Tai, kuo pastaruoju metu domisi dauguma Lietuvos gyventojų - pedofilijos byla, Irmos Jurgelevičiūtės skandalai etc., - pasak istorijos mokytojų, neturi šansų patekti į istorijos vadovėlių puslapius. Nors Lietuvos istorija moksleiviams nėra pats įdomiausias dalykas (juos labiau traukia senosios civilizacijos ar karvedžių asmenybės), televizijų rodomais niekais jie nesidomi visai, o kur kas noriau aptarinėja šiandien priimtų įstatymų galimas pasekmes Lietuvai.

Dauguma moksleivių ir naktį pabudinti pasakytų, kodėl Lietuvai svarbi 1991 metų sausio 13-oji diena.

"Kasmet šią dieną pirmosios pamokos pirmosios minutės skiriamos šiai datai paminėti. Prie langų uždegamos žvakutės, perskaitomos tąnakt žuvusiųjų pavardės, vyresniųjų klasių mokiniams rodomas filmas apie sausio 13-ąją. Todėl šis reikšmingas įvykis įsimena ir tiems, kuriems šiaip istorija neįdomi", - sakė "Varpo" gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Audronė Raudienė.

Šiemet mokytoja paprašė savo moksleivių, kad jie užrašytų savo tėvelių dvidešimties metų senumo prisiminimus apie sausio 13-osios naktį.
Daugelyje mokyklų visą šią savaitę vyks piešinių parodos laisvės tema, dokumentinių filmų peržiūros, prisiminimų popietės, konkursai, - visa tai skirta 20-ies metų senumo įvykiams prisiminti.

Kuo baigiasi istorijos vadovėlis?
Kiek pastarųjų dešimtmečių istorijos faktų įsimena moksleiviai, priklauso ir nuo jų pačių domėjimosi, ir nuo mokytojos pastangų, mat ne visus svarbiausius pastarųjų metų faktus galima rasti vadovėliuose.

Vadovėliai labai brangūs (pvz., 12 klasės dviejų tomų istorijos vadovėlis kainuoja 70 litų) - mokyklos kasmet naujų negali įsigyti, tenka naudotis ir po 10 metų, tad mokantis istorijos iš 2000 m. išleisto vadovėlio jame, žinoma, nerasi naujausių faktų.

"Aš pieštuku vadovėlio gale susirašau svarbiausius šiuo metu vykstančius įvykius. Mokymosi programose reikalaujama, kad mokiniai žinotų šiuolaikinės Lietuvos problemas, tad mokytojas privalo jas perteikti. Pavyzdžiui, iki 2007 m. vaikus mokėme iš 1999 m. išleistų vadovėlių, tad 8 metų įvykius reikėjo fiksuoti patiems", - sakė A. Raudienė.

Jau 26 metus istorijos vaikus mokanti A. Raudienė pasakojo, kad ilgus metus Lietuvoje nebuvo tinkamų istorijos vadovėlių: nors pasiūla ir didžiulė, ir kasmet išleidžiama naujų, - retas jų tinkamas mokyti.

"Pavyzdžiui, 2000 m. buvo išleistas atskiras Lietuvos istorijos vadovėlis 11-12 klasei. Tačiau paaiškėjo, kad jame įvelta kone 300 faktinių klaidų. Trūkumus gali pamatyti tik pradėjęs dirbti, tad mokyklos perka katę maiše, o vadovėliai brangūs - netikusių negali atsisakyti, tenka su jais dirbti. Kol atradome optimalius, prisipirkome ir nevykusių", - pasakojo A. Raudienė.

Vadovėlius dažniausiai sudaro grupė istorikų, tikrina ir tvirtina Švietimo ministerija, tad lieka tik stebėtis, kaip tokia produkcija patenka į moksleivių rankas.

Pasak "Aukuro" gimnazijos istorijos vyresniosios mokytojos Snaiguolės Utovkienės, 2008-aisiais "Baltų lankų" leidyklos išleistas istorijos vadovėlis 11 klasėms nelabai tinkamas: jame per daug nereikalingų faktų, o esminių - nėra.

