Bandelė su arbata? Pieniškos dešrelės ir kompotas? O gal kepsnys „Lokio kąsnis“ ir stiklinė sulčių? Asociacijos su valgyklos maistu pakankamai skirtingos. „Pradinėse klasėse buvau keliskart apsinuodijusi valgyklos maistu, o dabar ten užsuku retai. Kiek teko girdėti (ir ragauti), daug ką skiedžia vandeniu.
Pomidorų padažą skiedžia, sultis skiedžia. Tuos pačius riebalus naudoja kelis kartus skirtingiems patiekalams. Šlykštu, bet kartais bandelės atsiduoda žuvų kvapu. Nėra pasirinkimo vegetarams, ar bent jau žmonėms, kurių organizmai netoleruoja mėsos ar kalno riebalų.“ – Pasakoja šešiolikmetė Ieva.
Devintokas Andrius valgyklos maistu nesiskundžia: „Dažniausiai valgau sriubos ir antrą patiekalą, nesu daržovių mėgėjas, todėl man jų ir netrūksta. Tik kainos galėtų būti šiek tiek mažesnės, nes mano pietūs kainuoja apie 8 - 10Lt.“
Abiturientė Viktorija paprašyta pakomentuoti maitinimąsi mokykloje pasakoja: „Šiaip mokykloje pasigendama šviežiai spaustų sulčių. Sulčių galima nusipirkti tik iš pakelio. Vaisių pasirinkimas labai mažas. Buvo atsiradę bananų, bet paskutiniu metu dingo. Žuvies būna labai retai. O šiaip maistu nesiskundžiama, lyg ir gerai maitina. Kiekvienas valgo skirtingai, bet dažniausiai valgomi kepsniai, kurie iš tiesų labai skanūs. O apie tausojantį maitinimą apskritai girdėti neteko.“
Kalbant apie maitinimąsi mokyklose, reikėtų paminėti higienos normą (HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kuri be kitų reikalavimų nustato ir pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos mokinių maitinimo organizavimo principus. Šioje higienos normoje rekomenduojamos moksleivių maitinimui visavertės maisto produktų grupės yra: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai − košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai. Be pagrindinio maitinimo mokyklose privalo būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti mokyklos vadovui mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, sąrašą. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. Tokiam maistui gaminti mokyklų maisto tvarkymo skyriai turi įsigyti pakankamai būtiniausios technologinės įrangos. Deja, šios normos ir rekomendacijos ne visada pritaikomos praktikoje.
Susimąstyti skatina ir Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijos kartu su Visuomenės sveikatos biurais visoje Lietuvoje 2009 m. vykdytas nacionalinis mokinių mitybos tyrimas. Prienų rajone atlikto minėto tyrimo rezultatai parodė, kad beveik trečdalis mokinių (30,6 proc.) teigė, jog jų netenkina mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairovė. Daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) mokinių pavalgę mokyklos valgykloje kai kada jautė nemalonius pojūčius (skaudėjo pilvą, jautė šleikštulį). Tačiau tik 3,8 proc. mokinių teigia, jog maistas valgykloje jiems dažnai būna neskanus.
Akivaizdu, kad mokyklų valgyklose galima rasti tiek gero, tiek blogo. Dauguma džiaugiasi šiltomis, minkštomis bandelėmis, skaniais kepsniais ar sriubomis. Tačiau nerimą kelia dažnai girdimi moksleivių nusiskundimai dėl apsinuodijimo valgyklos maistu. Spaudoje pasirodo pranešimai apie kirmėles kruopose ir t.t. Valgyklos darbuotojai nesilaikydami higienos reikalavimų ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kelia pavojų jauno žmogaus organizmui.
Akvilė Žiūkaitė
