VšĮ Užsienio lietuvių rėmimo centras baigė įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą "Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas".
Nuo 2006 - ųjų kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamu 2 473 143 Lt vertės projektu buvo siekta sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą, įdiegiant konkursinį programos dalyvių finansavimo mechanizmą.

VšĮ Užsienio lietuvių rėmimo centras baigė įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą "Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas".

Nuo 2006 - ųjų kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamu 2 473 143 Lt vertės projektu buvo siekta sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą, įdiegiant konkursinį programos dalyvių finansavimo mechanizmą.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu organizuoti užsienyje dirbančių ir studijuojančių mokslininkų vizitai į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto iniciatyva į Lietuvos studijų ir mokslo institucijas trumpalaikiams moksliniams vizitams atvyko 61 mokslininkas, nuolat mokslinį darbą dirbantys ir gyvenantys Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Inicijuojant projektą numatyti ir jo metu atlikti tyrimai pateikia svarbios informacijos ir duomenų apie išvykusių tyrėjų išvykimo motyvus, sugrįžimo į Lietuvos mokslo centrus bei aukštųjų technologijų įmones galimybes ir lūkesčius, mokslinių tyrimų komercializavimą.

Taip pat sukurta "Protų susigrąžinimo programa", kurioje pristatomos veiklos gairės valstybės politikai, mokslo ir studijų institucijoms bei verslui, kaip sustabdyti protų nutekėjimą, pritraukti užsienio ir išvykusius Lietuvos tyrėjus į Lietuvą ir panaudoti išvykusių tyrėjų patirtį, siekiant kokybinio proveržio Lietuvos mokslo ir tyrimų erdvėje.

"Šio projekto įgyvendinimu buvo pradėtas svarbus procesas. Pirmiausia, pagaliau nuo kalbų pereita prie realių priemonių emigravusių mokslininkų grįžimui į Lietuvą skatinti. Labai vertinga ir tai, kad organizuotais moksliniais vizitais paskatintas keitimasis žiniomis ir patirtimi tarp išvykusių Lietuvos doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų bei Lietuvos mokslo centrų, asociacijų, aukštųjų technologijų įmonių”, - sako projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.

Paklaustas, ar projekto pradžioje dėl jo rezultatų turėti lūkesčiai sutampa su realiaisiais, Tomas Žalandauskas sako tuo neabejojantis ir tikintis, jog galima paskatinti sugrįžti daugiau nei pusę išvykusių mokslininkų, nes vien po projekto vizitų Lietuvoje nusprendė pasilikti keturi trumpalaikiams vizitams atvykę mokslininkai. Tačiau taip pat projekto vadovas užsimena ir apie tai, jog pradedant įgyvendinti projektą tikėtasi kiek didesnio Lietuvos tyrimus vykdančių valstybinių, o ypatingai privataus sektoriaus, institucijų aktyvumo.

"Įgyvendintas projektas buvo pilotinis. Įvertinus jo poveikį, jo veiklas prasminga ir būtina tęsti. Ketinama plėtoti trumpalaikių vizitų finansavimą, nuosekliai stebėti mokslininkų migracijos procesus ir taikyti tam tikras priemones ne tik lietuvių mokslininkų skatinimui grįžti, bet ir neišvykti. Šiuo laikotarpiu svarbu pradėti vykdyti mirgacijos ketinimų ir motyvacijos tyrimus nuo pat bendrojo lavinimo mokyklos baigimo laikotarpio, juk tapo aišku, kad didelė dalis gabiausių moksleivių išvyksta net neperžengę mūsų aukštųjų mokyklų slenksčio”, - apie poreikį rūpintis gabiausių  žmonių skatinimu likti savo šalyje pasakoja T. Žalandauskas.

Dr. Žalandausko įsitikinimu,  mokslininkų apsisprendimą grįžti gerokai pagreitintų valstybinių universitetų ir institutų valdymo reforma, skatinanti institucijų veiklą grįsti valstybės, o ne personalo (mokslininkų ir administracijos) interesų tenkinimu.

"Turint omenyje, kad mokslininkams svarbiausia - galimybė didinti savo mokslinę kompetenciją, vykdant aukšto lygio mokslinę veiklą tam pritaikytose laboratorijose, tikintis tyrėjų motyvacijos grįžti, svarbu plėtoti ir programinio konkursinio tyrimų finansavimo galimybes, objektyviai orientuojantis tik į aukšto lygio tyrimus, nepriklausomai nuo to, kokiose institucijose jie atliekami - valstybinėse ar privačiose. Taip pat būtina naikinti biurokratinius suvaržymus mokslininkams, vykdantiems tyrimų projektus biudžetinese tyrimų institucijose”, - tvirtina jaunas mokslininkas, vadovavęs protų susigrąžinimui skirto projekto įgyvendinimui.