Krizė ir vadovėliuose
Istorijos mokytojos pasidžiaugė, kad dabar dvyliktokai mokosi iš naujų puikiai paruoštų 2009 m. išleistų integruotų istorijos vadovėlių, kuriuose pateikta ir visuotinė, ir Lietuvos istorija. Paskutiniai minėtini faktai yra Dalios Grybauskaitės prezidentūros pradžia, prasidėjusi ekonominė krizė bei prognozės, kad BVP kris 16 procentų. O užsienio politika baigiasi faktu, kad 2007-aisiais metais Lietuva įstojo į Šengeno erdvę.
"Mano nuomone, dvyliktokui dabar baigiant mokyklą šitiek istorijos žinių ir pakanka, nes daugiau per tą laiką nuo 2009-ųjų svarbių faktų ir neįvyko. Tiesa, dar bus savivaldos rinkimai. Šį faktą abiturientai taip pat turės žinoti, nors šis klausimas į abitūros egzaminus, ko gero, nebus įtrauktas", - pasakojo A. Raudienė.

Tuo metu dešimtokai "Varpo" gimnazijoje mokosi iš 2007 m. išleistų integruotų vadovėlių, kuriuose paskutiniai Lietuvos istorijos minėtini faktai - 2006 m. išlaikytas stabilus 7,8 proc. BVP bei 2007 m. - 4,7 proc. sumažėjęs nedarbas. Šiame vadovėlyje, žinoma, nėra nei paskutinių Seimo, nei prezidento rinkimų, nei ekonominės krizės faktų; visą šią informaciją turi paruošti mokytoja.

"Paprastai būna paskutinė apžvalginė pamoka. Dažnai duodame pasiruošti ir patiems mokiniams - jie tai daro noriai, sugeba atrinkti svarbiausius pastarųjų metų įvykius, mokytojams lieka apibendrinti", - pasakojo A. Raudienė.

Domina karai
Pasak istorijos mokytojų, anksčiau, kai mokiniai Lietuvos istorijos mokydavosi atskirai nuo visuotinės, galbūt jų žinios būdavo geresnės, tačiau jie nemokėdavo susieti Lietuvos istorijos su pasauliniu kontekstu.

"Dabar mokiniai labai puikiai supranta Lietuvą pasaulio kontekste ir gali sulyginti, kokie pasauliniai įvykiai sąlygojo vienus ar kitus faktus mūsų šalyje", - tuo, kad dabar Lietuvos istorija integruota į visuotinę, džiaugėsi S. Utovkienė.

Kita vertus, A. Raudienė pastebėjo, kad Lietuvos istorija mokiniams nelabai patinka; juos labiau domina senosios civilizacijos (jas, beje, žadama išbraukti iš programos, kad sumažėtų mokymosi krūvis), pasauliniai karai, Napoleono Bonaparto asmenybė. "Panašų dalyką pastebi ir mano kolegos, tačiau iki šiol nerandame atsakymo, kodėl taip yra, kad Lietuvos istorija nesulaukia mokinių susidomėjimo", - svarstė A. Raudienė.

S. Utovkienė mano, kad Lietuvos istorija yra tiesiog sunkesnė, ypač laikotarpis nuo Liublino unijos.

Iš Lietuvos istorijos, pasak mokytojų, įdomiausias mokiniams yra tarpukaris bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpis.

Aptaria priimtus įstatymus
Mokytojos įsitikinusios, kad domėjimąsi šiandienos aktualijomis lemia šeima, kurioje vaikas auga. Jos pasidžiaugė, kad yra daug mokinių, kurie puikiai orientuojasi ir seka aktualijas.

S. Utovkienė pasakojo, kad kas savaitę mokiniai ruošia politines apžvalgas apie svarbiausius praėjusios savaitės įvykius.

"Mūsų moksleiviai rimtai aptarinėja priimtus įstatymus ir galimas jų pasekmes Lietuvai. Kai vienas mokinys skaito pranešimą iš tribūnos - kiti klausosi susidomėję, vėliau vyksta diskusija. Žinoma, tokie skandalai, kaip Irmos Jurgelevičiūtės akibrokštas, į mūsų apžvalgas nepatenka. Nesuprantama, kodėl televizijos be perstojo rodo tokius niekus, o ne tai, kas verta istorijos vadovėlio", - stebėjosi S. Utovkienė.

Edita GUDAVIČĖ