Vasara dažnam vaikui yra nerūpestingas atostogų metas, kada jis gali eiti miegoti ir keltis beveik tada, kada nori. Tėvai lepindami savo atžalas net nepagalvoja, kad atostogų metu augančio vaiko organizmas išsibalansuoja, todėl vien kalbos apie mokyklą kelia neigiamas emocijas. Todėl vaikų ir paauglių psichiatrė Orinta Ančiulytė sako, kad likus mažiausiai 2-3 savaitėms iki grįžimo į mokyklą vaikui reikia pradėti laikytis dienos režimo, kad būtų atstatytas paros ritmas.

Vaikai, kurie visą vasarą atostogavo ir ėjo miegoti kada norėjo, o ne tada, kada tėvai liepė, jau pačią pirmą dieną mokykloje jaučiasi suirzę, yra pikti, mieguisti, todėl nenori lankyti mokyklos. Kai vaikas yra nelaimingas, pasak gydytojos O. Ančiulytės, gali atsirasti ilgalaikiai nuotaikos ar net elgesio sutrikimai. „Vaikams rekomenduojame mokyklai ruoštis ne prieš paskutinę dieną, o likus kelioms savaitėms iki mokyklos. Jie turi eiti anksčiau miegoti, kad priprastų prie dienos režimo. Daželinukams rekomenduojame eiti miegoti 9 valandą vakaro, o moksleiviams – 22 valandą. Tuo pačiu metu einant miegoti vaikai pripranta, miego režimas jiems tampa kasdiene rutina, todėl jau atėjus rugsėjui, jie nejaučia nepatogumo, noriai sugrįžta į darželio ar mokyklos bendruomenę“, - pastebi O. Ančiulytė.

Vaikų psichiatrė sako, kad vaikams reikėtų laikytis ir miego higienos. Kad per naktį normaliai pailsėtų, prieš miegą vaikui geriau nežiūrėti agresyvių filmų. „Vaikams neturėtų būti prieinamos ir kriminalinės kronikos, žinių laidos. Tėvai turi rūpintis savo vaikais ir atrinkti, kas jiems galima, o kas ne. Reikėtų ir praustis bei keltis tuo pačiu metu. Jei vaikas daugiau pavargsta per savaitę, tai nereiškia, kad jis savaitgalį gali ilgiau pamiegoti. Toks perdėtas poilsis savaitgalį netgi žalingas, nes organizmas dar labiau „išsimuša“ iš ritmo, vargsta, o poilsio jausmas nesiformuoja“, - įspėja gydytoja.

Kad vaikas jaustųsi gerai artėjant Rugsėjo 1-ajai, jis kartu su tėvais turėtų pirkti mokyklos reikmenis. O. Ančiulytė sako, kad drauge su tėvais renkantis priemones mokyklai vaikas pasiruošia psichologiškai. „Tėvams taip pat reikia nusiteikti, kad jų vaikai vėl sugrįžta į mokyklą. Ypač mamoms svarbu sužiūrėti visus drabužius, batus. Tam, kad vaikas būtų visiškai paruoštas į mokyklą, reikia ne tik daug laiko, bet ir pinigų, todėl mokslo metai nerimą kelia ir patiems tėvams“, - sako O. Ančiulytė. Didesnių problemų atsiranda, kuomet vaikas ruošiasi į pirmą klasę, arba pradeda lankyti į darželį. Labiausiai vaikus baugina tai, pasak O. Ančiulytės, kaip jį priims bendraamžiai. Tačiau jei vaikas yra įtraukiamas į pasiruošimą perkant daiktus, jam lengviau susitaikyti su ta mintimi, kad visgi į mokyklą ar darželį jam teks eiti. „Kartais vaikai kalba suaugusiųjų žodžiais – kad labai daug kainuoja batai, kuprinė, striukė. Galbūt dejuoti ir kitaip neigiamai kalbėti apie mokyklą prie vaiko nederėtų, nes tai verčia vaiką jaustis dar nestabiliau“, - sako gydytoja.

Sakymas „Nenoriu eiti į mokyklą“, pasak O. Ančiulytės, dar nereiškia, kad vaikas tikrai nenori į ją eiti. Dažnai vaikai, prieš žengdami pirmuosius žingsnius mokykloje, baiminasi nepažįstamų žmonių ir aplinkos, todėl tėvai turėtų aiškinti, kas yra mokykla, ką joje vaikas veiks. „Per atostogas vaikai atitrūksta nuo darželio ir mokyklos gyvenimo, tačiau tėvai turėtų paruošti vaiką jiems sakydami, kad jau viskas – atostogos baigėsi ir jis vėl turės sugrįžti pas savo auklytę ar šeimininkutę į darželį, o gal turės eiti mokyklą, kur laukia jo draugai, kurių tikriausiai labai pasiilgo. Taip vaikui sukuriamas pozityvus mikroklimatas“, - sako O. Ančiulytė. Retai pasitaiko vaikų, kurie eidami į pirmą klasę sako, kad nenori eiti į mokyklą. Dažniau nenorą eiti į mokyklą reiškia vyresni moksleiviai, kurie turi neigiamos patirties mokykloje. „Jei vaikas po darželio nenori eiti į mokyklą, gali būti, kad darželyje pirmą kartą jis turėjo nemalonią patirtį – sunkiai bendravo, todėl abejoja, ar jis ir mokykloje pritaps. Tačiau, jei vaikas pradeda lankyti mokyklą, ir vis tiek sako, kad nenori į ją eiti, reikia aiškintis kodėl. Galbūt jis per daug pervargsta, o gal jam nesiseka. Gali būti begalės priežasčių“, - sako O. Ančiulytė.

Gydytoja O. Ančiulytė yra įsitikinusi, kad vyresniems moksleiviams, ypač 10-12 klasių, labiausiai nerimą kelia artėjantys egzaminai ir konkurencija tarp bendraamžių. Vaikai, kuriems svarbu jų rezultatai, arba jų tėvai verčia mokytis dėl geresnių rezultatų, ypač nerimauja. Kartais net likus metams iki egzaminų, moksleiviai pradeda galvoti apie savo ateitį, todėl nerimauja, net atostogų metu jaučiasi per daug įsitempę. Vyresni moksleiviai, anot O. Ančiulytės, linkę konkuruoti tarpusavyje. Tie, kurie jaučiasi užgožti bendraamžių, dažnai nenori lankyti mokyklos, stengtis siekti geresnių rezultatų. „Dar viena problema tarp vyresnių – smurtas ir patyčios. Kartais vaikai lengviau išgyvena tai, kad jį draugas pastumia, nei tai, kad įžeidinėja ir tyčiojasi prie bendraklasių. Ne visi suvokia, kad emocinės problemos atsiranda ne tik dėl mokslų ir artėjančių egzaminų, bet ir tarpusavio nesutarimų“, - teigia gydytoja.