, kaip laikotės? Kaip sekas ruoštis egzaminukams? Kažkaip čia vidury sesijos aplankė nostalgija, nutariau pažiūrėt, kokiom nuotaikom abiturientai gyvena

 Kokius egzaminus laikysi? Jau reikėjo pasirinkt ar dar ne?

 Ū, kiek klausimų studijuoju Vieninteliame universitete (VU) mediciną. Na turbūt jau teko girdėt, kad nuobodžiauti šitose studijose netenka. Visada yra ką veikti Tempas ir krūvis pradžioje (pirmus ~2 metus) būna išties nemažas, nes reikia sukrauti tam tikra žinių bagažą, kad toliau galėtum studijuoti, taip vadinamus, klinikinius dalykus. O juose jau kiek laisviau būna, krūviai pasidaro praktiškai kaip ir daugumoje kitų specialybių.

 Gyvenimas vyksta, studijuojant mediciną galima gyventi ir dar kaip nors dauguma netenka dalies savo buvusių draugų, nes nebeturi jiems laiko Po mokyklos man asmeniškai buvo neįprasta ir sunkoka, nes mokykloje nebuvau pratęs mokytis, šiek tiek tinginiavau ir kita veikla užsiėmiau. Atėjus į universitetą viskas aišku iškart pasikeitė, todėl teko pratintis prie naujo mokymosi stiliaus. Bet kadangi visi dalykai labai įdomūs, nebuvo sunku.

 Šiaip pasidalinkit mintim, kodėl norit į mediciną? Nebando jūsų atkalbėt ("labai sunku", "ilgai reik mokytis" ir t.t.)?

Jeigu ne pašaukimas, tai kas tada? Juk dauguma būtent "pašaukimu" ir grindžia savo kelią į mediciną )

Geras pasirinkimas Į Vilnių ar Kauną?

@Jurgita.

Pagal kieno atsiliepimus? Kauniečių? ;D

@pilkas

Bendrabučiai, žinok, neblogi. Ypač jei patenki į Čiurlionkės, tada į paskaitas gali keltis prieš pusvalandį, nes iki fakulteto ~3 min. kelio. Šiaip dėl išgyvenimo, tai gyvenimas barakuose virte verda. Ypač kai fuksai atvyksta Geriausia į kambarį keltis kartu su kokiais pažįstamais, kad galėtumėt savo "gyvenimo ritmą" susiderint - nes jei išeina taip, kad vienas nori tūsint, kitas mokytis, atsiranda konfliktai.

 Neturiu tikslo nei įkalbėt, nei atkalbėt. Tik patariu gerai pagalvot pradžioje ir man lengvesnis mokymasis patrauklus atrodė. Bet paskui pasirodė, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba.

 Aš nenoriu pasakyt, kad kažkur geriau ar blogiau. Tiesiog per tiek metų pastebėjau universiteto iš kito miesto tendenciją ant mūsų pastumt, o save gerai pareklamuot (neretai ir nepelnytai). Kadangi vilniečiai nemato reikalo taip pat elgtis, formuojasi kiek neteisingas įvaizdis.

 Todėl ir noriu pasakyt, kad reiktų galbūt giliau paanalizuot viską, apsilankyt viename ir kitame universitete, pabendraut su būsimais kolegomis ir jau tada spręst, taip sakant, pagal tiesioginius šaltinius.

pilkas, be abejo, teisus vis tiek rezultatas - profesionalus gydytojas - didžiausia dalimi priklauso nuo to, kiek savęs investuosi į šį mokslą. O viskas, kas aplink, tik padeda tai daryti.

Uoga, taip, yra tokia galimybė. Gali pereiti manau max. į antrą kursą VU, nes vėliau per dideli skirtumai.

Mokytis patinka. Žinių daug, bet matyt esmė ne žinių apimtyje, o studijų organizavimo metodikoje. Čia ji, mano nuomone, gera, su ja galima efektyviai studijuoti

Prisiminiau tinklaraštį, kurį rašo grupelė medicinos studentų. Tiesiog mintys apie viską. Galbūt rasite čia ką nors naudingo sau :) www.antagonistai.lt

Mhm, klausk

 Nea, VU nereikia