Vis dažniau tenka girdėti mokinių skundus namų darbų atžvilgiu. Tai jų perdaug, tai persunkūs ar laiko neužtenka. Užėjus į mokyklą pertraukų metu, turbūt neišeitų suskaičiuoti, kiek mokinių nusirašinėja: slapčia klasėse ar tualetuose, ar visiškai nesidrovėdami – koridoriuose, ant palangių. Nepavykus nusirašyti, mokytojos stebinamos pasiteisinimų originalumu: „Mano religiniai įsitikinimai neleido”, „Daviau nusirašyti bendraklasiui, kuris neatėjo į pamoką“, „Mano name dingo šviesa“ ir taip toliau.
Visa tai matant, kyla klausimas, negi namų darbus mokiniai atlieka tik dėl mokytojų? Na, tiksliau, keli atlieka – dauguma nusirašo. Ar tuomet namų darbai naudingi? Gal jų geriau išvis nebūtų? Šiais klausimais samprotavo mokiniai ar jau studentai.
Studentė Ramunė darydavo namų darbus 2-6 valandas ir mano, kad tai išties naudingas dalykas, juos darydama mergina geriau įsisavindavo medžiagą, įsimindavo pamokas. Bandžiau provokuoti – o jeigu namų darbų nebūtų? Galbūt mokiniai ateitų pailsėję, nusiteikę mokslui, geriau susikauptų ir našiau dirbtų? „Kad mokiniai našiau dirba pailsėję – sutinku. Galbūt, jei norėtų, tuomet galėtų mokykloje išmokti truputį daugiau nei įprasta, tačiau tai nebūtų tas pats. Mokinys negautų tiek naudos ir žinių, kaip atlikdamas namų darbus. Tiesa, visokių mokinių būna, jeigu namų darbai daromi paviršutiniškai – daug naudos jie neatneš“.
Pasitelkusi fantaziją, Ramunė bandė įsivaizduoti, kas nutiktų, jei staiga mokiniams nebereikėtų ruošti namų darbų: „Tuomet mokiniai laisviau jaustųsi pamokose, nesijaudintų dėl neatliktų užduočių, tikriausiai pagerėtų lankomumas, tačiau tokiu pat santykiu sumažėtų atsakomybės jausmas. Gavę daug laisvo laiko dauguma nerastų motyvacijos mokytis, sumažėtų atidumas. Žinių patikros vistiek išliktų, tačiau be kasdienių namų darbų mokiniai vis atidėliotų pasiruošimą kontroliniui paskutinei dienai, o tada nebesugebėtų nei fiziškai, nei protiškai įveikti tokių tempų“. Tai gal visgi nesišiaušti prieš namų darbų užduotis?
Dešimtos klasės moksleivė Ieva sutinka su Ramunės nuomone ir teigia, kad namų darbai – reikalingas ir naudingas dalykas. Mergina mano, kad atliekant namų darbus geriau suprantamos ir įsisavinamos pamokų temos. „Svarbu pasiskirstyti laiką taip, kad spėtum ir namų darbus padaryti, ir pailsėti. Žinoma, pasitaiko tokių dienų, kai be mokslo daugiau niekam nebelieka laiko“ – guodžiasi dešimtokė. Paklausus, kas nutiktų jei vieną dieną nebūtų užduodami namų darbai, Ieva netrunka atsakyti: „Manau, iškart pastebėtume akivaizdų skirtumą tarp mokyklų pasiektų rezultatų: tų, kuriose užduodami namų darbai ir tų, kuriose ne. Savaime aišku, nedarančiųjų namų darbų rezultatai būtų prastesni“.
Tingiųjų moksleivių nelaimei su studentės ir mokinės nuomone sutinka ir švietimo ministerija. Mokinių pasiekimų tyrimo duomenimis, namų darbai yra prasminga veikla, tačiau tam, kad ši veikla būtų efektyvi, labai svarbu ją tinkamai taikyti, tikslingai parinkti užduotis. Tyrime dalyvavusių 8-osios klasės mokininių, teigiančių, kad namų darbus atlieka laiku, kad namų darbai padeda mokytis, pasiekimai buvo aukščiausi. Žemiausi rezultatai buvo mokinių, teigiančių, kad namų darbų niekada neatlieka laiku, juos nusirašo ar išvis nepadaro. Svarbu paminėti, kad namų darbų įtaka mokinių pasiekimams ypač didėja vyresnėse klasėse, kai stiprėja mokinių savarankiško darbo gebėjimai.
Moralas, ko gero, būtų visiems jau aiškus – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Žinot, kaip ten sakoma: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“, visi juk norime vaisių, ar ne? Tačiau vaisiai neatsiranda iš dangaus. Reikia iš lėto auginti savo vaismedį.
Simona Macijauskaitė
