Rengiamų vidurinio ugdymo bendrųjų programų aptarimas persikelia į regionus. Spalio 25–28 dienomis Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybėse vyks apskritojo stalo susitikimai, kuriuose mokytojams, mokyklų vadovams, tėvams ir mokiniams bus pristatytos 11–12 klasių dalykinių programų naujovės, vyks diskusijos. Kartu bus tariamasi, kaip pakoreguoti brandos egzaminų programas bei atnaujinti ugdymo planus.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, siekiama suderinti visų ugdymo proceso dalyvių – mokslininkų, ekspertų, mokytojų, mokinių ir tėvų interesus, nes tik tokiu būdu galima garantuoti sėkmingą naujovių taikymą. Prieš tai projektai buvo apsvarstyti su mokslininkais ir atskirų dalykų mokytojų asociacijomis. Taip pat bus atsižvelgiama ir į nuomones, pareikštas internetinėje diskusijoje www.upc.smm.lt, kurioje pristatomi dalykinių programų projektai.

„Baigiamųjų 11–12 klasių mokiniai mokosi maždaug pagal dešimtmečio senumo programas, o pradinėse ir 5–10 klasėse dėstomų dalykų turinys jau 2008 metais yra pakoreguotas, – sako viceministras V. Bacys. – Turime garantuoti sklandų ir suderintą ugdymo procesą visose pakopose ir atsižvelgti į pasaulyje įvykusias ir vykstančias permainas. Tai – sparti informacinių technologijų plėtra, informacijos šaltinių bei mokymosi priemonių gausa, ir svarbiausia – globalizacijos iššūkiai“.

Pasak viceministro V.Bacio, turime ugdyti jaunosios kartos stiprų tautinį identitetą, pilietiškumą ir savimonę, kad maža šalis globalaus pasaulio platybėse neprarastų savo skiriamųjų istorinių, tautinių ir kultūrinių ženklų. Pavyzdžiui, Lietuvos istorijos programos skyriuje akcentuojamos temos, susijusios su valstybingumo raida, nepriklausomybės kovomis.

„Mokykla turi ugdyti ne mechaniškai žinias kaupiantį žmogų, o mąstantį, savarankiškai ir sąmoningai gebantį mokytis, kad jis būtų pasirengęs tobulėti visą gyvenimą“, – sako V.Bacys.

Regioniniuose susitikimuose diskusijos vyks 13-oje dalykinių grupių, su mokinių tėvais atstovais bei vadovais, atsakingais už ugdymo planus. Lapkričio pabaigoje planuojama apibendrinti visą nuveiktą darbą, pateiktas pastabas ir priimti sprendimą dėl naujovių. Jeigu dėl kurios nors programos nebus pasiektas sutarimas, ji nebus keičiama ir toliau bus mokomasi pagal senąjį variantą.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė teigia, kad programų projektuose pakoreguota iki trečdalio kiekvieno dalyko turinio. Kol kas daugiausia mokslininkų, ekspertų ir mokytojų diskusijų vyksta dėl lietuvių kalbos programos, nors projekte išlaikoma dabartinė dalykinė ašis – chronologinis literatūros principas siejamas su pagrindiniais epochos reiškiniais ir idėjomis.

„Mokyklose dirba labai daug gerų ir kūrybingų mokytojų, kurie atidžiai ir jautriai vertina permainas, gina savo požiūrį, – sako L.Žadeikaitė. – Mūsų pareiga siekti kompromiso ir maksimaliai suartinti jų pozicijas”.