Trys iš keturių mokytojų jaučia neturį paskatų gerinti mokymo kokybę. Dėl blogo mokinių elgesio klasėje pamokos nutraukiamos trijose iš penkių mokyklų. Šie faktai skelbiami Europos Komisijai remiant OECD parengtoje naujoje ataskaitoje. Ataskaita grindžiama nauju tarptautiniu mokymo ir mokymosi tyrimu (TALIS) ir joje pirmą kartą pateikiami tarptautiniu mastu palyginami duomenys apie sąlygas, kurios veikia mokytojus mokyklose. Atliekant tyrimą naudotasi 23 dalyvaujančių šalių duomenimis.

Pristatydamas ataskaitą OECD generalinis sekretorius Angelas Gurría pabrėžė, kad būtina stengtis, kad mokytojų darbas būtų geresnis.

"Aukštos kvalifikacijos mokytojai yra labai svarbus veiksnys, siekiant sėkmingai įgyvendinti švietimo politiką, – sakė jis. – Problemos esmė – švietimo sistemos kokybė negali būti aukštesnė už joje dirbančių mokytojų ir jų darbo kokybę.“

Už švietimą, mokymą, kultūrą ir jaunimą atsakingas Komisijos narys Jánas Figelis sakė: "Turimais duomenimis, Europos Sąjungoje yra 6,25 mln. mokytojų ir jiems reikia visokeriopos už švietimą atsakingų institucijų paramos, kad galėtų tinkamai mokyti, atsižvelgdami į greitai kintančią aplinką mokyklose. Tai reikalauja politikos formuotojų apsisprendimo ir pasiryžimo remti mūsų mokytojus ne tik keliant jų kvalifikaciją, bet ir gerinant darbo sąlygas.“

Ataskaitoje "Veiksmingos mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimas“ remtasi tyrime TALIS nustatytais faktais ir padarytos šios išvados:

- daugiau nei 90 proc. mokytojų Australijoje, Belgijoje (Flandrijoje), Danijoje, Airijoje ir Norvegijoje teigia nesitikį jokio atlygio už kokybiškesnį mokymą.

- Bulgarijos ir Lenkijos mokytojų pesimizmas mažesnis, tačiau vis tiek beveik pusė jų nemato paskatų tobulėti.

- daugiau nei 70 proc. dirbančių Estijos, Italijos, Slovakijos ir Ispanijos pagrindinio ugdymo (žemesniojo vidurinio lygmens) mokyklų mokytojų teigia dirbą mokyklose, kuriose jaučiama, kad dėl trukdymo per pamokas mokymo procesas nukenčia "šiek tiek“ arba "labai“.

- vidutiniškai 38 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų dirbo mokyklose, kur trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Lenkijoje ši problema yra tik 12 proc. mokyklų. Tačiau Turkijoje ją patiria 78 proc. mokyklų.

- vidutiniškai 13 proc. pamokos laiko mokytojai skiria tvarkai palaikyti. Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje šiam reikalui prarandama mažiau nei 10 proc. pamokos laiko.

- be neramaus elgesio per pamokas, kiti nurodyti mokymo procesui trukdantys veiksniai yra pamokų praleidinėjimas (46 proc.), vėlavimas (39 proc.), necenzūrinių žodžių ir keiksmažodžių vartojimas (37 proc.), grasinimas kitiems mokiniams ar jų įžeidinėjimas (35 proc.).

- kai kuriose šalyse mokytojams nėra ne tik paskatų tobulėti, bet ir tarnybinio paaukštinimo sistemos, taip pat nėra ir grįžtamosios informacijos apie jų darbą. Airijoje ir Portugalijoje tokioje situacijoje yra atsidūrę daugiau kaip 25 proc. mokytojų, Ispanijoje ir Italijoje – 55 proc..

Pagrindinė politinė išvada – už švietimą atsakingos valdžios institucijos mokytojams turi suteikti veiksmingesnių paskatų. Daugelyje šalių nėra ryšio tarp mokytojų darbo kokybės ir jų gaunamo atlygio ir pripažinimo. Tačiau netgi ten, kur toks ryšys egzistuoja, dažnai jis nėra itin stiprus.

Tyrimas parodė, kad švietimo sistemos planuotojai galėtų labiau remti mokytojus ir gerinti mokinių elgesį, jeigu ir visuomenė, ir politikos formuotojai mažiau dėmesio skirtų išteklių ir mokymo turinio kontrolei, o daugiau – mokymo rezultatams.