Šiandien, lapkričio 30 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti naujausi tarptautinio 4-okų skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatai. Šalies ketvirtokai savo skaitymo pasiekimais lenkia bendrą visų šalių-dalyvių skaitymo pasiekimų vidurkį (500 taškų) ir užima 21 vietą (537 taškai). Geriausiai pasirodė Rusijos, Honkongo, Singapūro ir kelių Kanados provincijų mokiniai, paskutinėse vietose - Kataro, Kuveito, Maroko ir Pietų Afrikos Respublikos mokiniai.
Šiandien, lapkričio 30 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti naujausi tarptautinio 4-okų skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatai. Šalies ketvirtokai savo skaitymo pasiekimais lenkia bendrą visų šalių-dalyvių skaitymo pasiekimų vidurkį (500 taškų) ir užima 21 vietą (537 taškai). Geriausiai pasirodė Rusijos, Honkongo, Singapūro ir kelių Kanados provincijų mokiniai, paskutinėse vietose - Kataro, Kuveito, Maroko ir Pietų Afrikos Respublikos mokiniai.
Pagrindinis tyrimo tikslas - ištirti 4-okų gebėjimus skaityti ir suvokti dviejų tipų tekstus: grožinę literatūrą ir informacinio pobūdžio tekstus.
PIRLS tarptautinis tyrimas Lietuvoje vykdomas jau antrą kartą. Pirmą kartą 4-okų skaitymo gebėjimai buvo tiriami 2001 m.
Antrasis šio tyrimo ciklas vyko 2006 m. Jame dalyvavo net 45 šalys ir teritorijos. Iš Lietuvos pernai PIRLS tyrime dalyvavo beveik 5 000 mokinių iš 150 lietuviškų mokyklų.
2001 m. Lietuvos 4-okų gebėjimai atrodė geriau - iš 35 dalyvių Lietuva užėmė 7 vietą (543 taškai). Tačiau, bendrai paėmus, rezultatas pakito tik 6 taškais. Turimais duomenis, daugelio kitų šalių pasiekimai pagerėjo, ir tai įtakojo žemesnę Lietuvos vietą sąraše. 2001 m. PIRLS tyrime savo rezultatais pirmavusių šalių - Anglijos, Švedijos, Olandijos rezultatai, lyginant su Lietuvos, gerokai suprastėjo.
"Tyrimo metu paaiškėjo, kad grožinę literatūrą Lietuvos ketvirtokai geba suvokti daug geriau negu informacinio pobūdžio tekstus. Gebėjimas skaityti informacinius tekstus, lyginant su 2001 m. rezultatais, pablogėjo. Šis pokytis yra statistiškai reikšmingas ir negali būti traktuojamas kaip atsitiktinis. Tai galėjo įtakoti daugelis veiksnių, net ir tai, kad dažniausiai Lietuvos mokytojai moko skaityti iš vadovėlio, t. y. juos naudoja kaip pagrindinę darbo priemonę net 99 procentai mokytojų", - sakė PIRLS tyrimo koordinatorė Lietuvoje dr. Aistė Elijio.
Pasak tyrimo koordinatorės, džiugu tai, jog Lietuvoje nėra nemokančių skaityti 4-okų. Net 99 procentai šalies mokinių atitinka minimalius skaitymo gebėjimų reikalavimus. Tuo tarpu kitos šalys, tokios, kaip senoji narė Anglija, tuo negali pasigirti, nes joje tokius reikalavimus atitinka 93 procentai ketvirtokų, kitose šalyse - rezultatai dar prastesni.
Lietuvos mergaitės geba skaityti geriau negu berniukai, kaip ir daugumoje kitų tyrime dalyvavusių šalių. Mokinių požiūris į patį skaitymą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatais, nepakito. Tačiau nuomonė apie savo gebėjimą skaityti - pakilo.
Iš tėvų apklausos paaiškėjo, kad Lietuvos šeimos turi mažai vaikiškų knygų. Daug jų turi tik 5 procentai apklaustųjų. Dar mažiau knygų turi tik gana prastų rezultatų pasiekusios šalys, tokios kaip PAR, Marokas, Moldova, Kuveitas, Iranas ir Gruzija.
Tarptautinių tyrimų rezultatai yra reikšmingi kiekvienos šalies švietimo sistemai, nes leidžia ne tik įvertinti šalies mokinių pasiekimus tarptautiniame kontekste, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Efektyviai pasinaudojus gautais duomenimis ir išryškėjusiomis tendencijomis, galima sėkmingai tobulinti ugdymo procesą.
