Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti bakalaurus, turinčius muzikos istorijos ir teorijos, MIDI, kompiuterių architektūros ir operacinių sistemų žinių bei įgūdžių taikyti pagrindinius muzikos industrijoje naudojamus prietaisus, specializuotą programinę įrangą, gebančius atlikti garso sintezę, daugiakanalį įrašą, jį redaguoti ir restauruoti, derinti audio- ir videomedžiagą kūrybiniame darbe, projektuoti multimedijos procesus ir juos valdyti, dirbti daugiaprofilinėse komandose, atskleisti problemas ir rasti jų sprendimo būdus, laisvai ir kūrybiškai veikti nestandartinėse situacijose, taip pat dirbti režisieriais ir operatoriais, muzikos įrašų restauratoriais ar vadybinio pobūdžio darbą, įgyvendinant meno projektus.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji audiovizualinio meno bakalaurai studijuoja bendrojo lavinimo dalykus: filosofiją, kultūrą ir visuomenę, logiką, kalbas; studijų pagrindų dalykus: muzikos kalbą, akustikos pagrindus, matematiką, informacinių technologijų pagrindus, meno produkcijos autorinę teisę, audiovizualinio meno istoriją, interpretacijos ir improvizacijos pagrindus; bei specialaus lavinimo dalykus: garso technologijų ir sintezės pagrindus, muzikos programinę įrangą, elektros įtaisų veikimą, garso ir vaizdo reklamos projektavimą ir dalykus, priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos:
1. Garso technologijų (kino muziką ir garso efektus, muzikos įrašų režisūrą).
2. Vaizdo technologijų (vaizdo programinę įrangą, vaizdo redagavimą, trimatę animaciją ir virtualias sistemas).
Iš viso studijuojama 40 dalykų.
Studijų metu atliekama įrašo praktika garso studijose ir muzikiniuose teatruose. Bendra praktikos trukmė - 12 savaičių. Jos metu susipažįstama su mikrofonų išdėstymu skirtingiems instrumentams, įrašų pulto parinkimo galimybėmis, laidų komutavimo metodais ir bendra įrašo atlikimo tvarka bei jo paruošimu leidybai, pagrindžiamas techninės ir programinės įrangos pasirinkimas įrašams atlikti, įgyjami praktiniai gebėjimai atlikti muzikos įrašus įvairiems orkestrams, balsams, įvairiose aplinkose, erdvėse ir su įvairia technika, atliekami praktiniai darbai su technine įrašų įranga (mikrofonais, laidais, pultais), įsisavinamos jos komutavimo galimybės (išdėstymo, antgalių jungimo schemos), programinės įrangos panaudojimas įrašo metu (Cubase SX, Wavelab) ir galutinio produkto paruošimas leidybai, vykdomi praktiniai muzikos režisūros, sistemų derinimo ir muzikinės kūrybos užsiėmimai, kurių metu skaitmeninės technikos pagalba įsisavinami baziniai garso režisieriaus darbo įgūdžiai, įtvirtinami gebėjimai ir tobulinami darbo įgūdžiai įgarsinti, įrašyti renginį, kurti muzikinius ar vaizdo kūrinius, derinti sistemas, praktiškai patikrinami bakalauro baigiamojo darbo eksperimentiniai rezultatai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus Muzikos technologijų studijų programą, studijas galima tęsti audiovizualinio meno studijų krypties gilinamojo ir plečiamojo tipo magistrantūros studijų programose.
Muzikos technologijų studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti audiovizualinio meno bakalaurais.

Kvalifikacijos aprašas

Audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinis laipsnis reikalingas norint dirbti režisieriumi ir operatoriumi, muzikos įrašų redaktoriumi ar vadybinio pobūdžio darbą, įgyvendinant meno projektus.
Asmuo, įgijęs audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinį laipsnį:

funkcinės kompetencijos -

• gebės planuoti veiklą, atsižvelgiant į numatytus tikslus; analizuoti ir fiksuoti savo veiklos rezultatus ir teikti ataskaitas atitinkamą veiklą koordinuojantiems asmenims; koreguoti veiklą, atsižvelgiant į veiklos rezultatų analizę ir specialistų rekomendacijas; vykdyti atitinkamą projektinę veiklą;
• gebės valdyti ir pritaikyti sudėtingas veiklos atlikimo technologijas; ieškoti, kaupti, sisteminti ir analizuoti veiklai atlikti reikalingą informaciją; atlikti užduotis, įvertinant socialines ir etines problemas;
• gebės numatyti veiklos atlikimo būdus ir metodus konkrečioje profesinėje srityje, įvertinant naujai atsirandančius veiklos elementus ir nuolat kintantį veiklos turinį; standartinius sprendimus įgyvendinti žinomoje ir naujoje aplinkoje;

pažintinės kompetencijos -

• gebės panaudoti teorines arba praktines žinias priimant sprendimus;
• gebės taikyti veikloje plačias teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų rezultatais; taip pat taikyti plačias teorines žinias, būtinas naujų technologijų įsisavinimui;
• gebės taikyti naujausias profesinės veiklos srities arba mokslinių tyrimų (fundamentaliųjų ir taikomųjų) sukurtas teorines žinias sprendžiant veiklos kintamumo keliamas problemas; pagilinti ir praplėsti profesinės srities žinias (plėtoti pažintines kompetencijas) mokantis savarankiškai, įvertinus savo veiklos rezultatus;

bendrosios kompetencijos -

• turės analitinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimų, savarankiškumo, gebėjimo susikoncentruoti, bendravimo ir darbo grupėje gebėjimų, mokymosi mokytis gebėjimo;
• gebės bendrauti ir bendradarbiauti su atitinkamos profesinės srities specialistais; kritiškai vertinti savo darbo rezultatus;
• turės bendrųjų kompetencijų, leidžiančių prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių profesinės veiklos srityje ir veiklos turinio kaitos; gebėjimo nusistatyti mokymosi poreikius ir savarankiškai mokytis, siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinį laipsnį galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal audiovizualinio meno krypties studijų programas.
Norintiems siekti audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinio laipsnio, reikia vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti audiovizualinio meno srityje nėra pripažįstami.
Įgiję audiovizualinio meno bakalauro kvalifikacinį laipsnį, asmenys gali dirbti režisieriumi ir operatoriumi, muzikos įrašų restauratoriumi ar vadybinio pobūdžio darbą, įgyvendinant meno projektus.