Nori pažiūrėt?

Sorry, kad pasakysiu, bet man kvaila, kai apie žmones sprendžiama pagal išvaizdą. Pažiūri ir neva viskas jau aišku. Tikrai didžiausia nesąmonė.

Labai visiškai absoliučiai teisingai pasakyta, zzz17 ;]

Nežinau, kad ir labai gerai mokiausi, niekas moksliuku nelaikė manęs. Nors 12 klasėj gana daug mokiausi, tačiau tai darė daugiau mažiau visi, tik gal ne visiems rezultatai tokie geri būdavo. Bet tarp mokslų laiko rasdavau ir draugam, ir gitarai, ir grupei, o kiekvienas savaitgalis būdavo konkrečiai prageriamas

Girtas Moskitas - iš dalies pavydžiu... Visus metus buvau beveik doras mokslo žmogus, tai bandau atsigriebti dabar, vasarą... O kadangi kiekviena vasaros diena tolygi savaitgaliui, todėl.. mamos akyse beveik žlugau

Ghm, įvairių "moksliukų" šiais laikais būna - vien ko vertos foruminės išpažintys: vargu, ar galima išskirti konkrečius žmonių tipus a la etiketes, vėliau bandomus taikyti "praktiškai". Aš mokykloje mokiausi - kaip gera kalbėti būtuoju laiku! - labiau tuos dalykus, kurie man patiko (humanitariniai); su tiksliaisiais mokslais nedraugavau, bet mėgau projektines veiklas - taip iš jų gaudavau gerus pažymius. Anyway, buvo viena veiklos sritis, kuri mane žavėjo (ir žavi) labiausiai, todėl pagrindinis laikas/jėgos - jai. Draugai - iš veiklos, atsisakyti laiko su jais būtų nuodėmė. Taigi mokiausi iš idėjos, bet gerai; darbuodavaus už mokykos ribų; su draugais - išvien,- suspėdavau; o žalingi įpročiai ir šokiai ant stalų - paauglystės silpnybė. Gyvenk greitai, mylėk karštai, mirk jaunas!

man netrukdo

Žinau tik vieną asmenį,kurį pavadinčiau moksliuku - toks ,kuris vis laiką skiria mokslams. O dauguma moka suderinti mokslą ir poilsį.

Šulioj mokiausi blogai iki dvyliktos klasės, o dvyliktoj klasėj kaliau po dešimt valandų - rezultatas aštuom iš anglų egzo. Kai studinau archeologiją, mokiausi irgi po dešimt valandų, bet rezultatai buvo labai kuklūs. Manau, kad tai dėl ligos. Taiigi esu nevykėlė - kalikė.